- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-200-902/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00098-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- P. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtiniLietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, senatvės pensininko, neteisto, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, gyvenančio (duomenys neskelbtiniadministracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. 2014-12-22 apie 13 val. 32 val., vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje Smėlynės-A. J. g. sankryžoje, ruošdamasis sukti į kairę, neužtikrino saugumo, automobilis pradėjo riedėti atbuline eiga bei atsitrenkė į iš galo stovėjusią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau KET). Tokiais savo veiksmais P. V. pažeidė KET 9, 222, 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
P. V. teismo posėdžio metu nesutiko, kad piktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos, teigė, jog jis nepajuto, kad jo vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį, įspėjamojo garsinio signalo negirdėjo, laukiant sankryžoje prie jo buvo priėjęs vyriškis ir jį pradėjo kolioti, tačiau tai suprato, kad pastarasis ant jo supyko, kad nevažiuoja ir trukdo eismui. Apie eismo įvykį sužinojo iš savo anūkės, kuriai pranešė pareigūnai. Eismo įvykio metu jo automobilis nebuvo apgadintas. Labai gailisi, kad sukėlė eismo įvykį. Nurodė, jog yra senyvo amžiaus ir sunkiai prigirdi, tačiau jam neįgalumas nenustatytas ir tą kartą vyko iš poliklinikos, turėjo ausų uždegimą. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes dažnai važiuoja į Kupiškį į polikliniką, į parduotuvę, jo draugė taip pat yra garbaus amžiaus, bet neturi teisės vairuoti. Nurodė, jog šiuo metu gyvena iš pensijos.
Nukentėjusiojo G. B. rašytiniame paaiškinime (14 b.l.) nurodyta, kad 2014-12-22 apie 13 val. jis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. J. gatve ir suko į kairę į Smėlynės gatvę, kai priekyje stovintis atbuline eiga važiuodamas (riedėdamas) automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį ir jį apgadino. Tada jis (nukentėjusysis) apie galimą susidūrimą bandė įspėti garsiniu signalu, bet kitas automobilis pavažiavęs priekį, vėl pradėjo riedėti atbulas ir vėl atsitrenkė į jo automobilį. Eismo įvykio metu suspėjo nufotografuoti Mazda automobilio vairuotoją, kuris po eismo įvykio išvažiavo.
P. V. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatytą administracinės teisės pažeidimą, be jo paaiškinimo, kur jis sutinka sukėlęs eismo įvykį, įrodyta surinkta bylos medžiaga: 2014-12-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-23666177-14 (1 b.l.); pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad pažeidimo padarymo metu P. V. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3-4 b.l.); vyr. patrulio R. J. ir patrulės M. R. tarnybiniais pranešimais apie eismo įvykio aplinkybes (6-8 b.l.); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (10 b.l.); foto-nuotraukomis (11-13 b.l.); 2014-11-24 P. V. rašytiniu paaiškinimu (16 b.l.) bei jo teisme duotu paaiškinimu, kur ji patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes; nukentėjusiojo G. B. 2014-11-22 paaiškinimu (14 b.l.) bei kitais byloje esančiais duomenimis (vairuotojo pažymėjimo kopija apie tai, kad P. V. turi teisę vairuoti nuo 1960-01-01). Įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog P. V. sukėlė eismo įvykį, dėl ko yra baustinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, t.y. tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pažeidėjo ir nukentėjusiojo paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad P. V. jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į gale, sustojusį (stovintį) automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį ir pasielgti, kaip tai numato KET reikalavimai. Pirmiausia, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu – dieną, kai nebuvo jokių kliūčių stebėti tiek jo paties (P. V.) vairuojamo automobilio judėjimą, šiuo atveju riedėjimą atbuline eiga, kai automobilis buvo sustojęs sankryžoje, tiek ir kito, šiuo atveju BMW automobilio, kuris stovėjo pastarojo gale padėtį arba priartėjimą, o kartu įvykusį kontaktą. Antra, kito automobilio vairuotojas jį įspėjo garsiniu signalu apie galimą automobilių susidūrimą, sankryžoje prie jo dar buvo priėjęs vyriškis ir piktai kalbėjo, tačiau P. V. vis tiek išvyko iš eismo įvykio vietos net nebandydamas aiškintis, kas nutiko. Trečia, nors yra teigiama, kad P. V. yra garbaus amžiaus ir sunkiai prigirdintis, su juo sunku susikalbėti, sunkiai orientuojasi greitose situacijose, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad jam yra nustatytas neįgalumas. Be to, kaip jau buvo minėta, jis turėjo matyti automobilių susidūrimo momentą. Šiuo atveju, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykis įvyko ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o sankryžoje (plačioje erdvėje), todėl negalima manyti, kad pažeidėjas galėjo netinkamai įvertinti eismo įvykio aplinkybes (pvz., manyti, kad kliudė ne automobilį), be to, kaip matyti, jis nebuvo sužeistas įvykio metu, jo vairuojamas automobilis netgi nebuvo apgadintas eismo įvykio metu. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų, teismas daro išvadą, kad P. V. kyla atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d., už ką jis baustinas.
P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl eismo įvykio sukėlimo nuoširdžiai gailisi ir tai, kad pažeidimus padarė būdamas senyvo amžiaus (82 m.) (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1, 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę –– neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir laikomas nebaustu administracine tvarka, anksčiau taip pat nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į visas bylos aplinkybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į visas kitas aplinkybes (padarytas nedidelis turtinis nuostolis, gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino, yra garbaus amžiaus), į turtinę padėtį – gyvena iš pensijos, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą bei skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Šiuo atveju, atsižvelgiama ir į tai, jog P. V. teisė vairuoti reikalinga vykti pas gydytojus, tvarkant buities reikalus. Už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą skirtina minimali bauda. Paskirtos nuobaudos subendrintos (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
-už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – (28 EUR) (dvidešimt aštuonių eurų) (100 Lt) baudą.
-už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) (1727 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu P. V. galutinai paskirti
500 Eur (penkių šimtų eurų) (1727 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trim) mėnesiams.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.