Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini)Rokiškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 12 klasėje, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir E. J., 2018 m. vasario 5 d., apie 19 val. Rokiškio m., Taikos g. 11, esančiame Liongino Šepkos parke, veikdami kartu, nuo tinklinės laipiojimo sistemos „Voras“ atkabindami ir išnešdami Rokiškio rajono savivaldybės administracijai priklausančius 2 vnt. laipiojimo tinklų, kurių vieno vieneto vertė 1289,26 eurų, pagrobė svetimą, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, tuo padarydami 2578,52 Eur žalą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, vakare eidamas Rokiškio miestu per L. Šepkos parką pastebėjo pakabintus laipiojimo tinklus ir tuomet jam kilo mintis juos nukabinti. Eidamas prie netoliese esančios parduotuvės „Topo centras“ atsitiktinai susitiko savo sūnų E. J.. Jis buvo su mašina „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo paprašė pavežti iki parko. Sūnus sutiko ir jį nuvežė į jo nurodytą vietą. Sustojus aikštelėje priešais odontologijos kliniką „Laudenta“, jis paprašęs sūnaus palaukti, pats vienas nuėjo prie parke kabančių tinklų, rankomis atsukęs varžtus, nukabino du tinklus ir juos nunešė ir padėjo į bagažinę. Sūnus E. sėdėjo mašinoje, išlipęs nebuvo, todėl net nematė ką jis įdėjo į bagažinę. Sūnus E. jo paprašytas jį nuvežė į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Kuomet sodyboje jis ištraukė tinklus ir juos sūnus pamatė, tuomet sūnui pasakė, kad juos pavogė. Tinklus paliko sodyboje ir išvažiavo. Po dienos ar dviejų vieną tinklą atidavė savo buvusiai sugyventinei V. B..

Kaltinamasis A. J. teisminio nagrinėjimo metu baigus įrodymų tyrimą (apklausus liudytojus) pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad vagystę įvykdė kartu su sūnumi E. J., tai yra dar prieš vagystę jis sūnui E. pasakė, kad parke yra tinklai ir jis nori juos paimti, prašė, kad jam padėtų. Atvažiavus prie parko sūnus E. taip pat išlipo iš mašinos ir ėjo kartu su juo į parką. Kai jis nusuko tinklus sūnus padėjo jam juos nunešti ir įdėti į automobilio bagažinę.

Kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną prie parduotuvės „Topo centras“ atsitiktinai susitiko su savo tėvu A. J.. Tėvas jo paprašė pavežti iki odontologijos klinikos „Laudenta“. Jis su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavežė iki nurodytos vietos. Tėvas jo paprašė palaukti, o pats kažkur išėjo. Po 10-15 min. išgirdo, kad atsidarė bagažinė ir į ją tėvas kažką įdėjo. Tuomet paprašė jį pavežti iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Kai nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) kaimo esančios sodybos ir atidarė bagažinę pamatė, kad į mašiną buvo įdėti tinklai. Paklausus iš kur tėvas juos gavo, jis atsakė, kad iš L. Šepkos parkelio. Tuomet suprato, kad tinklai pavogti. Tėvo net neklausinėjo apie jų vagystę, nes jie jam buvo neįdomūs ir beverčiai. Tėvas šiuos tinklus nunešė į sodybos namus ir juos ten paliko. Vėliau sužinojo kad vieną tinklą tėvas išvežė į (duomenys neskelbtini) savo sugyventinei V. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažindamas dėl vagystės davė neteisingus parodymus, nes nenorėjo būti sulaikomas. Detalias tinklų vagystės aplinkybes (kad tinklai buvo nusukti) žinojo, nes jam apie tai pasakė jį į policiją pristatę pareigūnai.

Kaltinamasis E. J. teisminio nagrinėjimo metu baigus įrodymų tyrimą (apklausus liudytojus) pakeitė savo parodymus nurodydamas, jog išklausęs liudytojus prisipažįsta dalyvavęs įvykdant tinklų vagystę. Nurodė, kad tėvas jam dar iki vagystės sakė, kad nori paimti tinklus (hamakus) iš parko. Kai kartu su tėvu atvažiavo prie L. Šepkos parko, kartu nuėjo prie parke pakabintų tinklų (hamakų). Matė, kad tėvas turi reples su kuriomis nusuko tinklus laikančius varžtus. Jis pats tuomet stebėjo kur vaikšto žmonės ir buvo pasirengęs tėvą įspėti. Kai tėvas nuėmė du tinklus pakvietė jį prieiti ir padėti nunešti. Kiekvienas paėmė po vieną tinklą ir nunešė į automobilį, o vėliau nuvežė į sodybą. Teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nes galvojo, kad liudininkų nėra. Nurodo, kad gailisi dėl įvykdytos vagystės.

A. J. ir E. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, be jų prisipažinimo taip pat visiškai įrodyta:

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pareiškimu “Dėl tinklinės laipiojimo sistemos “Voras” tinklų vagystės (2018-02-07 Nr. SDF-5.38-365), kuriuo pranešta apie tai, kad 2018 m. vasario 7 d. pastebėta, jog iš Liongino Šepkos parko, esančio Taikos g. 11, Rokiškio m. nuo vienos tinklinės laipiojimo sistemos „Voras“ pavogti 2 vnt. laipiojimo tinklų, kurių vieno vnt. vertė -1289,26 euro. Padaryta žala - 2578,52 eurų (b. l. 11).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-02-09 15.38 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta - Liongino Šepkos parkas, esantis Taikos g. 11, Rokiškio m. Nustatyta, kad ant tinklinės laipiojimo sistemos „Voras“ nėra dviejų tinklų (b. l. 14-19).

Reikalaujamų daiktu pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-02-12 vykdydamas tyrėjos reikalavimą E. J. adresu (duomenys neskelbtini), pateikė namo kambaryje ant žemės gulėjusį vieną hamaką (laipiojimo tinklą) (b. l. 33).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018-02-14 V. B. laisvanoriškai pateikė vieną laipiojimo tinklą (hamaką) ( b. l. 40-42).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus paimtus du laipiojimo tinklus (hamakus) nustatyta, kad jie yra vienodo dydžio ir spalvos, tvirtinasi grandinėmis ir varžtais, tvirtinimai nesugadinti. Tinklų trosai yra raudonos spalvos, rėmai mediniai rudos spalvos. Vieno hamako rėmas yra nubrozdintas (b. l. 43-47).

Nutarimu gražinti daiktus bei pakvitavimu, kuriuose nurodyta, kad du byloje išimti laipiojimo tinklai (hamakai) grąžinti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui (b. l. 48; 50).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštu (2018-02-22 Nr. SD-5.38-478), kuriame nurodyta, kad laipiojimo tinklai yra grąžinti, jie nesugadinti, todėl žala Rokiškio rajono savivaldybės administracijai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 27).

Liudytojos B. B. parodymais. Ji parodė, kad 2018-02-06 sužinojusi, jog Rokiškio jaunimo organizacijos L. Šepkos parke įrengtoje poilsio erdvėje nebėra dviejų laipiojimo sistemos „Voras“ tinklų apie tai pranešė seniūnijai. Pati dalyvavo įrengiant šią laipiojimo sistemą ir gali patvirtinti, kad hamakai (laipiojimo tinklai) buvo pritvirtinti spec. varžtais ir su rankų pirštais jų atsukti neįmanoma. Nuimant tikrai turėjo būti naudojamas specialus įrankis.

Liudytojo Arūno Krasausko parodymais. Jis parodė, kad yra Rokiškio miesto seniūnas. Praėjus kelioms dienoms po tinklų vagystės, Rokiškio mieste prie jo priėjęs iš matymo pažįstamas asmuo pasiteiravo apie tinklų vagystės tyrimą. Tuo pat metu šis žmogus pasakė, kad tinklų vagystės dieną parke matė du vyrus jaunesnį ir vyresnį, kurie nešė tinklus ir juos įdėjo į automobilį. Nurodė šio automobilio markę „VW Passat“ ir valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini)“.Šią informaciją perdavė tyrimą atliekančiam pareigūnui A. Z..

Liudytojo A. Z. parodymais. Jis nurodė, kad atliko tyrimą dėl tinklų vagystės. Tyrimo metu jį seniūnas A. Krasauskas informavo, kad šią vagystę galėjo įvykdyti asmenys su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad šiuo automobiliu gali naudotis E. J.. Pagal jo pavedimą kiti pareigūnai pristatė E. J. į policijos komisariatą. E. J. paklausus apie tinklų vagystę jis iš karto prisipažino, kad kartu su tėvu A. J. pavogė tinklus. Teigė, kad tėvas sugalvojo pavogti tinklus, tačiau jie kartu atvažiavo, kartu tinklus nusuko ir kartu juos paėmė. Nurodė kur tinklus nuvežė. Išsikvietus apklausai A. J. šis taip pat prisipažino dėl vagystės, nurodė, kad vienas tinklas išvežtas į (duomenys neskelbtini). Tinklai buvo surasti ir paimti.

Liudytojos V. B. parodymais. Ji parodė, kad tikslios datos nepamena, jai paskambino jos sugyventinis A. J. ir pasiūlė susitikti. Susitikus kartu su juo nuvažiavo į kažkokį kaimą, kur A. J. atnešė ir į mašinos bagažinę įdėjo kažkokį daiktą, paminėjo, kad jis vogtas. Kai A. J. išleido Rokiškyje, o pati parvažiavo į namus iš mašinos bagažinės išėmė medinį suvyniotą tinklą, panašų į hamaką, kurį padėjo sandėliuke. Po kelių dienų atvykę policijos pareigūnai šį tinklą paėmė.

Remiantis išdėstytais duomenimis, kuriuos teismas laiko įrodymais byloje, laikytina nustatytu, kad A. J. pasiūlė savo sūnui E. J. įvykdyti Rokiškio miesto L. Šepkos parke įrengtos laipiojimo sistemos „Voras“ tinklų vagystę. Įgyvendindami šį sumanymą E. J. ir A. J., E. J. vairuojamu automobiliu, nuvyko prie L. Šepkos parko, kartu nuėjo prie įrengtos laipiojimo sistemos „Voras“, kur A. J. nusuko tinklus laikančius varžtus, o E. J. buvo greta ir saugojo, po ko kartu šiuos tinklus nunešė ir sudėjo į E. J. vairuojamą automobilį ir juos išvežė į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą, tai yra tokiu būdu šiuos tinklus pasisavinimo. Tiek A. J., tiek E. J. atliko turto pagrobimo veiksmus, todėl jų veiksmai vertintini kaip nusikaltimo vykdytojų.

A. J. ir E. J. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 2578,52 eurų, todėl nesant veiką kvalifikuojančių aplinkybių jų veika kvalifikuotina kaip paprasta vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų kaltinamųjų atžvilgiu yra ta, kad jie nusikaltimą padarė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parenkant bausmės rūšį A. J. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad buvo padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. J. neteistas (b. l. 90), administracine tvarka nebaustas (b. l. 96), bedarbis, registruotas darbo biržoje (b. l. 94). Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad būtent A. J. buvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, A. J. už jo padarytą nusikaltimą parinktinas bausmės dydis didesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

Sprendžiant E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimu padaryta žala atlyginta, nes ikiteisminio tyrimo pradžioje E. J. pilnai pripažino savo kaltę, nurodė vietą, kur buvo padėti pagrobti tinklai, ko pasėkoje jie buvo paimti ir gražinti teisėtam savininkui. Nors E. J. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neigė dalyvavęs vagystėje, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atlikus detalų įrodymų tyrimą, apklausus liudytojus jis vėl pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi įvykdęs nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad E. J. nors ir formaliai, tačiau savo kaltę pripažįsta ir gailisi dėl nusikaltimo padarymo.

Byloje E. J. motina J. J. pateikė prašymą atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jos turtinė padėtis nėra labai gera. Teismas spręsdamas šį klausimą atsižvelgia į tai, kad formaliai yra visos BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytos sąlygos leidžiančios E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad E. J. yra dar labai jauno amžiaus, mokinasi baigiamojoje gimnazijos klasėje, jis praeityje yra baustas vieną kartą administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tikėtina, kad jis suprato neigiamus savo veikos padarinius ir ateityje nebenusikals. Laiduotoja J. J. taip pat neteista, praeityje taip pat yra bausta vieną kartą administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ji dirbanti, gyvena kartu su sūnumi, todėl laikytina, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui ir laikytina asmeniu vertu teismo pasitikėjimo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms ir pagrindams, E. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos J. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.)

Siekiant, kad E. J. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 2 d. 5 p.).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (7,60 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nuspren džia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme 7 (septyneriems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, ją panaikinti.

E. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą E. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) proceso išlaidų Valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.