- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1224-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12341-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- R. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui E. S., atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui G. D., trečiajam asmeniui R. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13847,91 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad su atsakovu 2013-06-05 pasirašė Prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 13060501 ir jos pagrindu išrašė bei pateikė apmokėjimui 2014-04-01 PVM sąskaitą - faktūrą Serija AKB Nr. 3306265, suma 13847,91 Lt. Pagal šią sąskaitą buvo pirktos statybinės medžiagos (polistirenas), prekes pasirašytinai pagal 2014-03-28 gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14 priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinis darbuotojas R. D.. Nepaisant nuolatinių ieškovo raginimų, atsakovas vengė sumokėti skolą, todėl ieškovas reiškia atsakovui šį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 13847,91 Lt skolą už parduotas prekes. Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat yra priteistinos LR CK 6.210 str. 2 d. numatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui taip pat pateikti ieškovo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo sudariusi 2013-06-05 pirkimo — pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)". Tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas R. D. užsakinėdavo prekes pas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininką A. S.. Užsakymai paprastai vykdavo telefonu arba elektroniniu paštu, o prekes visada atsiimdavo R. D. savo transportu iš sandėlio. Mokėjimus už paimtas prekes visada atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" pavedimu. Pagal eilinį UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo R. D. užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu buvo užsakytos prekės, kurios pagal 2014-03-28 gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14 buvo pristatytos ir iškrautos objekte adresu Vilniaus raj., Zujūnai, Ramunių g. 4c. Minėtą važtaraštį pasirašė ir prekes priėmė UAB (duomenys neskelbtini)" darbuotojas R. D.. Už prekes pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo išrašyta 2014-04-01 PVM sąskaita-faktūra AKB Nr. 3306265, kurią priėmė ir pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas R. D.. Prekių kaina 4010,63 Eur (13 847,91 Lt). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" delsė apmokėti minėtą sąskaitą R. D. buvo priminta apie neapmokėtą skolą ir pareikalauta, ją kuo greičiau apmokėtų. UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas R. D. 2014-04-18 atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir atstovui pranešė, tad už UAB „(duomenys neskelbtini)" skolą apmokės kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)" ir paprašė išrašyti sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)". R. D. paaiškino, kad tai yra jo paties įmonė ir jeigu bus perrašyta sąskaita bus greičiau padengta skola (per kelias dienas padarys pavedimą), jeigu liks ant UAB „(duomenys neskelbtini)", gali užtrukti atsiskaitymas, bus vėlavimų. R. D. buvo paaiškinta, kad galima išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, tačiau turi būti sudarytas trišalis susitarimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)" prisiimtų prievolę atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)" už UAB „(duomenys neskelbtini)". Buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)" 2014-04-18 PVM sąskaitą-faktūrą AKB Nr. 3308543. Tuo tarpu R. D. turėjo suderinti trišalio susitarimo pasirašymą ir grąžinti pastarąją sąskaitą su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus parašu. R. D. paaiškinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) LT" bus atleista nuo prievolės apmokėti 2014-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą AKB Nr. 3306265, tik po to, kai už UAB „(duomenys neskelbtini)" skolą sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)". Tačiau R. D. 2014-04-18 PVM sąskaitos-faktūros AKB Nr. 3308543 su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus parašu negrąžino. Mokėjimai nebuvo atlikti. Trišalis susitarimas nebuvo sudarytas. UAB „(duomenys neskelbtini)" jokių sutarčių ar susitarimų su UAB „(duomenys neskelbtini)" nesudarė. UAB „(duomenys neskelbtini)" iš UAB (duomenys neskelbtini)" jokių prekių neužsakė ir UAB (duomenys neskelbtini)" šiai bendrovei jokių prekių nėra pristačiusi. Todėl 2014-04-30 buvo išrašyta kreditinė sąskaita AKB Nr. 3309788, kuria buvo anuliuota 2014-04-18 PVM sąskaita-faktūra. AKB Nr. 3308543 išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" užsakė ir įsigijo atitinkamas prekes bei už jas su ieškovu nedelsiant atsiskaitė sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimas truko iki 2013 m. birželio - liepos mėnesių, t. y. pirmoji ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra yra 2013-06-06 dienos, paskutinė 2013-07-23 dienos. Paskutinį pavedimą pagal gautas PVM sąskaitas faktūras atliko 2013-08-26. Vėliau atsakovas neužsakinėjo jokių prekių (jų faktiškai iš UAB „(duomenys neskelbtini)" ir negavo), neįsipareigojo už jas apmokėti, iš ieškovo negavo jokių PVM sąskaitų faktūrų bei jų neįtraukė į savo apskaitą. Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš buhalterinės programos, kuriame įtrauktos visos operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)" bei gaunamų PVM sąskaitų registras, kuriame yra įtrauktos visos UAB „(duomenys neskelbtini)" gautos PVM sąskaitos faktūros (iš visų tiekėjų). 2014 m. birželio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" gavo duomenis, kad jos vardu UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašė 2014-04-01 PVM sąskaitą faktūrą serija AKB Nr. 3306265 13847,91 Lt sumai. PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu pasirašė R. D., tačiau šių prekių UAB „(duomenys neskelbtini)" neužsakinėjo, jų negavo ir jomis nedisponavo. UAB „Bartuva LT" net nevykdo tokios ūkinės veiklos, kuriai būtų reikalingos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės (polistireno putplastis naudojamas statinių šiltinimo darbams, o UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdo žemės kasimo - kabelių tiesimo darbus). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)" į bylą pateiktas 2014-03-28 gabenimo važtaraštis Nr. PP338-14 patvirtina, kad prekės buvo nugabentos (iškrautos) adresu Vilniaus raj., Zujūnai, Ramunių g. 4C, nors šiuo adresu UAB „(duomenys neskelbtini) LT" jokios veiklos nevykdė ir nevykdo. Prekės nebuvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui. Gavus duomenis apie iš ieškovo atsakovo vardu gautas prekes ir pradėjus aiškintis aplinkybes, R. D. buvo nusiųstas 2014-06-04 reikalavimas dėl pasiaiškinimo pateikimo. R. D. nurodė, kad tikrasis prekių gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)" ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" yra tinkamai informuota, jog prekes R. D. užsakė ne UAB „(duomenys neskelbtini)", o UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" už jas turi sumokėti tiekėjui. R. D. 2014-06-23 el. paštu pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytą 2014-04-18 PVM sąskaitą faktūrą serija AKB Nr. 3308543, kurioje nurodoma, kad tas pačias prekes tai pačiai 13 847,91 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)". Abi PVM sąskaitas faktūras pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu pasirašė tas pats asmuo - projektų vadovas A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2014-06-26 raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl skolų suderinimo ir nurodė aukščiau minėtas aplinkybes. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)" kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą R. D., UAB „(duomenys neskelbtini)" ir/ar jos darbuotojų bei kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktą pareiškimą. Mano, kad ieškinys yra reiškiamas netinkamam atsakovui. Tikėtina, kad įvertinęs galimai sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinę padėtį (viešai prieinamais duomenimis įmonė turi vieną darbuotoją, o metinė apyvarta neviršija net 200 000 Lt), apmokėti neegzistuojantį įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)" nesąžiningai pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)" arba ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti už tas pačias prekes reikalaudamas apmokėjimo iš atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)". Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas dar ir todėl, kad ieškovas nepateikė įrodymų: kad atsakovas ar jo įgaliotas asmuo užpildė užsakymą dėl ginčo prekių įsigijimo arba kad toks užsakymas buvo užpildytas su atsakovo atstovų žinia (Sutarties 2.1 p.); kad UAB „(duomenys neskelbtini)" prekes faktiškai pristatė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)" ir kad atsakovo atstovai jas priėmė; kodėl ieškovas pardavė prekes, nors prekių suma ženkliai viršijo Sutartyje įtvirtintą suteiktą kreditą (Sutarties 3.4 p., 3.2 p.). Papildomai pastebėtina, kad per visą bendradarbiavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)" nė karto neturėjo tokio didelio įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu. Vieno užsakymo suma vidutiniškai siekė vos 100 Lt (iš viso per 12 užsakymų buvo įsigyta prekių už bendrą 1205,81 Lt sumą), visos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokamos laiku ir nedelsiant po jų užsakymo/gavimo, šalių bendradarbiavimas buvo trumpalaikis ir baigėsi 2013 m. liepos mėn. Mano, kad ieškovas savo rizika išdavė prekes visiškai kitokia tvarka, nei buvo numatyta sutartyje ir buvo nusistovėjusi tarp šalių, t. y. išduodamų prekių vertė 14 kartų viršija įprastai atsakovo užsakytas prekes, nuo paskutinio prekių užsakymo buvo praėjęs 8 mėnesių laikotarpis, prekių vertė viršija Sutartyje įtvirtintą suteiktą kreditą ir panašiai. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina paties ieškovo kaltė dėl atsiradusios skolos (CK 6.259 str.). Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu R. D. neatlikinėjo darbo funkcijų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)" – jam buvo fiksuojamos pravaikštos dėl neatvykimo į darbą. Šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad R. D. nebuvo įgaliotas veikti UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, užsakinėjant prekes ir/ar paslaugas. Jeigu R. D. prekes užsakė ir jas gavo asmeniškai, UAB „(duomenys neskelbtini)" savo turtinius reikalavimus turėtų reikšti tiesiogiai prekių pirkėjui R. D.. Vien tas faktas, kad R. D. atitinkamą laikotarpį dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)", nesudaro pagrindo R. D. pareigos sumokėti už įsigyjamas prekes perkelti įmonei. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytos prekės buvo faktiškai perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai (jos įgaliotiems asmenims) ir kad pastarieji savo parašu patvirtino prekių gavimą, todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė prekių perdavimo fakto ir dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis asmuo R. D. atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, ieškinys yra nepagrįstas. Paaiškino, kad nuo 2012 m. iki 2014 m. birželio mėn. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas (vadybininkas). Jo pareigos buvo ieškoti statybos objektų UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai. 2014-02-26 dienos akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įgyjo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Po šios sutarties pasirašymo taip pat pradėjo ieškoti statybų objektų UAB „Enatos" naudai. Suradęs statybų objektą adresu Ramunių g. 4C, Zujūnuose, Vilniaus rąj., dar nebuvo apsisprendęs, kuriai iš įmonių perleis šį objektą. 2014-03-28 dieną, nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)", įgyjo prekių, reikalingų šiame objekte statybos darbams atlikti, už 13847,91 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojams paaiškino, kad dar nėra aišku, kurios įmonės naudai šios prekės įgyjamos. Nurodė, kad su ieškovo atstovu susitarė, kad prekės bus įgyjamos UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, tačiau, jeigu bus apsispręsta objektą suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)", PVM sąskaita-faktūra bus perrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu ir už prekes apmokės UAB „(duomenys neskelbtini)". Kadangi konfliktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)" vadove N. P., nusprendė šio objekto neskirti UAB „(duomenys neskelbtini)", o perduoti jį UAB „(duomenys neskelbtini)". Netrukus nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)" ir paaiškino situaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)" neprieštaravo ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą AKB Nr. 3308543 toms pačioms prekėms, kurioje nurodė, kad pirkėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)", o PVM sąskaitą-faktūrą AKB Nr. 3306265 pažadėjo pripažinti negaliojančia. PVM sąskaitą-faktūrą AKB Nr. 3308543, išrašytą UAB „(duomenys neskelbtini)", perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovui R. C., ji turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterijoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutinka su atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" pozicija, kad tikrasis pirkėjas ir prekių gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)". Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai nesusiklostė, UAB „(duomenys neskelbtini)" šių prekių neužsakinėjo, jų negavo, jomis nedisponavo. UAB „(duomenys neskelbtini)" nėra ginčo pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)" nėra atitinkamo materialinio teisinio santykio šalis ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį (CPK 45 str.). Todėl, remiantis CPK 45 str. 1 d., netinkamas atsakovas turi būti pakeistas tinkamu. Jeigu ieškovas nesutiktų, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, tokiu atveju ieškinys turėtų būti atmestas.
Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-06-05 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 13060501, pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka „Pardavėjas" patiekia bei parduoda, o „Pirkėjas" perka bei priima ir nustatyta tvarka atsiskaito už jam „Pardavėjo" patiektas bei parduotas prekes (b.l. 5-7). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo 2013 m. birželio – liepos mėnesį pagal išrašytas sąskaitas faktūras įsigijo prekių už 1205,81 Lt sumą, kurią apmokėjo (b.l. 109-134).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atsakovui 2014-04-01 išrašytos PVM sąskaitos faktūros AKB serija Nr. 3306265 4010,63 Eur sumai, kurią pasirašė atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. D..
Ieškovo teigimu, pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą ieškovas, remdamasis tarp šalių susiklosčiusia praktika, atsakovui, per atsakovo numanomą atstovą R. D., pardavė prekių už 4010,63 Eur, prekes pristatytos į užsakymo vietą, adresu Ramunių 4c, Zujūnai, Vilniaus r., prekes pasirašytinai pagal 2014-03-28 gabenimo važtaraštį Nr. PP338-14 priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas R. D. (b.l. 39, 40).
Atsakovas nurodo, kad ieškovo nurodytų prekių neužsakė ir negavo, ginčo sąskaitos neįtraukė į savo apyskaitą o tai, kad prekes pirko atsakovo darbuotojas dar neįrodo, kad prekės įgytos atsakovo vardu (b.l. 66-68).
Susipažinus su rašytiniais įrodymais ir išklausius šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo R. D. laikotarpiu nuo 2011-08-11 iki 2014-06-12 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30 darbuotojui buvo fiksuojama pravaikšta (b.l.69, 146). Atsakovas nurodo, kad jokių nei rašytinių nei žodinių įgaliojimų užsakyti ginčo prekes iš ieškovo, bendrovės vardu, savo darbuotojui nesuteikė.
Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (LR CK 2.81 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organai numatyti įstatuose yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas (b.l.12). Pagal LR CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria civilines teises ir pareigas.
Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas ar ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovo darbuotojas yra tinkamas atsakovo atstovas ir ar jis turėjo teisę atsakovo vardu užsakyti prekes bei pasirašyti ieškovo atsakovui pateiktą sąskaitą faktūrą.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui buvo išduotas rašytinis įgaliojimas veikti įmonės vardu. Todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovas galėto pagrįstai manyti, kad R. D. veikia kaip atsakovo atstovas, būtina įvertinti iki tol tarp šalių egzistavusių santykių pobūdį, ieškovės elgesį.
Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo teiginius, kad jis turėjo pakankamo pagrindo manyti, jog sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atsakovo atstovu, todėl sandoris privalomas atsakovui. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis veikė trečiasis asmuo R. D., jis turėjo pagrindo tikėti, jog ginčo užsakymą sudaro su tokią teisę turinčiu asmeniu. Pažymėtina, kad aplinkybes, jog ginčo prekes užsakinėjo atsakovo vardu patvirtino ir trečiasis asmuo R. D., ieškovo atstovui A. S. nurodęs išrašyti sąskaitą atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vardu (trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės b.l. 85). Kaip jau minėta, bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, jog ieškovas 2013 m. birželio ir liepos mėnesiais atsakovo vardu išrašė PVM sąskaitas faktūras. 12 PVM sąskaitų faktūrų pasirašė ir prekes atsakovo vardu priėmė R. D., šias sąskaitas atsakovas apmokėjo tinkamai (b. l. 109-134). Teismo nuomone, aplinkybės susiję su ankstesnių (2013 metais) ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimu (net 12 vnt), kurios taip pat buvo pasirašytos atsakovo darbuotojo R. D., įrodo tarp šalių buvusią praktiką dėl trečiojo asmens numanomo atstovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus. Analogiškos teisės aiškinimo ir taikymo nuostatos išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ginčijamą susitarimą pasirašė su trečiuoju asmeniu R. D., kuris iki tol pakankamai bendravo su ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui kilo ir turėjo kilti abejonių apie tai, kad tretysis asmuo gali būti neįgaliotas veikti atsakovo vardu, todėl ieškovas vykdė savąją susitarimo dalį tinkamai, perdavė prekes atsakovo atstovui. Atsakovo atstovas faktiniais veiksmais – PVM sąskaitos faktūros AKB serija Nr.3306265 pasirašymu ir prekių priėmimu atsakovo vardu patvirtino susitarimą, tačiau vėliau, kai kilo pareiga apmokėti, pradėjo neigti prekes pirkęs būtent atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar būtent prekių pirkimo metu ieškovo atstovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovo darbuotojas yra tinkamas atsakovo atstovas, todėl šiuo atveju nėra svarbios aplinkybės, jog vėliau trečiasis asmuo ieškovui nurodė kitą juridinį asmenį, kuris neva atsiskaitys už prekes. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškovo atstovo bei trečiojo asmens paaiškinimus, jog užsakymo metu prekės buvo perkamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, į ieškovo paaiškinimus, jog su UAB (duomenys neskelbtini) jokie susitarimai taip ir nebuvo sudaryti, bei įvertinus tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog minėta bendrovė kaip nors dalyvavo ginčo sandoriuose, teismas sprendžia, kad aplinkybės susiję su 2014-04-18 PVM sąskaitos faktūros AKB Nr. 3308543 UAB (duomenys neskelbtini) išrašymu bei anuliavimu kreditine sąskaita AKB Nr. 3309788 (b.l. 104), nėra reikšmingos sprendžiant dėl trečiojo asmens numanomo atstovavimo UAB (duomenys neskelbtini) sandorio sudarymo metu, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsakovo argumentas, kad ieškovas buvo nepakankamai apdairus, sudaręs ginčijamą susitarimą su neįgaliotu atsakovo darbuotoju, yra nepagrįstas. Iš byloje esančių įrodymų nustatytas R. D. numanomas atstovavimas santykiuose su ieškovu. Tuo tarpu sąžiningų trečiųjų asmenų apsauga numatyta CK 2.147 straipsnio 4 dalyje. Trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga pasireiškia tuo, kad prieš juos negalima panaudoti įgaliojimo pasibaigimo fakto, jeigu įgaliotojas neįrodė, kad tretieji asmenys turėjo ar galėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė, tačiau nepatikrino įgaliojimo galiojimo dėl savo aplaidumo. Atsakovas neįrodė atsakovo aplaidumo. Teismas pažymi, kad jeigu dėl įgaliotinio nesąžiningumo ar netinkamo jam įgaliojimu suteiktų pareigų atlikimo įgaliotojui atsirado nuostolių ar žalos, šis turi teisę reikšti ieškinį įgaliotiniui (CK 2.148, 2.150 straipsniai).
Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad sudarydamas ginčo sandorį, jis turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad sandorį sudaro su tokią teisę turinčiu atsakovo atstovu, todėl reikalavimas priteisti 4010,63 Eur skolą ir palūkanas tenkintinas (LR CPK 178 str.).
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokesti – 415 Lt/120,19 Eur, bei atstovavimo išlaidos. Ieškovo atstovas nurodė, kad atstovavimo išlaidos sudaro 899,13 Eur (b.l.151- 157). Teismas, atsižvelgdamas į nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra nepagrįstai didelės todėl mažintinos.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme vyko trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 3 val. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 214,35 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje (remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 714,5 EUR*0,1*3). Atsižvelgdamas į bylos apimtį, teismas sprendžia, kad už pasirengimą teismo posėdžiui ieškovui iš atsakovo priteistina 142,90 Eur (71,45*2 val.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 7,05 Eur (CPK 88 str.1 d.3 p., 93 str.).
Vadovaujantis CPK 259 str., 263-270 str., .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), naudai 4010,63 Eur (keturis tūkstančius dešimt eurų 63 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 477,44 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 7,05 Eur (septynis eurus 5 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.