- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-1203-348/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nukentėjusysis
- I. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios I. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria I. M. prašymas atstatyti jai vykdomajame rašė nurodytą terminą atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2007 m. sausio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas, bausmes subendrinus - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Paskirtoji bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. N. priteista 51 412 Lt nukentėjusiosios I. M. naudai, 340 Lt nukentėjusiosios Z. N. naudai.
2016 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas I. M. prašymas atstatyti jai vykdomajame rašte nurodytą terminą. Prašyme nurodė, kad 2007-03-01 ji gavo nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį dokumentą. Vykdomajame dokumente buvo nurodyta, kad vykdomieji dokumentai pagal kitus teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prieš kelias dienas ji kreipėsi į antstolį dėl priteisto civilinio ieškinio išieškojimo, tačiau antstolis informavo, kad negali atlikti jokių veiksmų, nes 2011 m. pasikeitė terminai.2016 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi I. M. prašymą atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad terminas, per kurį I. M. galėjo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį civilinio ieškinio išieškojimo dalyje, baigėsi 2012-02-13, todėl pasibaigus terminui, per kurį vykdomasis dokumentas galėjo būti pateiktas antstoliui, civilinio ieškinio išieškojimas ir vykdomojo rašto pateikimas vykdyti bei jo vykdymas yra negalimas.
Skunde I. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atstatyti vykdomajame dokumente Nr. 1-244/07 10 metų terminą vykdomųjų dokumentų pateikimui pagal kitus teismo sprendimus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėja vykdomąjį raštą gavo galiojant 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalies redakcijai, todėl šiuo atveju negali būti taikoma minėto įstatymo 2011 m. spalio 1 d. redakcija. Skundo autorės teigimu, CPK 606 straipsnio 2 dalies 2011 m. spalio 1 d. redakcijos taikymas pažeidžia teisingumo, apsaugos, teisėtų lūkesčių ir sąžiningumo principus.Atsiliepimų į nukentėjusiosios I. M. skundą negauta.Nukentėjusiosios I. M. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus, bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagrįstai netenkinto I. M. prašymo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M. iki 2011 m. spalio 1 d. antstoliui vykdyti vykdomojo rašto nepateikė, po šio termino jai įsigaliojo naujoje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl to I. M. išduoto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti penkerių metų terminas baigėsi 2012 m. vasario 13 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo aktualia teismų praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog dėl teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų reikšmingumo siekiant užtikrinti teisinės valstybės vertybes, nesant 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeistos CPK 606 straipsnio 2 dalies normos įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo tvarkos ir nuo 2011 m. spalio 1 d. sutrumpėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui iki penkerių metų, gyvenime gali susidaryti situacija, kad 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas neproporcingai pažeidžia išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Todėl siekiant užtikrinti pirmiau aptartų principų užtikrinimą tokiais atvejais, tai gali būti padaroma pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, išieškotojui CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Taigi, šiuo atveju vadovaujantis CPK 608 straipsniu, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kito nenustato įstatymai. CPK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria atmestas I. M. parašymas yra teisėta bei pagrįsta, todėl ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
I. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.