- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- eA2-13871-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14351-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- BTA Baltic Insurance Company
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui BTA Baltic Insurance Company (buvęs pavadinimas BTA Insurance Company SE), veikiančiam per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, dėl 34 415,00 Lt draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui R. M. iš atsakovo ,,BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veiklą vykdančio per Lietuvoje registruotą filialą, 500,94 Lt (145,08 Eur) draudimo išmokos, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
2016-03-03 d. pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, teismo 2013-12-05 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog byloje ginčas kilo dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų sugadinimo ir dėl šio draudiminio įvykio atsakovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio, kurią priteisdamas teismas rėmėsi atsakovo nurodyto eksperto S. M. paskaičiuota suma, nors pats atsakovas pagal draudimo sutartį privalėjo atlikti nuostolių paskaičiavimą ir nustatyti sugadinimų apimtis. Teigia, jog minėto eksperto išvada kompetentingų institucijų buvo pripažinta klaidinga ir nepagrįsta, o dėl tokių eksperto veiksmų ieškovas kreipėsi į teismą, kuris ieškovo skundą tenkino visiškai. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia eksperto D. K. atlikta ekspertize, kurioje nustatyta, jog patalpų sugadinimų pašalinimui reikalinga 10 147,00 Eur suma, bei nustatyti pažeidimai ir sugadinimai, kurių teismas nėra tyręs bei vertinęs ir nėra apie tai pasisakęs. Taip pat UAB „Soretto Group Lt“ pateikta sąmata, jog patalpų atstatymui reikalinga 13 290,22 Eur suma. Taigi, pareiškėjo manymu, procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turėjusių reikšmę priimtam teismo sprendimui ir paaiškėjusių tik po teismo eksperto D. K. išvadų gavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (atsakovas) BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą atnaujinti procesą byloje, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, kadangi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, palikęs pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, pasisakė, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo netikėti eksperto S. M. ekspertizės akto pagrįstumu. Be to, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neteikė kito eksperto kandidatūros, neformulavo klausimų ekspertui, nesinaudojo teise atlikti pakartotinės ekspertizės. Teigia, jog nagrinėjant bylą ieškovas rėmėsi UAB „Plukas“ sudaryta lokaline sąmata dėl patalpų remonto darbų, kurie skirti viso objekto būklei pagerinti ir kurią teismas atmetė, o naujai ieškovo pateikti įrodymai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir neturi didesnės įrodomosios galios bei yra analogiški savo turiniui pateiktiems UAB „Plukas“. Pažymėjo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu, o tokios aplinkybė, kurių nagrinėjant bylą nebuvo ir kurios atsirado jau priėmus sprendimą, sudaro pagrindą naujam ieškiniui, bet ne proceso atnaujinimui jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į suinteresuoto asmens (atsakovo) BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialą, atsiliepimą teigė, jog suinteresuotas asmuo savo atsiliepimu neneigė ir nepaneigė, jog nėra pagrindo atnaujinti proceso. Be to, pateiktas atsiliepimas, pareiškėjo nuomone, rodo nesąžiningą draudimo kompanijos elgesį ir nenorą vykdyti jai kylančių prievolių. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo neginčija eksperto D. K. akto bei UAB „Soretto Group Lt“ dokumentų, o suinteresuoto asmens teiginiai dėl pažeistų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminų nepagrįsti. Prašė suinteresuoto asmens atsiliepimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1721-727/2013 patenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovui R. M. iš atsakovo ,,BTA Insurance Company” SE, Lietuvoje veiklą vykdančio per Lietuvoje registruotą filialą, 500,94 Lt (145,08 Eur) draudimo išmokos, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjas R. M. 2015-01-07 d. kreipėsi į teismą dėl šios civilinės bylos atnaujinimo, remdamasis argumentais dėl eksperto S. M. ekspertizės išvados nepagrįstumo. Teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6599-535/2015 pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1721-727/2013 atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kartu su prašymu atnaujinti civilinę bylą pareiškėjas R. M. pateikė teismo eksperto D. K. aktą ir teismo ekspertų sąrašą bei UAB „Soretto Group LT“ sąmatą.
CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Todėl civilinio proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos lanksčiai, atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje šaliai yra vienintelė priemonė pašalinti šios šalies teisių ir interesų pažeidimus. Kita vertus, privalu atsižvelgti ir į patį ginčą, į teismo sprendimu nustatytų asmeniui teisių ar pareigų turinį arba jam taikytų draudimų (apribojimų) pobūdį. Šioje konkrečioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo ir kilo ginčas dėl ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydžio. Taigi, pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jo įvardijami duomenys leidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008).
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 26). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).
Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, jog nėra praleidęs įstatymų nustatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pateikti.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog šis terminas nėra praleistas. Iš pareiškėjo pateikto teismo eksperto D. K. vertinimo akto matyti, jog jis surašytas ir įteiktas užsakovui, t. y. pareiškėjui, 2016-01-18 d., taigi, šią dieną pareiškėjas sužinojo aplinkybes, kuriomis grindžia proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą 2016-03-03 d., todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Proceso atnaujinimo pagrindai yra reglamentuoti CPK XVIII skyriuje. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.
Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti iš esmės dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingų vertimų, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog vien ieškovo pateiktas teismo eksperto vertinimo aktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Minėta, jog naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas aktas bei sąmata galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Nors vertinimo aktas surašytas po teismo sprendimo priėmimo, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) įpareigoja šalis savalaikiai teikti visus galimus įrodymus savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo išvadai, jog aplinkybės dėl padarytų nuostolių dydžio negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, t. y. tokie įrodymai galėjo būti teikiami teismui ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių nėra pagrindo laikyti paaiškėjusių naujai, kadangi vertinimo akte nurodyti patalpų sugadinimai ir kiti duomenys egzistavo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir galėjo būti žinomi pareiškėjui, o vien tai, kad jie pareiškėjo iniciatyva buvo užfiksuoti teismui pateikiamame vertinimo akte po sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokia aplinkybė atitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus kriterijus.
Teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo pateikti įrodymai savo esme neturi didesnės įrodomosios galios, nei teismo paskirtos statinio dalies ekspertizėje padarytos išvados, kuriomis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo nesivadovauti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010). Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto D. K. kvalifikacija, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas jo užsakymu atliktas vertinimo aktas bei privataus juridinio asmens paskaičiuota sąmata nesudaro pakankamo pagrindo laikyti tokias aplinkybes turinčias esminę reikšmę bylai.
Pažymėtina, jog teismas jau yra išanalizavęs ir pasisakęs dėl prašyme pareiškėjo nurodytų argumentų dėl eksperto S. M. ekspertizės išvadų pagrįstumo civilinėje byloje Nr. A2-6599-535/2015, todėl teismas dėl šių pareiškėjo argumentų pakartotinai nepasisako. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5958-171/2015 tik įpareigojo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą išnagrinėti pareiškėjo R. M. 2014-10-06 d. skundą, o dėl eksperto S. M. veiksmų teisėtumo teismo sprendime nėra pasisakyta. Taigi, pareiškėjo teiginys, jog eksperto išvada kompetentingų institucijų buvo pripažinta klaidinga ir nepagrįsta, nepatvirtintas objektyviais duomenimis. Byloje įrodymų apie tai, kad dėl bet kokių byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su ekspertu, jo surašytu ekspertizės aktu būtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl nėra pagrindo išvadai, jog procesas gali būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-1721-727/2013, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.