Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-13 · Administracinė byla Nr. A-438-805-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
A-438-805-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A.K., H.K., J.T., M.B., P.K.
Trečiasis asmuo
A.Ž., Kauno apskrities viršininko administracijai, butų savininkų bendrijai „Laimė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Aurimas Navikas
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-805/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui A.K.,atsakovo atstovei Laurai El Ostai,trečiajam suinteresuotajam asmeniui A.Ž.,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams K.Ž., O.S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A.K., H.K., J.T., M.B., P.K. atstovo A.N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A.K., H.K., J.T., M.B., P.K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, butų savininkų bendrijai „Laimė“, A.Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A.K., H.K., J.T., M.B. ir P.K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esančią 1550 kv. m. ploto žemę esant laisvą (neužstatytą) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esančią 1550 kv. m. ploto žemę.

Šalies argumentai

Pareiškėjai paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į tuometinę Kauno miesto valdybą prašydami atkurti nuosavybės teises į jų tėvų S. ir V.K. išlikusį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinant jį natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) žemes planą V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės ribose. Savivaldybės įmonė „Kauno planas" parengė žemės sklypo planą, kuriuo iš V.K. (K.) iki 1940 m. priklausiusio 7422 kv. m. ploto žemės sklypo buvo nustatytos laisvo (neužstatyto) preliminariai 1550 kv. m. ploto žemės sklypo koordinatės ir šį planą dar 2006 m. rugpjūčio mėnesį perdavė atsakovui. Pareiškėjai pabrėžė, kad gautos informacijos atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nustatyta tvarka ir terminais Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) neperdavė, todėl pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą pateikti Žemėtvarkos skyriui atsakovo turimą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pareiškėjų tėvui nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą, 2008 m. birželio 20 d. raštu Nr. 40-2-1066 pateikė Žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, tačiau priešingai nei buvo nustatyta savivaldybės įmonės „Kauno planas" 2006 m. rugpjūčio mėn. parengtame žemės sklypo plane, buvo nurodyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose nėra, kadangi, anot atsakovo, šios žemės dalis šiuo metu yra užimta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų daugiabučių namų dalimis bei (duomenys neskelbtini) esančia boilerine, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formuojamiems sklypams yra rengiami detalieji planai. Pareiškėjų manymu, pateikta informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose nebuvimo yra neteisinga, nes rengiant 2006 m. rugpjūčio mėn. planą, buvo atsižvelgta ir į jau tuo metu savivaldybės įmonei „Kauno planas" buvusias žinomas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra rengiami detalieji planai ir, kad V.K. iki 1940 m. turėtos žemės dalis yra užimta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo dalimi bei (duomenys neskelbtini) esančia boilerine. Nuo šio plano parengimo V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose neatsirado jokių naujų statinių, nebuvo priimta jokių naujų sprendimų dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai, nepaaiškėjo jokių naujų juridinių faktų, kad atsakovas turėtų pagrindą Žemėtvarkos skyriui teikti kitokius nei savivaldybės įmonės „Kauno planas" nustatytus duomenis apie 1550 kv. m. ploto laisvą (neužstatytą) žemę V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę ypač urbanizuotoje teritorijoje, daugiabučių namų kvartale prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių statybai žemė jau buvo išskirta ir nužymėta raudonųjų linijų planuose. Atsakovas pažymėjo, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nuostatose numatyta, kad minimalią sklypo struktūrą sudaro: pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius nustatomas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatomis. Šio reglamento 10 lentelėje numatyta, kad minimalus stovėjimo vietų skaičius daugiabučiams namams yra 1 vieta vienam butui, o pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 43 butai, o pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)-100 butų, vadinasi, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie šių pastatų turi būti atitinkamai 43 ir 100 vietų. Atstovas pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. A-342 pagrindu 2005 m. rugpjūčio 29 d. su Butų savininkų bendrija „Laimė" sudaryta sutartis Nr. 40-11-341 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Detaliojo planavimo tikslas - žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) suformavimas. 2005 m. spalio 24 d. butų savininkų bendrijai "Laimė" buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-5280. Vadovaujantis išduotomis planavimo sąlygomis bei pasirašyta sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu formuojamas 4832 kv.m žemės sklypas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti, nes nėra teisinio pagrindo abejoti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija.

Tretysis suinteresuotasis asmuo BSB „Laimė“ prašė pareiškėjų skundą atmesti. Paaiškino, kad visuotinio BSB „Laimė" narių susirinkimo sprendimu detalusis planas rengiamas bendrijos gyvenamojo namo statybai išskirto ir pažymėto raudonosiomis linijomis 4832 kv. m žemės sklype, už kurį bendrijos nariai mokėjo ir moka žemės mokestį.

Tretysis suinteresuotasis asmuo A.Ž. prašė skundą atmesti, nes jai priklauso (duomenys neskelbtini) esanti boilerinė, prie kurios, detaliuoju planu formuojamas 219 kv. m. žemės sklypas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog šioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės ribose, į kurią būtų galima atkurti natūra nuosavybės teises pareiškėjams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad teritorijos, į kurią pretenduoja pareiškėjai patvirtinto detalaus plano nėra. Tačiau SĮ„Kauno planas" parengtas laisvo (neužstatyto) preliminariai 1550 kv. m. ploto žemės sklypas patenka į gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonosiomis linijomis priskirtą žemę. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 31 d.įsakymo Nr. A-342 pagrindu 2005 m. rugpjūčio 29 d. su Butų savininkų bendrija „Laimė" sudaryta sutartis Nr. 40-11-341 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Detaliojo planavimo tikslas - žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) suformavimas. 2005 m. spalio 24 d. butų savininkų bendrijai "Laimė" buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-5280. Vadovaujantis išduotomis planavimo sąlygomis bei pasirašyta sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu formuojamas 4832 kv.m žemės sklypas, į kurį patenka ir detaliuoju planu formuojamas boilerinei, esančiai (duomenys neskelbtini)A formuojamas 219 kv.m. žemės sklypas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu formuojamas 4832 kv.m žemės sklypas patenka į šiam namui raudonosiomis linijomis priskirtą žemę, kuria bendrijos nariai naudojosi ir mokėjo mokesčius. Svarbia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad nors ir nėra duomenų, jog atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros dėl (duomenys neskelbtini) pastatui detaliaisiais planais priskirto žemės sklypo, tačiau, kaip jau buvo paminėta, šiam pastatui priskirtas 7540 kv. m. žemės sklypas apspręstas raudonosiomis linijomis, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems rengti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktu, raudonųjų linijų projektai yra teritorijų planavimo dokumentai. Teismo nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę ypač urbanizuotoje teritorijoje, daugiabučių namų kvartale prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 10 punkte numatyta, kad minimalią sklypo struktūrą sudaro: pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius nustatomas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61. Šio reglamento 10 lentelėje numatyta, kad minimalus stovėjimo vietų skaičius daugiabučiams namam yra 1 vieta vienam butui, o pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 43 butai, o pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra 100 butų. Teismas konstatavo, jog dėl šios priežasties minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie šių pastatų turi būti atitinkamai 43 ir 100 vietų. Be to, kaip pabrėžė teismas, iš rengiamo detaliojo plano sprendinių matyti, kad Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatas atitinkantis automobilių stovėjimo vietų skaičius planuojamas prie pastato (duomenys neskelbtini).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad į konkrečią pareiškėjų pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1550 kv. m. ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), nes 1550 kv. m. ploto žemė reikalinga pastatams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esančią 1550 kv. m. ploto žemę. Teismas atmetė pareiškėjų skunde nurodytą aplinkybę, jog rengiant 2006 m. rugpjūčio mėn. planą, buvo atsižvelgta ir į jau tuo metu savivaldybės įmonei „Kauno planas" buvusias žinomas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra rengiami detalieji planai ir, kad V.K. iki 1940 m. turėtos žemės dalis yra užimta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo dalimi bei (duomenys neskelbtini) esančia boilerine. Teismas akcentavo, kad liudytojų Z.N. ir D.K. parodymais nustatyta, jog rengiant 2006 m. rugpjūčio mėn. 1550 kv.m. laisvos (neužstatytos) žemės planą, nebuvo pateikti duomenys apie pastatams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išskirtą ir raudonųjų linijų planuose pažymėtą žemę.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjų atstovas advokatas Aurimas Navikas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei argumentais, papildomai pažymi, jog pažeisdami principą onus probandi, pareiškėjai pateikė abstraktų ir teisės aktų nustatytų turinio reikalavimų neatitinkantį apeliacinį skundą, kuriame nėra ginčijami jokie teisės taikymo ar pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo klausimai, be to, apeliantai nenurodo įstatymo ar pirmos instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, kuriomis remiantis grindžiamas ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikiamas konkretus apeliacinio skundo juridinis pagrindas, todėl atitinkamai nėra aišku, kokie įrodymai laikytini patvirtinančiais apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Atsakovo manymu, pareiškėjai piktnaudžiauja savo įstatymu suteiktomis teisėmis, bei pažeidžia jo teisę į teisinę gynybą, t. y. pateikus abstraktų apeliacinį skundą, atsakovai netenka galimybės tinkamai pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 135 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pateikti teismui išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei argumentais, taip pat pažymi, jog apeliantai nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (nenurodytas apeliacinio skundo juridinis pagrindas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei prašo jį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, jog nepagrįsti yra apeliantų teiginiai, kad sprendžiant jų reikalavimų tenkinimo klausimą reikėtų vadovautis SĮ „Kauno planas“ parengtu preliminariniu žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, planu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai A.K., H.K., J.T., M.B. ir P.K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esančią 1550 kv. m. ploto žemę esant laisvą (neužstatytą) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per teismo nustatytą terminą pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esančią 1550 kv. m. ploto žemę.

Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, jog 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškėjai kreipėsi į tuometinę Kauno miesto valdybą prašydami atkurti nuosavybės teises į jų tėvų S. ir V.K. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, grąžinant jį natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 29 d. raštu Nr. S2-811(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) žemes planą V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės ribose (b. l. 19 - 20). Pagal šį Žemėtvarkos skyriaus prašymą atsakovas 2006 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 40-2-619 kreipėsi į savivaldybės įmonę „Kauno planas" dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo. Savivaldybės įmonė „Kauno planas" parengė žemės sklypo planą, kuriuo iš V.K. (K.) iki 1940 m. priklausiusio 7422 kv. m. ploto žemės sklypo buvo nustatytos laisvo (neužstatyto) preliminariai 1550 kv. m. ploto žemės sklypo koordinatės ir šį planą dar 2006 m. rugpjūčio mėnesį perdavė atsakovui (b. l. 22 - 23). Gautos informacijos atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nustatyta tvarka ir terminais žemėtvarkos skyriui neperdavė, todėl pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą pateikti žemėtvarkos skyriui atsakovo turimą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pareiškėjų tėvui nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype (b. l. 24 - 27). Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą, 2008 m. birželio 20 d. raštu Nr. 40-2-1066 pateikė Žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, nurodydamas, kad laisvos (neužstatytos) žemės V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose nėra, kadangi šios žemės dalis yra užimta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų daugiabučių namų dalimis bei (duomenys neskelbtini) esančia boilerine, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formuojamiems sklypams yra rengiami detalieji planai (b. l. 29 - 30).

Tokiu būdu, šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės ribose (b. l. 20), į kurią būtų galima atkurti natūra nuosavybės teises pareiškėjams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktas (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija), kuris numato, jog vienas iš atvejų, kai žemė iš į ją nuosavybės teises atkurti pageidaujančių piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, yra jeigu ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Analizuojant šią teisės normą matyti, kad ji įtvirtina keletą esminių sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, išperka valstybė (t. y. į ją neatkuriamos nuosavybės teisės natūra):

1) ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose;

2) ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacijai).

Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teises natūra prašo atkurti pareiškėjai, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (Kauno mieste), šio fakto proceso šalys neginčija. Tačiau pareiškėjai nurodo, jog V.K. (K.) iki 1940 m. turėta žemė negali būti pripažinta užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kadangi rengiant savivaldybės įmonei „Kauno planas" 2006 m. rugpjūčio mėn. rengiant grąžintinos natūra žemės planą, buvo atsižvelgta ir į jau tuo metu žinomas aplinkybes, jog V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra rengiami detalieji planai ir, kad V.K. iki 1940 m. turėtos žemės dalis yra užimta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo daugiabučio namo dalimi bei (duomenys neskelbtini) esančia boilerine. Pareiškėjų nuomone, nuo šio plano parengimo V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose neatsirado jokių naujų statinių, nebuvo priimta jokių naujų sprendimų dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai, nepaaiškėjo jokių naujų juridinių faktų, kad atsakovas turėtų pagrindą Žemėtvarkos skyriui teikti kitokius nei savivaldybės įmonės „Kauno planas" nustatytus duomenis apie 1550 kv. m. ploto laisvą (neužstatytą) žemę V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytą sąlygą, jog žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodoma, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t.y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

Administracinėje byloje Nr. A11 – 263/2003 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „Aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvada ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 497) .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios konstitucinės justicijos nuostatos yra taikomos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. Dėl ko, nurodytos ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, yra teisės šaltiniai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog nukrypti nuo ankstesnės teismo praktikos yra objektyviai būtina bei neišvengiama. Atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas, darytina išvada, jog atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams. Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-983/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teritorijos, į kurią pretenduoja pareiškėjai patvirtinto detalaus plano nėra. Tačiau savivaldybės įmonės „Kauno planas" parengtas laisvos (neužstatytos) preliminariai 1550 kv. m. ploto V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės sklypas patenka į gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raudonosiomis linijomis priskirtą žemę (b. l. 92, 96, 101). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo pradėtiems rengti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punktu, raudonųjų linijų projektai priskiriami teritorijų planavimo dokumentams. Be to, 2005 m. sausio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-342 pagrindu 2005 m. rugpjūčio 29 d. su Butų savininkų bendrija „Laimė" sudaryta sutartis Nr. 40-11-341 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (b. l. 57 -58). Detaliojo planavimo tikslas - žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) suformavimas. 2005 m. spalio 24 d. butų savininkų bendrijai "Laimė" buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-5280 (b. l. 59). Vadovaujantis išduotomis planavimo sąlygomis bei pasirašyta sutartimi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu formuojamas 4832 kv.m žemės sklypas (b. l. 101), į kurį patenka ir detaliuoju planu formuojamas boilerinei, esančiai (duomenys neskelbtini) formuojamas 219 kv.m. žemės sklypas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V.K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1550 kv. m. ploto žemė reikalinga pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, eksploatuoti, o šio poreikio būtinybę pagrindžia jos atžvilgiu atliekamos teritorijų planavimo procedūros. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai - savivaldybės įmonės „Kauno planas“ projektų vadovė Z.N. bei Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė D.K. – iš esmės paneigė pareiškėjų nurodomą aplinkybę, jog savivaldybės įmonei „Kauno planas" 2006 m. rugpjūčio mėn. rengiant grąžintinos natūra žemės planą, buvo atsižvelgta į rengiamus detaliuosius planus V.K. (K.) iki 1940 m. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b. l . 117 – 118).

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėjai, yra reikalingi pastatams eksploatuoti, o žemės grąžinimas natūra nėra galimas, nes nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ši žemė yra laisva (neužstatyta) ir atitinkamai grąžintina natūra. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo šios žemės natūra gražinti pareiškėjams bei atitinkamai įpareigoti atsakovą atlikti su tuo susijusias administracines procedūras.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų A.K., H.K., J.T., M.B. ir P.K. atstovo A.N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas