Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovui L. N. dėl galimai padaryto nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam normos sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodoma, jog L. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, prioritetą teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditoriais, o taip pat ir su pačiu savimi, o ne su VMI, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Bendrovės vadovas L. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu ? tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Pareiškime VMI nurodė, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. sausio 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 37 938,85 Eur, iš kurių 126,78 Eur sudarė pelno mokesčio avansas, 17 418,11 Eur – gyventojų pajamų mokestis; 20 088,09 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 305,87 Eur šio mokesčio delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2024 m. spalio 8 d.

VMI nurodė, jog VMI su Bendrove buvo sudariusi 2022 m. sausio 4 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-158 (toliau – MPS) dėl 69 034,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d. Bendrovei netinkamai vykdant MPS, ji VMI 2024 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-89763 buvo nutraukta. Bendrovei netinkamai vykdant MPS sąlygas, VMI nuolat jai siuntė įspėjimus dėl MPS nutraukimo. Bendrovė, nevykdydama MPS, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos mokestinės nepriemokos balansai ir Bendrovės turimų atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose išrašai įrodo, kad atitinkamomis dienomis atsiskaitydama su žemesnės nei VMI eilės kreditoriais, Bendrovė turėjo pradelstus įsiskolinimus (tiek einamųjų mokėjimų, tiek ir pagal MPS).

Pasisakydama dėl nuobaudos skyrimo senaties, VMI, remdamasi ANK 39 straipsniu, nurodė, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. sausio 27 d., kuomet VMI iš AB Šiaulių banko ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus gavo Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus ir tada paaiškėjo daromas tęstinio pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. N. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pripažįsta, kad Bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, kai turėjo prievolę VMI, ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pažeidimo padarymą sąlygojo Bendrovės veiklos pobūdis ir finansinė padėtis. Įmonei trūko apyvartinių lėšų. 2022 m. liepos 27 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį, buvo tikėtasi jos grąžinimo, o to nebuvo padaryta. Įmonei neigiamą įtaką padarė Covid-19 pandemija, dėl ko sumažėjo ir pajamos, užsienio tiekėjų apribojimai ir logistikos problemos sukėlė tiekimo grandinių sutrikimus, kas padidino gamybos ir pristatymo kaštus, sumažėjo darbo našumas ir padidėjo sąnaudos. Prasidėjęs karas Ukrainoje taip pat turėjo didelės įtakos įmonės finansiniai būklei, nes išaugo medienos žaliavų kainos. Neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei padarė ir išaugusi infliacija Europoje ir sukilusios paskolų palūkanos. Siekiant išvengti gamybos procese trikdžių ar nutrūkimo, įmonė privalėjo apmokėti dalį tiekėjų sąskaitų, t. y. su kreditoriais įmonė buvo priversta atsiskaityti bent iš dalies, kad nenutrauktų veiklos. Aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai.

Taip pat L. N. paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, nes įmonėms, kurioms vadovavo, iškelto bankroto bylos. Be to, jis turi prievolę išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus (civilinė byla Nr. 2YT-1102-1228/2025).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pažeidimą sąlygojusias priežastis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei proporcingumo principais, L. N. prašo jam skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinė nuobaudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. N. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nedalyvavo, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. žinodamas Bendrovės turtinę padėtį, kad Bendrovė neturi lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėdama įsipareigojimų VMI (t. y. trečiosios eilės kreditoriui), pirmenybę teikė atsiskaitymui su fiziniais ir juridiniais asmenimis (L. N. teigimu – tiekėjais), taip pat atliko pervedimus pačiam L. N., t. y. paskesnės eilės kreditoriams. Pažymėtina, kad ir pats L. N. neneigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat šio straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybes charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

L. N. prašo jam skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą. Iš byloje teismui pateiktų dokumentų L. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailisi. Ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose.

Kitos atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės – pareiga išlaikyti vaikus, darbo neturėjimas – nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Pažymėtina, jog pareigą išlaikyti vaikus turi visi tėvai, ši aplinkybė nėra išskirtinė. Tuo tarpu vien darbo neturėjimas savaime nereiškia itin sunkios asmens materialinės padėties – asmuo be darbo pajamų gali turėti ir kitų lėšų šaltinių, turto. Be to, šiai aplinkybei pagrįsti L. N. nepateikė jokių įrodymų, nors byloje buvo atstovaujamas advokato. Kita vertus, darbo neturėjimas savaime nereiškia, jog asmuo jo nesusiras ateityje. Asmuo teismui nepateikė įrodymų, jog jo galimybės įsidarbinti būtų apribotos (pvz., asmuo būtų neįgalus ar pan.). Taigi, teismo vertinimu, atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad straipsnio sankcijos ribose parinkta nuoboda būtų neproporcinga ar neteisinga, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus L. N. padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. 1 400 Eur bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.