Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-477-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
1-477-791/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-477-791/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10013-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. birželio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, 2019 m. liepos 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų, baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis A. G. 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. Iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme sudavė E. E. M. dėl poodinių kraujosruvų pakaušio dešinėje ir už dešinės ausies, kairės pusės krūtinės ląstos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. G. 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius G. S. į galvos sritį bei kairę koją, taip mušdamas nukentėjusiajam G. S. dėl poodinių kraujosruvų momens srityje bei kairės blauzdos srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog jis pažįsta nukentėjusiuosius E. M. ir G. S.. Iki įvykio dienos jis su abejais nukentėjusiaisiais turėjo nesutarimų. E. M. jis įtarė dėl draugei skirtos keptuvės vagystė. Šią keptuvę buvo atsivežęs iš Anglijos. O G. S. buvo pažadėjęs apskųsti policijos priimtą nutarimą dėl karantino sąlygų pažeidimo. G. S. šio pažado neįvykdė. Dėl to jis buvo piktas ant abiejų nukentėjusiųjų. 2021 m. balandžio 1 d. atvažiavo aplankyti draugo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir ten rado abu nukentėjusiuosius. Visi asmenys vartojo alkoholį. Tuomet jis E. M. pasikvietė į lauką pakalbėti. Lauke E. paklausė dėl dingusios keptuvės. E. parodė, kad jis keptuvės neėmė. Iš pradžių tarp jų vyko tik žodinis pokalbis, smurtauti jis neketino. E. M. pokalbio metu jį „pasiuntė toliau“, todėl jis supyko ir sudavė smūgius. Smūgius sudavė į galvos ir krūtinės sritį, taip pat pastūmė nukentėjusįjį. Pripažįsta, kad sudavė ne mažiau du smūgius E. į galvos ir krūtinės sritį. Po jo suduotų smūgių E. per kiemą kažkur išėjo. Tuo metu jis grįžo atgal į namą. Namo virtuvėje buvo E., A. ir G. S.. Iš pradžių bendravo su viduje buvusiais asmenimis. Vėliau G. išreiškė priekaištus dėl neapskųsto policijos nutarimo. G. S. sėdėjo. G. pradėjo keiktis, jį „pasiuntė“. Jis supyko ir sudavė smūgius jam į galvos sritį bei kojas. Pripažįsta visus kaltinime nurodytus smūgius. Smurtinius veiksmus pirmiausia panaudojo prieš E. M., po to grįžo į namo vidų, ir ten vykusio pokalbio metu smurtavo prieš G. S.. Įvykio metu buvo blaivus. Po šio įvykio jis pasišalino. Tarp abiejų įvykių buvo apie 15-30 minučių laiko tarpas. Jokio išankstinio nusistatymo prieš juos neturėjo. Viskas įvyko spontaniškai. Tuo laikotarpiu po ligos buvo mirusi jo draugė, su kurią ketino susituokti, todėl buvo nervingas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį. Nukentėjusiajam G. S. sumokėjo 50 eurų žalos.

Panašius parodymus kaltinamasis A. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 153 – 146, 166 – 169, 174 – 177).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. balandžio 1 d. jis buvo pas draugą O. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jo pažįstamas V. A.. Visi svečiavosi, alkoholio nevartojo. Apie 16 val. atėjo visiems ten buvusiems pažįstamas A. G.. A. G. jam pasakė eiti į lauką pasikalbėti ir abu išėjo. Lauke A. G. pradėjo priekaištauti dėl kažkada iš V. A. namų pavogtos keptuvės, jis atsakė, kad apie tai nieko nežino. Tada A. G. pradėjo jį mušti, abiejų rankų kumščiais sudavė apie 20 smūgių į galvos ir krūtinės sritį, ko pasėkoje jis griuvo ant žemės, jautė didelį skausmą. Visą įvykį matė V. A., tačiau jis jų neskyrė, kadangi pats bijo A. G., nes jis yra konfliktiškas žmogus. A. G. jį bemušant, į lauką iš gretimo namo išėjo kaimynė, kurios nepažįsta ir pradėjo garsiai šaukti, tada A. G. nustojo mušti. Tuomet jis atsistojo ir pabėgo į gretimą gatvę. Po šio įvykio paskambino draugui V. P., kuris atėjo ir nuvedė jį į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Medikai nustatė galvos ir krūtinės sumušimą. Dėl šio įvykio juto fizinį skausmą. Kaip buvo mušamas G. S., jis nematė. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b.l. 2, 46 – 47, 48 – 49).

Nukentėjusysis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. balandžio 1 d. apie 12 val. jam paskambino A. G. ir pasakė, kad jį sumuš, kadangi jis nesikreipė į teismą dėl administracinio nusižengimo apskundimo. A. G. kaltina, kad dėl jo kaltės jam buvo paskirta bauda. 2021-04-02 apie 13 val. jis nuėjo pas O., ten buvo V., kurio tikslaus vardo ir pavardės nežino ir E. M.. Jiems būnant pas O., atėjo A. G., kuris pasikvietė V. ir E. į lauką, kur jo žiniomis, E. sumušė, nes jis negrįžo, o V. parėjo atgal į kambarį. Po to į kambarį grįžęs A. G. jam liepė eiti į lauką, bet jam nesutikus ir sėdint ant kėdės, A. G. sudavė smūgius kumščiais, pataikydamas mažiausiai septynis kartus į galvos sritį. Kai buvo suduodami smūgiai, užsidengė galvą rankomis ir susigūžė, palinkdamas į priekį. Tada A. G. jam sudavė smūgius kumščiais, pataikydamas mažiausiai tris kartus jam į kairės pusės koją ties blauzda bei po to vieną kartą įspyrė į kairės kojos blauzdą. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Kai A. G. sudavinėjo smūgius, jį bandė užstoti V.ir O., bet jiems taip pat A. G. sudavė smūgius ir liepė užsičiaupti. Įvykį matė E. ir V.. Po jo sumušimo, A. G. liepė jam dingti iš šių namų. Pas tyrėją A. G. jo atsiprašė, sumokėjo 30 eurų (1 t., b.l. 18, 114 – 115).

Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. balandžio 1 d. apie pietus, tikslios valandos nepamena, atėjo pas draugą O. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pusvalandžio bėgyje į O. namus atėjo E. M. ir G., kurio pavardės nežino. Kambaryje visi išgėrė pora butelių po 1 litrą alaus. Begeriant į O. namus atėjo A. G.. Jis E. pasikvietė pasikalbėti į lauką, ir jie išėjo. Jie liko kambaryje ir besėdint išgirdo abiejų išėjusių vaikinų riksmą. E. paprašė jo nueiti ir pažiūrėti, kas vyksta lauke. Išėjęs į lauką pamatė, kad E. guli ant nugaros, o A. jam gulinčiam sudavė smūgius į šoną. Šalimais gyvenanti senyvo amžiaus moteris A. A. pradėjo rėkti, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis taip pat liepė A. baigti muštis. A. paliko E., sėdo ant savo dviračio ir išvažiavo. E. taip pat išėjo iš O. namo kiemo. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis matė, kaip A. sudavė kumščiu vieną smūgį E.. E. su G. buvo kambaryje, todėl šio įvykio nematė. Dėl ko įvyko konfliktas tarp E. ir A., nežino. A. yra konfliktiškas asmenybė, dažnai įsivelia į muštynes (1 t., b.l. 86 – 89).

Liudytojas V. A., 2021 m. balandžio 7 d. liudytojo apklausos metu parodė, jog įvykio dieną buvo nuėjęs pas kaimyną O. K.. Jis kartais paprašo padėti atlikti įvairius darbus, nes jis sunkiai vaikšto. Atlikus darbus apie pietus atėjo O. pažįstami G.ir E. M.. Jie atsinešė du butelius alaus, kurį visi gėrė. Jis sėdėjo ant lovos su O., o G. sėdėjo prie televizoriaus, ant kėdės, E. sėdėjo šone ant pufiko, šalia šaldytuvo. Nebuvo dar spėję išgerti alaus, kai į tą virtuvėlę atėjo A. G.. Jis anksčiau gyveno jų gatvėje, pas savo tetą. Bet teta jį išvijo, nes jis mėgsta prisidirbti, yra neprognozuojamas. Pamatęs G., pasakė "prisidirbai" ir iš karto priėjęs delnu jam sudavė per veidą 3 ar 4 kartus. Sudavė stiprokai, jam atrodė, kad tikrai turėjo skaudėti. Po ko jie pradėjo rėkti "baik, nes sudaužysi televizorių". G., susiėmė už galvos, pradėjo verkti. G. A. G. nespyrė, nes G. sėdėjo šalia televizoriaus ir komodos, ten mažai vietos. Jeigu būtų spyręs, tai jis būtų matęs. Buvo užsimojęs spirti, bet nespyrė. Kai sudavinėjo smūgius, tai A. kažką sakė G., keikė jį, bet ką, negali pasakyti. G. liko verkdamas sėdėti, o A. pakvietė E. į lauką pakalbėti ir tas išėjo. Išgirdo riksmus iš lauko, E. pasakė nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Jis išėjo į kiemą ir pamatė, kad tik už durų, kur yra stalas su suolu, gulėjo ant nugaros E., o A. stovėjo šalia, rėkė ant jo ir sudavė vieną smūgį kumščiu, kažkur į šoną. Prie tvoros stovėjo kaimynė A. A., rėkė, kad iškvies policiją. Užrėkė ir jis, tada A. apsiramino. E. atsikėlė ir išėjo. Nematė, ar buvo sužalotas E., nes jis nuėjo link pusės, kuri buvo toliau nuo jo. A. sėdo ant dviračio ir išvažiavo (1 t., b.l. 132-135).

Liudytoja A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynas yra O. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). 2021-04-01, tikslios valandos nepamena, buvo šviesus paros metas kai ji buvo savo namo kieme ir tvarkėsi. Būdama kieme išgirdo triukšmą O. kieme. Kadangi jos kieme buvo sukrautos plytos, todėl per kampa nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Atėjusi pamatė kaip vienas vyriškis guli ant žemės susirietęs, o kitas vyriškis, kurį žino iš matymo, kumščiais daužo į galvą ir kitas kūno vietas gulinčiam. Kiek smūgių buvo suduota, negali pasakyti, bet buvo daug. Vyriškis, kuris gulėjo ant žemės, nesigynė. Ji pasakė liautis mušti. O. kieme dar buvo išėjęs ir V. A., kuris gyvena taip pat jų gatvėje. Jai pasakius baigti mušti, vyras nustojo mušti ir nuėjo, o tas vyriškis, kuris buvo mušamas, atsistojo ir pabėgo. To vyriškio, kuris buvo mušamas, nepažįsta, jo neįsidėmėjo. Vyrą, kuris mušė, pažįsta iš matymo, tik nežino jo vardo ir pavardės. O. kieme daugiau žmonių nebuvo, buvo tik tie vyrai, kurie mušėsi ir V. A.. Dėl ko tarp vyrų įvyko konfliktas, nežino (1 t., b.l. 91 – 94).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 164/2021 (06) matyti, jog nustatyta E. M. poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje ir už dešinės ausies, kairės pusės krūtinės ląstos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buvo daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu, krentant ir atsitrenkiant į kietus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 165/2021 (06) matyti, jog G. S. poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, kairės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 128).

Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojo O. K. apklausos, matyti, jog O. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena virtuvėje, nes sunkiai vaikšto. 2021-04-01 dieną pas jį buvo atėjęs kaimynas V. A., E. r G.. Visi sėdėjo, išgėrė porą litrų alaus. Po kiek laiko, buvo jau po pietų, atėjo ir A. G.. A. yra jo buvęs draugas, bet dabar nepageidaujamas, nes savo nuožiūra ko nors prisigalvoja, pridaro. Kai A. įėjo, jis sėdėjo atsirėmęs savo lovoje. Tuo metu G. sėdėjo prie televizoriaus. V. sėdėjo prie jo, ant lovos. E. sėdėjo ant kėdės, netoli šaldytuvo. A. įėjęs pasakė, ką čia jie kalba, jį apkalba, sakė apie kažkokį pažadą ir tada delnu porą kartų sudavė G. per veidą. Smūgiai buvo nelabai lengvi. Smūgių buvo 2 - 3. Jei pataikė per žandus, tai galėjo ir per ausis pataikyti. G. niekaip nesigynė, nieko nedarė, tik gal prisidengė galvą, palenkė. Matyt bijojo A.. Tada A. pakvietė išeiti į lauką pakalbėti E. ir G.. E. ir G. išėjo į lauką. Kartu išėjo ir V.. Girdėjo, kad lauke jie mušasi, kažkuris rėkė "nemušk". Išgirdo, kad kaimynė A. A. rėkė, kad iškvies policiją. Po muštynių į kambarį buvo atėjęs V., pasakė kad A. sumušė E. ir G.. Nesakė, kur konkrečiai sudavė. Kitą dieną E. pasakė, kad sudaužė šonkaulius, mėlynę po akim uždėjo (1 t., b. l. 142 – 144).

Iš Akistatos protokolo matyti, jog liudytojas G. S. ir A. G. tvirtina savo parodymus (1 t., b.l. 110 – 113).

Iš Akistatos protokolo matyti, jog liudytojas G. S. akistatoje su liudytoju V. A., patvirtino savo parodymus (1 t., b.l. 136 – 139).

Iš E. M. pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis 2021 m. balandžio 1 d. kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, jog 2021 m. balandžio 1 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas A. G., sudavė apie 20 smūgių į galvos ir krūtinės sritis, dėl to jautė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 32-37).

Iš policijos įstaigoje registruotų įvykių suvestinės duomenų matyti, jog 2021 m. balandžio 1 d. gautas V. P. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš 2 valandas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo draugą E. M. sumušė pažįstamas A.. Draugą dėl patirtų sužalojimų atvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (1 t., b.l. 38–41).

Iš G. S. pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2021 m. balandžio 1 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė A. G., suduodamas ne mažiau kaip septynis kartus kumščiais į galvos sritį, ausis, ne mažiau kaip vieną kartą spirdamas į kairę koją, mažiausia tris kartus trenkė kumščiais į kairę koją, ties blauzda, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 95–100).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis kad kaltinamasis A. G. 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. Iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)namo kieme sudavė E. M. rankomis ne mažiau kaip du smūgius į galvos bei krūtinės sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam E. M. dėl poodinių kraujosruvų pakaušio dešinėje ir už dešinės ausies, kairės pusės krūtinės ląstos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius G. S. į galvos sritį bei kairę koją, taip mušdamas nukentėjusiajam G. S. dėl poodinių kraujosruvų momens srityje bei kairės blauzdos srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pagal teismų praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Nukentėjusiųjų E. M. ir G. S. parodymai ir specialistų išvados patvirtina aplinkybę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiesiems. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiesiems atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. G. veikė tiesiogine tyčia, jis smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusių asmenų sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinamojo A. G. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai. Kadangi kaltinamasis A. G. smurtavo prieš du nukentėjusiuosius, nėra duomenų apie kaltinamojo išankstinės tyčios buvimą, todėl jo veiksmai vertintini, kaip nusikalstamų veikų daugetas, ir tarpusavyje bausmės bendrintinos, taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas, tai yra dalinio sudėjimo būdu.

Civilinis ieškinys

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 t., b. l. 74 – 83) dėl 63,19 Eur už nukentėjusiojo E. M. gydymą. Vilniaus teritorinė ligonių kasa raštu (2 t., b.l. 72) atsisako civilinio ieškinio dėl gydymo išlaidų priteisimo, kadangi kaltinamasis atlygino žalą, toks ieškovo atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis A. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu. Baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 9–12, 13). Niekur nedirba. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, turėdamas asmens dokumentą ketina dirbti. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį paskiriant įpareigojimą dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Esant nusikalstamų veikų daugetui, bausmės tarpusavyje bendrintinos, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, tai yra dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią laisvės apribojimo bausmės dalį. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (1 t., b.l. 178–183, 184–186).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo E. M. sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo G. S. sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir A. G. skirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti A. G. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašais (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio, civiliniam ieškovui atsisakius jį palaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Vilma Dapkevičienė