Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant pareiškėjui Ž. Z., nedalyvaujant Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Z. skundą dėl 2018-10-09 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo Ž. Z. skundas dėl 2018-10-09 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK nutarimo Nr. 66-ANR_N-3887-2018, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300, 00 € bauda su specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 str. numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundžiamo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skundžiamu nutarimu Ž. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl to, kad jis 2018 m. rugsėjo 9 d. 01 val. 40 min., Kėdainiuose, prie Gedimino g. 5 namo vairavo automobilį Pugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,47 promilių girtumas).

Ž. Z. pripažįsta ir neginčija, kad jis administracinio nusižengimo nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus. Ž. Z. kaltę pažeidimo padarymu įrodo taip pat administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė medžiaga. Nors Ž. Z. abejoja, ar jo kraujyje būtų rasta alkoholio, jei jis per valandą būtų pasitikrinęs girtumą gydymo įstaigoje, teismas pažymi, kad konkrečiu atveju nuobauda yra skiriama už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taigi, šiuo atveju veikos kvalifikavimui yra svarbus girtumo nustatymo momentas vairavimo metu. Nepaisant, to kad po valandos Ž. Z. kraujyje būtų nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija, specialių žinių pagalba būtų tiriamas vairuotojo apsvaigimas būtent transporto priemonės vairavimo metu. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas neturi pagrindo abejoti, kad transporto priemonės vairavimo metu Ž. Z. girtumas buvo būtent 0,47 promilės ir net gi paskaičiavus su paklaida, viršijo leistiną normą, kuriai esant galima vairuoti transporto priemones. Teismas, atsižvelgdamas į visumą paminėtų aplinkybių, byloje laiko įrodyta, kad Ž. Z. skundžiamame administracinio nusižengimo nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje automobilį vairavo būdamas neblaivus. Administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui surašė, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą jam skyrė pareigūnai, turintys teisę nagrinėti tos kategorijos bylas, todėl administracinė nuobauda Ž. Z. paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Nagrinėjant Ž. Z. administracinio nusižengimo bylą savo kaltę jis visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl paminėta aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismui pateiktu skundu Ž. Z. kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo pakeisti priimtą nutarimą, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Įstatymas numato, kad paminėta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 9 d. už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta bauda, kurios dydis parinktas minimalus, bei minimalaus dydžio teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs visas Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nei Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 9 d. numatytą administracinio poveikio priemonę. Ž. Z. įvykdyta veika yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris neabejotinai kėlė pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių turto saugumui ar net jų gyvybei ir sveikatai, kadangi automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas neblaivumas daugiau viršijo minimalią leistiną neblaivumo ribą, todėl jo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Įstatymo leidėjas už šio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Ž. Z. paaiškino ir pateikė teismui įrodymus, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) jo darbo funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu (b.l.17). Be to Ž. Z. pateikė dokumentus, kad turi sutuoktinę ir du mažamečius vaikus gim. 2014 ir 2016 m. (b.l.13-16), paaiškino, kad netekus teisės vairuoti nukentės jo šeimos narių interesai: negalės nuvežti vaikų į gydymo įstaigą, darželį. Iš Ž. Z. pateiktų dokumentų matyti, kad jis 2018-09-27 mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b.l.8), turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą (b.l.11-12), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b.l.9-10). Paskirtą baudą sumokėjo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl pareiškėjo nurodomų asmeninio pobūdžio aplinkybių, t. y. darbo, šeimos poreikių ir pan., teismų praktikoje taip pat nelaikytinas išskirtine aplinkybe Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 dalies nuostatų kontekste. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Šių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, pats turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes. Tai, kad Ž. Z. nesilaikydamas priimtų teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti teisės pažeidėją, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, t. y. sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir pan.

Skundžiamu nutarimu Ž. Z. buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl ji nėra akivaizdžiai per griežta ir neteisinga. Taigi, nutartyje nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nėra pagrindo švelninti skundžiamu nutarimu Ž. Z. paskirtą administracinę nuobaudą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimu paskirta nuobauda paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Pareiškėjo Ž. Z. skundo netenkinti.

2018-10-09 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK nutarimą Nr. 66-ANR_N-3887-2018 (ROIK:18091322331) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusio teismo rūmus.