Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarties S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

S. M. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 9 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalį teisės medžioti atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 14 d., 15 val., Rokiškio r., medžioklės klubo „Baranava“ medžioklės plotų vienete, Visdevų miške, medžioklės su varovais metu draudžiamu medžioklės būdu, šaudamas iš H. M. priklausančio graižtvinio šautuvo ČZ ZKK 600 į neatpažintą taikinį, sumedžiojo suaugusį (1,5 metų amžiaus) briedžio patiną. Su medžioklės vadovu M. D. pildydamas licenciją Nr. 060016 įrašė, kad sumedžiotas briedžio jauniklis iki 1 metų. Licencijos sumedžioti suaugusį briedžio patiną „Baranavos“ medžiotojų klubas neturėjo. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.14, 60.40, 67, 74.9 punktų reikalavimus. Nustatytos atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančios – pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p.), ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimu padarytas didelis turtinis nuostolis (ATPK 32 str. 1 d. 4 p.).

S. M. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti teisės medžioti atėmimą pinigine bauda ar įspėjimu. Nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, apsiriko, suaugusį patiną palaikydamas jaunikliu, tai padarė netyčia, todėl mano, kad dėl šios klaidos jam skirta per griežta nuobauda. Jis administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, žalą atlygino. Medžioklė yra šeimos tradicija, ja domisi nuo vaikystės, dalyvauja organizuojamose medžiotojų šaudymo varžybose.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad S. M. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, jos nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir paskirti nuobaudą, nesusijusią su teisės medžioti atėmimu. Paaiškina, jog sumedžiotas briedis ženkliai skyrėsi nuo suaugusios patelės, ragai buvo mažesni už ausis, todėl jį palaikė jaunikliu. Tik po specialistų tyrimo buvo nustatyta, kad sumedžiotas briedis neatitiko to amžiaus sveiko briedžio nustatytų standartų. Tai lėmė pažeidimo padarymą ir į tai turėtų būti atsižvelgiama. Pabrėžia, kad buvo nustatytos dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė, todėl nuobaudos vidurkis skirtas nepagrįstai. Nurodo, jog įstatymas nedraudžia taikyti ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų net tuo atveju, jei nustatoma sunkinanti aplinkybė.

Taip pat nurodo, jog teismas nepasisakė dėl jam skirtos nuobaudos – teisės medžioti atėmimo – vykdymo. Remdamasis ATPK 327 straipsniu ir ATPK 304 straipsnio 2 dalimi, nurodo, jog apskundus nutarimą, medžiotojo bilietas jam nepagrįstai nebuvo grąžintas, be jo jis negali medžioti, todėl laikytina, jog administracinė nuobauda jo atžvilgiu yra nepertraukiamai vykdoma nuo priėmimo momento. Atkreipia dėmesį, kad 2009 m. lapkričio 14 d. medžioklės metu buvo medžiojamos briedžių patelės arba jų jaunikliai, tai reiškia, kad jis neturėjo tikslo ir nemedžiojo suaugusio briedžio patino. Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimą kyla asmeniui, kai jis tyčia, neturėdamas licencijos ar uždraustu būdu medžioja suaugusius briedžio patinus. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis pažeidė Taisyklių 67 ir 74.9 punktus, kadangi jis šovė į atpažintą taikinį, paleistas šūvis niekam nekėlė grėsmės. Todėl mano, jog turėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Institucija, pakartotinai išnagrinėjusi bylą, jį nubaudė griežčiau, nei buvo nubaudusi 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu, nors Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartyje nurodė išsiaiškinti, kokiu ginklu pareiškėjas medžiojo bei išspręsti jo konfiskavimo klausimą, tačiau inspektorius padarė ne tik nutartyje nurodytus veiksmus, bet ir sugriežtino nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. S. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad medžioklės su varovais metu draudžiamu medžioklės būdu, šaudamas iš H. M. priklausančio graižtvinio šautuvo į neatpažintą taikinį, sumedžiojo suaugusį (1,5 metų amžiaus) briedžio patiną. S. M. iš esmės neneigia padaręs pažeidimą, tačiau nurodo, jog briedį nušovė palaikęs jį jaunikliu. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63-11(2-10) esančios briedžio nuotraukos (ATP b. l. 3), briedžio amžiaus nustatymo aktas (ATP b. l. 4), briedžio ragų formos ir didumo priklausomybės nuo žvėries amžiaus schema (ATP b. l. 10) patvirtina, jog žvėris buvo 1,5 metų, turėjo ragus. S. M., būdamas medžiotoju – selekcininku nuo 2004 metų, turėjo visų pirma įsitikinti, kad šaunamas žvėris gali būti medžiojamas. Tai, kad S. M. nepamatė briedžio ragų, suponuoja išvadą, kad medžiotojas buvo neatidus, netinkamai pasirinko taikinį ir tai jokiu būdu neleidžia spręsti, kad jo veikoje nėra kaltės. ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui – baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Iš šios teisės normos matyti, kad vienintelė galima nuobaudos rūšis, kuri gali būti skiriama už tokį pažeidimą medžiotojui, yra teisės medžioti atėmimas su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Tad S. M. prašymas skirti kitokios rūšies nuobaudą, reikštų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. bylą Nr. N575-532/2009), asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (byla Nr. N575-4017/09). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Institucija, nagrinėdama bylą iš naujo, 2010 m. vasario 9 d. negalėjo skirti ilgesnės trukmės administracinės nuobaudos negu buvo prieš tai paskyrusi 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu. Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama 2010 m. kovo 20 d. nutartimi šios klaidos neištaisė. Dėl šių priežasčių Institucijos 2010 m. vasario 9 d. nutarimas ir pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis keistini, sutrumpinant S. M. už ATPK 85 straipsnio 4 dalies pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos (teisės medžioti atėmimo) terminą iki 1 metų.Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl medžiotojo bilieto paėmimo ir negrąžinimo yra susiję su administracinės nuobaudos vykdymu. Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, byloje nėra pateikta. Be to, šių klausimų sprendimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija nepasisakys.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. vasario 9 d. nutarimu S. M. skirtą teisės medžioti atėmimą dvejiems metams sutrumpinti iki vienerių metų.

Nutartis neskundžiama.