Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - motinai Z. P., būtent: 2021 m. vasario 11 d. apie 11.30 val., prie laukinių buto durų, esančių (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai Z. P. į galvos sritį, vieną kartą į kairį šoną bei vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai Z. P. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis, vienas pats, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo mama Z. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame jis gyvena, oficialiai priklauso jo mamai. 2021 m. vasario 11 d. apie 11.30 val., jam būnant namuose ankščiau minėtu adresu, pas jį atėjo jo mama ir pradėjo jo prašyti pinigų, nes norėjo sumokėti mokesčius už jo butą. Jis mamai padavė 25 eurus ir pasakė, kad daugiau pinigų neturi. Tačiau mama jo dar prašė 20 eurų, o jis atsakė, kad šiuo metu daugiau pinigų neturi ir neturi iš ko jai jų duoti. Mama vis vien jo reikalavo pinigų, todėl jis paskambino savo seseriai J. K.. Jis norėjo iš sesers pasiskolinti pinigų, kad galėtų juos paduoti mamai, kad ši atstotų nuo jo. Kai pradėjo kalbėti su seserimi, ši norėjo pakalbėti su mama, kad paklaustų jos kiek ji nori pinigų, tačiau mama atsisakė kalbėti su J. ir norėjo išeiti iš buto ir tuo metu jis su mama susipyko. Jis supyko, kad ji prašo iš jo pinigų ir nekalba su J., kuri būtų davusi jai pinigų. Būtent dėl to jie susipyko ir tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu jis nesusivaldė, nes mama išvedė iš kantrybės ir kumščiu jai vieną kartą sudavė į galvos sritį bei gali būti, kad vieną kartą sudavė jai į kairį šoną ir vieną kartą į dešinį šoną. Gali būti, kad tokiu savo elgesiu savo mamai sukėlė fizinį skausmą. Po to mama išėjo ir, kaip suprato, apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112, nes atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Pačio įvykio metu jis buvo blaivus, tik po to nuėjo pas kaimynus, kur gėrė alų. Pas kaimynus gal būtų ir nėjęs, tačiau mama išvarė iš jo buto, sakydama, kad tai jos butas. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi su mama įvykio metu jie buvo dviese (b. l. 61–64).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

3.1. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji Z. P. parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. apie 11.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas sūnų E. P., kuriam yra leidusi gyventi savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjusi sūnaus paprašė, kad šis duotų pinigų už mokesčius. Sūnus atsakė, kad duos, kai turės. Po to sūnus pasiėmė telefoną ir skambino sesei J., kuri žadėjo sumokėti mokesčius už sūnų. Sūnus primygtinai kišo telefoną, kad ši šnekėtų su J.. Ji šnekėti atsisakė, tada kilo dar didesnis konfliktas tarp jų. Pamačiusi, kad sūnus darosi agresyvus, norėjo išeiti iš buto. Priėjusi prie buto durų, ji jų atsidaryti nespėjo, nes buvo užrakintos, kai priėjo prie jos sūnus ir vieną kartą trenkė kumščiu jai į galvą, po to dar po vieną kartą kumščiu trenkė į kairį bei į dešinį šonus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to sūnus nurimo, o ji atsirakinusi duris išėjo į savo butą ir grįžusi iškvietė policiją. Matėsi, kad sūnus yra akivaizdžiai neblaivus (b. l. 9–15, 30–33);

3.2. 2021 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 18–22);

3.3. policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2021 m. vasario 11 d. 12.21 val. pranešėja Z. P. telefonu pranešė, kad neblaivus sūnus E. P. konflikto metu rankomis ją sumušė (b. l. 23–26);

3.4. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad E. P. kumščiu vieną kartą sudavė motinai Z. P. į galvos sritį, vieną kartą į kairį šoną bei vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukeldamas Z. P. fizinį skausmą (b. l. 28–29).

4. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo E. P. prisipažinimas, nukentėjusiosios Z. P. parodymai, tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga, patvirtina, jog E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo artimam giminaičiui - motinai Z. P. į galvos sritį, vieną kartą į kairį šoną bei vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai Z. P. fizinį skausmą. Kaltinamasis E. P. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. P. veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog E. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 131–134).

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

8. Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo metu asmuo buvo teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 120–124), baustas administracine tvarka (b. l. 79–116), nedirbantis (b. l. 117), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 118), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis ‑ areštas (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, numatytam įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis).

9. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmę įskaitytinas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 11 d. 12.55 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 13.00 val. (dvi paros) (b. l. 52‑56).

11. Kaltinamajam E. P. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 12.55 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 13.00 val. (dvi paras) ir laikyti, kad yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

E. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio/baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. P. panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.