Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2022 m. kovo 20 d. apie 07.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę sutuoktinę A. K., t. y. savo dešine ranka suėmė A. K. už dešinės rankos riešo ir ją tampė, po ko vieną kartą savo ranka sudavė jai į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d. įtariamuoju apklaustas A. K. kaltę pripažino ir nurodė, kad nėra įrašytas psichiatro ar narkologo įskaitose, dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Jis kartu su sutuoktine A. K. yra susituokę (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Per mėnesį su A. K. sukonfliktuoja apie 2–3 kartus, dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau niekada nėra naudojęs prieš ją fizinio smurto. 2022 m. kovo 19 d. vakare, apie 17 val., jis kartu su A. K. buvo pas draugą sodyboje (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neprisimena, ir šventė jo grįžimą iš kariuomenės. Jis gėrė degtinę, apytiksliai išgėrė apie 1,5 litro. A. K. alkoholio nevartojo. Naktį, apie maždaug 3 val., A. K. su savo drauge S. (pavardės nežino) išvažiavo namo. Jis dar pabuvęs sodyboje, apie 7 val. ryto grįžo namo. Namuose pamatė, kad A. K. jų lovoje miegojo su dviem vaikinais, o S. miegojo kitoje lovoje. Suprato, kad vyko vakarėlis. Jis tuos du vaikinus išvijo iš namų, o pats su draugais dar nuėjo pasivaikščioti. Tiksliai laiko neprisimena, bet dar buvo rytas, kai grįžo atgal namo. A. K. jau buvo viena namuose. Tarp jų su A. K. kilo žodinis konfliktas, jis pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad ji jį išdavinėja. A. K. sakė, kad tarp jos ir tų vaikinų nieko nebuvo. Jis ant A. K. labai supyko ir norėjo išeiti iš namų, pradėjo dėtis savo daiktus į krepšį, tačiau A. K. rankomis sugriebė jam už megztinio ir pradėjo jį tampyti, sakė, kad niekur neitų. Tuomet jis savo dešine ranka, panaudodamas vidutinišką jėgą, paėmė A. K. už kairės rankos riešo, norėdamas, kad ji paleistų jo megztinį. Galbūt nuo jo tokio veiksmo A. K. galėjo kilti fizinis skausmas. A. K. paleido megztinį, tačiau jis toliau laikė jos ranką už riešo, o su kita ranka į krepšį pradėjo dėtis savo daiktus. Taip darė tam, kad ji jam netrukdytų dėtis daiktų ir netampytų už megztinio. Tačiau A. K. vis tiek tampė jį už megztinio. Tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau jis neatmeta galimybės, kad kuomet dėjosi daiktus, A. K. muistėsi ir jis bandydamas atstumti A. K., trenkė jai į veido sritį. Po maždaug 1–2 minučių, baigęs dėtis daiktus, jis paleido jos ranką. Pasiėmęs krepšį išėjo iš namų ir mieste vaikščiojo su savo draugu. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. A. K. jis atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. kovo 21 d. įtariamuoju apklaustas A. K. nurodė, kad laikosi pirminėje apklausoje duotų parodymų, tačiau dabar nurimus emocijoms prisiminė, jog konflikto metu A. K. buvo sugriebęs už dešinės rankos riešo. Be to, patikslino, kad kuomet dėjosi daiktus, galėjo A. K. trenkti į dešinės pusės veido sritį, tačiau tiksliai į kurią vietą, negali pasakyti, kadangi viskas vyko labai greitai. Labai gailisi dėl šio įvykio ir sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji gyvena su savo vyru A. K. santuokoje (duomenys neskelbtini). Su vyru sutaria neblogai. 2022 m. kovo 20 d. apie 7–8 val. adresu (duomenys neskelbtini), šis butas yra jų abiejų nuomojamas, tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pradėjo dėtis savo asmeninius daiktus į maišelį. O ji nenorėjo, kad jis dėtųsi daiktus ir liepė jam nusiraminti, kadangi jis neturi, kur daugiau eiti. Tada savo ranka ji paėmė jam už rūbų ir rankų, kad jis neišeitų. Po ko jis savo dešine ranka jai paėmė už jos dešinės rankos riešo ir pradėjo tampyti. Kai jis ją tampė, ji juto nestiprų fizinį skausmą, kuris truko tik tuo metu. Po ko jis betampant jai savo ranka, tačiau kuria tiksliai pasakyti negali, sudavė jai per dešinės pusės žandą. Po ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to ji jam pasakė, kad jai skauda, tada jis paleido ją ir išėjo iš namų, o ji iškvietė policijos pareigūnus.

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 20 d. 7.55 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. K. pranešimas, kad neblaivus jos vyras A. K. ją mušė.

Iš 2022 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. K. pranešė apie patirtą smurtą. Pareigūnai nustatė, kad nukentėjusiajai padaryti kiti sužalojimai, sužalojimo vieta – kairys žandas. Smurtą patyręs asmuo jautė didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę ir buvo akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Smurtu įtariamas asmuo – nukentėjusiosios sutuoktinis A. K., pasišalino prieš atvykstant pareigūnams. Įvykio vieta netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), matosi girtavimo pėdsakai. Pažymėta, kad anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimojoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 07.00 val. konflikto metu jos vyras A. K. stipriai laikė jos rankas, vieną kartą su dešine ranka sudavė į kairį skruostą, ji patyrė stiprų fizinį skausmą, vėliau vyras grasino jai susidorojimu. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios A. K. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2022 m. kovo 20 d. apie 07.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę sutuoktinę A. K., t. y. savo dešine ranka suėmė jai už dešinės rankos riešo ir tampė, po ko vieną kartą savo ranka sudavė jai į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – jauno darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 19 kartų, dalis baudų nesumokėta, neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas, saugomas prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti A. K. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską saugomą prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.