- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-131-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05570-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teise?ju? kolegija, susidedanti iš teise?ju? Algimanto Kukalio, Nerijaus Meiluc?io ir Aru?no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo pose?dyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrine?jo civiline? byla? pagal atsakovo A. J. apeliacini? skunda? de?l Kauno apylinke?s teismo 2017 m. rugse?jo 14 d. sprendimo civiline?je byloje Nr. e2-11332-615/2017 pagal ieškove?s A. J. ieškini? atsakovui A. J. de?l santuokos nutraukimo de?l sutuoktinio kalte?s ir santuokoje i?gyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų biure tarp A. J. ir atsakovo A. J.; santuokos metu A. J. vardu 2004 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – 326/979 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu A. J. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą esantį adresu (duomenys neskelbtini); santuokos metu A. J. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis; santuokoje įgytą ir atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę – AUDI 90, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui A. J.; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J., atsakovui – J.; priteisti bylinėjimosi.
Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė paskirti terminą susitaikymui. Nurodė, jog santykiai šeimoje pasikeitė užaugus ir išėjus gyventi atskirai dukteriai, tačiau nesutarimai nėra tokie rimti, kad nebūtų galima kartu gyventi ir toliau. Ieškovės siūlomas padalijimo būdas yra nerealus ir praktiškai neįgyvendinamas. Šalims priklausantis butas yra pereinamų kambarių, todėl neatlikus pertvarkymo ir jų neizoliavus, atskirais kambariais negalima naudotis. Garažas yra skirtas vienam automobiliui, todėl jį padalijus pusiau, garažo negalima bus naudoti pagal paskirtį. Prašydama padalinti šalių bendrą žemės sklypą, atsakovė nepateikė jo atidalijimo projekto, todėl faktiškai žemės sklypas liktų bendrojoje nuosavybėje, šalys liktų bendraturčiais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė tarp ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas padalino santuokos metu įgytą turtą – 163/979 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui; 163/979 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei; santuokos metu A. J. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo padalino lygiomis dalimis; santuokos metu A. J. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalino lygiomis dalimis; santuokoje įgytą ir atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę – AUDI 90, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – J., atsakovui – J., priteisė ieškovei iš atsakovo 593,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
Ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Iš šalių paaiškinimų ir elgesio matyti, kad tarpusavyje nesutaria ir vienas kitam pretenzijų turi abu sutuoktiniai.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas dėl santuokinio turto padalinimo tenkintinas, kadangi ieškovės nurodomas turto padalijimo būdas įstatymui neprieštarauja, nurodomos turto dalys atitinka sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o atsakovas kito santuokinio turto dalijimo būdo nenurodė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismas nesvarstė galimybės sutuoktiniams išsaugoti santuoką, neįsitikino, kad santuoka faktiškai iširo.
Teismas netinkamu būdu padalino turtą neatsižvelgdamas į tai, kaip toliau sutuoktiniai galėtų naudotis butu, kurio kambariai pereinami ir garažu, kuris padalintas natūra lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Ieškovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė jokių reikalavimų nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl turto padalinimo, todėl apeliaciniame skunde jie reiškiami nesavalaikiai.
Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys nors ir gyvena viename bute, tačiau seniai neveda bendro ūkio, todėl akivaizdu, jog santuoka faktiškai yra iširusi.
Teismas pagrįstai visą turtą padalino ieškovės nurodytu būdu, nes iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai gyveno atskiruose kambariuose ir dėl to problemų nekėlė, tiesiog vietoj bendrosios jungtinės nuosavybės, po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, jie turtą valdys bendrąja daline nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilęs ginčas dėl: 1) santuokos nutraukimo, neskiriant termino sutuoktiniams susitaikyti; 2) turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija toliau pasisakys atskirai dėl kiekvieno atskirojo skundo argumento.
Dėl termino susitaikyti paskyrimo
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
Pažymėtina, kad teismas ne visuomet privalo skirti terminą šalims susitaikyti. Sprendžiant klausimą dėl termino šalims susitaikyti skyrimo būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, sutuoktinių susitaikymo galimybes, santuokos nutraukimo priežastis bei į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalį terminas susitaikyti nėra nustatomas, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena daugiau kaip vienerius metus. Be to, pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys, nors ir gyvena viename bute, tačiau atskiruose kambariuose, ieškovė nurodė, kad ji rakina savo kambarį, kuris nėra pereinamas ir tai jau tęsiasi ilgą laiką. Atsakovas taip pat neneigė, kad suaugus šalių dukteriai ir jai išėjus gyventi atskirai, tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai, šios aplinkybės patvirtinamos ir ikiteisminių tyrimų duomenimis. Kartu pažymėtina, kad ieškovė nesutiko, kad būtų nustatytas terminas susitaikyti ir santuokai išsaugoti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės nenorą išsaugoti santuoką, santuokos nutraukimo priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė sutuoktinių taikinimo priemonių ir nenustatė termino šalims susitaikyti (CK 3.54, 3.64 straipsniai).
Dėl turto padalinimo būdo
Ieškovė prašė padalinti visą bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą lygiomis dalimis, išskyrus automobilį, kuriuo naudojasi tik atsakovas – šį turtą paskirti atsakovui. Atsakovas, nesutikdamas dėl santuokos nutraukimo apskritai, nesutiko ir su tokiu turto padalinimo būdu, bet priešieškinio nepareiškė. Teismui padalinus turtą ieškovės nurodytu būdu, su tokiu sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad padalinus turtą lygiomis dalimis, bet nenustačius naudojimosi juo tvarkos ar atidalinimo pagal konkrečius projektus, nebus galima to turto naudoti pagal paskirtį. Nesutiktina su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
Pažymėtina, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centras, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dalintinas ginčo turtas įgytas santuokos metu, atsakovas nenurodė, kad jį pagerino savo asmeninėmis lėšomis, taip pat šalys neįrodinėjo, kad vieno ar kito sveikatos būklė yra labai bloga, kartu nebuvo nustatyta ir kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo įstatyme numatyto sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turtą pageidavo pasidalinti natūra, atsakovas priešieškinio dėl kitokio turto padalinimo būdo nebuvo pareiškęs. Nurodytos aplinkybės sudarė prielaidas teismui spręsti apie atitinkamą turto padalinimo būdo pasirinkimą.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad tikslingiau būtų priskirti konkretų turtą vienam iš sutuoktinių, o kitam priteisti kompensaciją, kadangi turtą faktiškai atidalinti yra sudėtinga (garažas nedidelis, o jis padalintas po ½, butas pereinamų kambarių, o jis taip pat padalintas po ½). Tačiau skunde siūlydamas priskirti ieškovei didesnę kito turto dalį, o jam priskirti visą garažą, atsakovas neteikė į bylą duomenų nei apie konkrečias turto padalinimo alternatyvas, nei apie turto rinkos vertę, nors bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Atsakovas, teigdamas, kad tokiu turto padalijimu, koks yra dabar, nebus įmanoma toliau tuo turtu naudotis, nes negalima atskirti izoliuotų patalpų dėl išplanavimo specifikos ir nedidelės kvadratūros, šiais argumentais prieštarauja byloje išreikštai savo pozicijai. Atsakovas, nesutikdamas su ištuoka apskritai, teigė, jog su ieškove sutaria gerai, o pasitaikančios konfliktinės situacijos nėra tokios, kurios trukdytų kartu gyventi toliau. Be to, ieškovė taip pat nesiekė atsidalinti patalpų ir jų izoliuoti, kadangi šalys taip gyvena jau ne vienerius metus. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, kad teismui nėra būtinybės spręsti dėl kitokio turto padalinimo būdo, nei prašė ieškovė (žr. nutarties 11 punkte nurodytą teisminę praktiką).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl konkretaus turto priteisimo vienam iš sutuoktinių, kitam to turto dalį kompensuojant pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Šiuo atveju apeliantas, teigdamas, kad galima būtų priteisti turtą vienam iš sutuoktinių natūra, o kitam kompensaciją pinigais, visiškai neįrodinėjo nei turto vertės, nei sutuoktinių galimybių mokėti atitinkamą kompensaciją, nors parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.