Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui J. P. ir jo atstovui M. A., atsakovo atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 24-439 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo J. P. patirtos traumos“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 5-8).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Išvados teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – pareigūnams, kuriems buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, kompensacijos išmokėjimo sąlygos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-45) tvirtina, kad 2010-02-10 LTIK direktoriaus budintysis padėjėjas S. C. tarnybiniu pranešimu informavo įstaigos direktorių apie tai, kad 2010-02-10 apie 11.15 val., besikeičiant APS budinčiosios pamainos Nr. 2 prižiūrėtojams, atliekantiems tarnybines pareigas sargybos bokšteliuose, prižiūrėtojas J. P., eidamas perimetro ruožo taku nuo sargybos bokštelio Nr. 2 link išėjimo, paslydo, nugriuvo ir susižalojo kairės rankos plaštaką. J. P. po įvykio kraujuojančia ranka atvyko priduoti ginklą į LTIK budėtojų dalį. Jam buvo pasiūlyta vykti į ligoninę ir jam sutikus, LTIK transportu buvo nugabentas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl pirmosios medicininės pagalbos suteikimo (b. l. 21). APS vyresnysis prižiūrėtojas J. K. 2010-02-10 tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. P., eidamas nuo sargybos bokštelio Nr. 2 link išėjimo, sušuko „sustokit“ Atsigręžus atgal, pastebėjo jį gulint su kraujuojančia kairės rankos plaštaka. Apie tai pranešė direktoriaus budinčiajam padėjėjui ir jo pavaduotojui (b. l. 23). J. P. 2010-02-10 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-02-10 apie 11.15 val., eidamas perimetro ruožo taku nuo sargybos bokštelio Nr. 2 link išėjimo, paslydęs nugriuvo ir susižalojo kairės rankos plaštaką. Po įvykio buvo nugabentas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba (b. l. 22). 2010-02-10 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyriuje J. P. nustatyta kairės rankos plaštakos delnikaulio plėštinė žaizda ir išduotas paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad jis yra darbingas (b. l. 28). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad 2010-02-10 J. P. kreipėsi į VšĮ Rudaminos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 26, 27, 29).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad 2010-04-26 pareiškėjas kreipėsi į LTIK direktorių prašydamas administraciją kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją siekiant nustatyti tarnybos metu patirto sveikatos sutrikimo laipsnį (b. l. 24). Išnagrinėjus šį pareiškėjo 2010-04-26 pareiškimą, 2010-05-10 LTIK raštu Nr. 22-461 pareiškėjas buvo informuotas, kad LTIK administracija neturi teisinio pagrindo siųsti jo į CMEK patirto sveikatos sužalojimo laipsniui nustatyti, nes 2010-02-24 tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jis traumą tarnybos metu patyrė nevykdydamas specifinių užduočių, nelaimingo atsitikimo priežastis – J. P. neatidumas (b. l. 25).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-02-14 sprendimu administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir LTIK 2010-05-10 sprendimą Nr. 22-461 bei 2010-02-24 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 21-9 „Dėl apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo J. P. tarnybos metu patirtos traumos“ panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti tarnybinį tyrimą dėl J. P. tarnybos metu patirtos traumos bei surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, vadovaujantis Taisyklių 10 p. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 9-15).

Taigi, atsakovas, vykdydamas minėtu teismo sprendimu nurodytą įpareigojimą, iš naujo atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo patirtos traumos ir skundžiamoje Išvadoje konstatavo, kad priežastinio ryšio tarp J. P. patirtos traumos ir specifinių funkcijų, reglamentuotų Aprašymo 7.1 – 7.10 p., nebuvo ir negalėjo būti, nes pareiškėjas traumą patyrė jau perdavęs apsaugos postą. Traumos gavimo metu pareiškėjas nevykdė perimetro ruožo, kuriuo ėjo, apsaugos, jau buvo perdavęs apsaugos postą kitam prižiūrėtojui Instrukcijoje reglamentuota tvarka, o nelaimingo atsitikimo priežastis – J. P. neatsargumas (b. l. 5-8).

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su Išvada motyvuodamas tuo, kad susižalojimą jis patyrė ne dėl savo laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o vykdydamas teisės akto nuostatų reikalavimus; atsakovas Išvadoje nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad traumą jis patyrė dėl savo paties neatsargumo. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad sveikatos sutrikdymą pareiškėjas patyrė esant Statuto 48 str. 3 d. apibrėžtai kompensacijų pareigūno sveikatos sutrikimo atvejais mokėjimo sąlygai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas) bei kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Statuto 48 str. 3 d. nustatyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija. Ar pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka (48 str. 6 d.).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-01-15 įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnybą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 p., pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, kai šių taisyklių nustatyta tvarka yra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir pareigūno tarnybinių pareigų ėjimo. Pareigūnui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, kai yra pagrindas manyti, kad sveikatos sutrikdymas gali būti susijęs su tarnyba, atliekamas nustatymo, ar pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su tarnyba, tarnybinis tyrimas (toliau – tarnybinis tyrimas). Tarnybinio tyrimo tikslas yra nustatyti, ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su pareigūno tarnyba ir ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (4 p.).

Iš esmės analogiškos nuostatos dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tiesioginių pareigų vykdymo nustatytos ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 (su pakeitimais, priimtais 2002-12-23 nutarimu Nr. 2088) patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijos mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 1.12 p. reglamentuojama, kad pagal šias draudimo sąlygas apdraudžiami ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai. Pagal Sąlygų 3.1 p., draudiminiu gali būti pripažįstamas nelaimingas atsitikimas, atsitikęs apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas. Žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija (Sąlygų 3.4 p.). Sąlygų 17 p. nustatyta, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, nustato atitinkamai pagal veiklos sritį Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus reikalų ministerijos, Karinė medicinos ekspertizės ar kita) arba Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija. Sąlygų 20 p. nustatyta, kad kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis atitinkamai pagal nustatytą veiklos sritį Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (Vidaus reikalų ministerijos (Vidaus reikalų ministro 2005-08-31 įsakymu Nr. 1V-276 reorganizuota į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą), Karinės medicinos ekspertizės ar kitos) arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-02-22 įsakymu Nr. A1-50 reorganizuota, padalijant ją į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Ginčų komisiją) išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje.

Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba sunkumo laipsnio nustatymo tvarką reguliuoja Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr.V-87, kurios 7 p. nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas remiantis dokumentais, patvirtinančiais, kad sužeidimas (suluošinimas) susijęs su tarnyba, medicininiais dokumentais, prireikus – ir kitų dokumentų pagrindu.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė, teismui suponuoja, kad viena iš būtinų sąlygų teisei į Statuto 48 str. 3 d. nustatytą kompensaciją atsirasti yra aplinkybės, kad pareigūnui sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose. Kompensacijos išmokėjimas yra sąlygojamas tiesioginio priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo (tarnybos) buvimo, būtent šiam priežastiniam ryšiui bei įvykio aplinkybėms nustatyti ir yra pradedamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 48 str. 6 d., Taisyklių 5 p.), o jį atlikus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje, be kita ko, nurodoma, ar tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.). Tarnybinio patikrinimo išvados, kuria konstatuojama, jog priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo (tarnybos) nėra, patvirtinimas užkerta kelią bet kokioms tolimesnėms administracinėms procedūroms, būtinoms pareigūno teisei į Statuto 48 str. 3 d. kompensaciją realizuoti. Be to, paminėto priežastinio ryšio buvimas yra ne tik sąlyga tolimesnių administracinių procedūrų vykdymui, bet ir esminis reikalavimas teisei į minėtą kompensaciją atsirasti.

Kaip minėta, atsakovo nuomone, pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu, tačiau nevykdydamas tarnybinių pareigų, o, pareiškėjo nuomone, jis traumą patyrė vykdydamas savo tarnybines pareigas.

Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo tarnybos eigą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, o tiesiogines pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos detalizuotos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme.

Instrukcijos 110 p. nustatyta, kad prieš išvesdamas priimti apsaugos postų keičiančios budinčiosios pamainos apsaugos prižiūrėtojus, rezervinės grupės vyresnysis įsako prižiūrėtojui (operatoriui) savarankiškai priimti techninių apsaugos priemonių valdymo pultą. Priimdamas techninių apsaugos priemonių valdymo pultą, keičiančios pamainos prižiūrėtojas (operatorius) kartu su keičiamos budinčiosios pamainos prižiūrėtoju (operatoriumi) tikrina techninių apsaugos priemonių būklę, apšvietimą, autonominius elektros šaltinius ir kitus prietaisus. Po to abu prižiūrėtojai (operatoriai) raportuoja apie apsaugos posto perdavimą ir priėmimą direktoriaus budinčiųjų padėjėjų pavaduotojams (savo pamainų rezervinių grupių vyresniesiems), taip pat pasirašo apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių ir techninių priemonių aliarminių pranešimų apskaitos žurnale. Keičiantis apsaugos postams apsaugos bokšteliuose, kurie įrengiami taip, kad minimaliu jų kiekiu būtų apsaugotas visas įstaigos perimetras, o prižiūrėtojas, esantis apsaugos bokštelyje, saugotų ruožą, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 150 metrų pagal perimetrą, iš kiekvienos bokštelio pusės, keičiamos budinčiosios pamainos apsaugos prižiūrėtojas praneša apie matomumo sąlygas ir pastebėtus pokyčius posto teritorijoje, perduoda atvykusios į budėjimą pamainos apsaugos prižiūrėtojui posto inventorių ir įrenginius. Abu apsaugos prižiūrėtojai raportuoja savo pamainų rezervinių grupių vyresniesiems: „Postą perdaviau“, „Postą priėmiau“. Nuo šio momento postas apsaugos bokštelyje laikomas priimtu. Perdavęs postą apsaugos bokštelyje, apsaugos prižiūrėtojas nulipa žemyn ir atsistoja pareigūnų voros kairėje pusėje arba gale. Rezervinės grupės vyresnysis veda apsaugos prižiūrėtojų grupę prie kito posto apsaugos bokštelyje. Perduodami ir priimdami apsaugos postą apsaugos take, abu prižiūrėtojai, dalyvaujant rezervinių grupių vyresniesiems, apžiūri apsaugos įrenginius, signalizacijos būklę, apšvietimą ir kt. Jeigu trūkumų nėra – raportuoja: „Postą perdaviau“, „Postą priėmiau“.

Aprašymo 7.1 – 7.10. p. nustatyta, kad apsaugos prižiūrėtojas sargybos bokštelyje turi: užkardyti suimtųjų (nuteistųjų, nuteistųjų areštu) pabėgimus per pagrindinę apsaugos tvorą bei neleisti pašaliniams asmenims patekti į Lukiškių TI-K teritoriją; turėti užtaisytą ginklą (šovinys į šovininę neįdedamas); ginklą laikyti prie savęs, niekam jo neperduoti, net ir tiems pareigūnams, kuriems yra pavaldus; į apsaugos posto teritoriją įleisti tik rezervinės grupės vyresnįjį, KDBP, jo pavaduotoją ir asmenis, kuriuos jie lydi; apie apsaugos posto teritorijos operatyvinės būklės pokyčius bei gyvenamųjų režiminių korpusų sienų, langų, grotų ir kitų objektų, esančių prižiūrėtojo matomumo ribose, sugadinimus ar pažeidimus nedelsdamas pranešti KDBP ar jo pavaduotojui; nuolat, praėjus kiekvienoms 30 minučių, apie padėtį apsaugos poste pranešti KDBP ar jo pavaduotojui; asmenis, kurie artinasi prie posto teritorijos, sustabdyti garsiu žodiniu įspėjimu: „Stok! Kas eina?“. Išgirdęs atsakymą: „Eina įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas (įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas, rezervinės grupės vyresnysis)“, leisti jam priartėti prie apsaugos posto. Visus kitus asmenis, priartėjusius prie apsaugos posto teritorijos prižiūrėtojas sustabdo komanda: „Stok! Atgal!“. Jei asmuo (asmenys) nevykdo apsaugos posto prižiūrėtojo komandos ir ketina patekti į posto teritoriją, apsaugos prižiūrėtojas panaudoja ginklą įstatymų nustatyta tvarka; negalint atlikti savo pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių, nedelsiant apie tai informuoti KDBP; tarnybos metu keičiantis pailsėti, pavalgyti ar pan., vadovautis Instrukcijos 110 p. reikalavimais; budriai ir tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, poste nemiegoti, neskaityti ir neužsiimti pašaliniais darbais, nesusijusiais su tarnybiniu pareigų vykdymu, nepalikti savo posto, kol nebus pakeistas, net ir tuo atveju, kai jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.

Pagal ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai, kad teismas privalo vadovautis įstatymo aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis aukštesnės instancijos teismo, numato ir Teismų įstatymo 33 str. 4 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-756-1509/2010, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nuostatas, yra pažymėjęs, kad „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindama šį skirtumą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą“. Teismas pastebi, kad analogiškai ši Vidaus tarnybos statuto nuostata aiškinama ir taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010-03-29 nutartis nr. A-662-657/2010, 2009-07-31 nutartis Nr. A502–2258/2009, 2009-06-18 nutartis Nr. A556–263/2009, 2008-12-08 nutartis Nr. A146–1987/2008, 2008-11-10 nutartis Nr. A261–1827/2008 ir kt.).

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikti išaiškinimai ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas patyrė traumą nuo trečiųjų asmenų veiksmų dėl jo atliktų tarnybinių pareigų ar dėl savo, kaip pareigūno – LTIK APS apsaugos prižiūrėtojo, statuso, todėl jo patirta trauma, nors ir tarnybinių pareigų atlikimo metu, vertintina nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 48 str. 3 d. taikymo prasme. Teismas sutinka su atsakovo Išvadoje padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas, perdavęs apsaugos postą, kuriame vykdė jam pavestas atlikti funkcijas, eidamas paskui APS rezervinės grupės vyresniojo perimetro ruožo taku nuo sargybos bokštelio Nr. 2 link išėjimo, patyrė traumą, nevykdydamas tarnybinių funkcijų, nes sargybos takas, kuriuo ėjo ir paslydo, jau buvo saugomas ir stebimas kito prižiūrėtojo sargybos bokštelyje Nr. 2. Pareiškėjas, perdavęs apsaugos postą kitam prižiūrėtojui, grįždamas į budėtojų dalį, t. y. eidamas perimetro ruožo taku, nevykdė perimetro ruožo apsaugos, kaip nustatyta Instrukcijos 110.4. – 110.7. p., ir traumos metu nevykdė specifinių funkcijų, reglamentuotų Aprašymo 7.1. – 7.10. p. Nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos traumos ir specifinių funkcijų, reglamentuotų Aprašymo 7.1. – 7.10. p., nebuvo ir negalėjo būti, nes jis traumą patyrė, jau perdavęs apsaugos postą kitam prižiūrėtojui Instrukcijoje reglamentuota tvarka. Nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pačio pareiškėjo neatsargumas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad atsakovas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė. Išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašyme nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti ją ir įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.