- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- II-416-583/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00389-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A. Š.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimu A. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2010 m. liepos 23 d. 15 val. (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. 28, kieme, laikė nepririštą šunį, kuris įkando A. D. į dešinės rankos pirštą, taip padarydamas fizinės žalos A.D. sveikatai. Tokiais veiksmais A.Š. pažeidė 2006-04-27 Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T1-1090 patvirtintų Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36, 49, 52, 63 punktų reikalavimų.
Šalies argumentai
A.Š. skunde nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir neginčija pažeidimo fakto. Teigia, jog ji yra neįgali, jai nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, o vyrui nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Jos gaunamos pajamos yra apie 600 litų per mėnesį, todėl paskirtos baudos sumokėjimas žymiai pablogintų tiek jos, tiek šeimos turtinę padėtį. Šiais ir skunde išsamiau nurodytais pagrindais teismo prašoma:
- pakeisti 2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą ir sumažinti paskirtąją administracinę nuobaudą.
Institucija, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l.25), atsiliepimu į skundą nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti jį nepakeistu, o skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas dalinai.
A.Š. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn A.Š. patraukta už tai, kad 2010 m. liepos 23 d. 15 val. (duomenys neskelbtini)sav., prie 28 –ojo namo, jo kieme, laikė nepririštą savo šunį, kuris įkando A. D. į dešinės rankos pirštą, taip padarydamas fizinę žalą A.D. sveikatai. Ginčo, kad įvykdytas įvardijamas administracinis teisės pažeidimas nėra, A.Š. pripažįsta nesilaikiusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendimu Nr. T1-1090 patvirtintų Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36; 49; 52; 63 punktų reikalavimų, gailisi dėl įvykdyto pažeidimo. Nutarime nurodytas aplinkybes patvirtina T. D. pareiškimas (b.l.16), A.Š. paaiškinimas (b.l.17), A.D. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. 4024 ir joje esantys įrašai (b.l.20), 2010 m. rugpjūčio 10 d. Šilutės PK nutarimas dėl T.D. pareiškimo nagrinėjimo (b.l.22).
ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimą, kai šiomis veikomis padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. ATPK 110 straipsnio dispozicija yra blanketinė teisės norma. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 2006-04-27 Šilutės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr.T1-1090 „Dėl Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“, patvirtino gyvūnų auginimo, laikymo ir priežiūros Šilutės rajono mieste taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas apibrėžia jų taikymą ir numato, kad jos galioja Šilutės rajone ir privalomos vykdyti visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Taisyklių 36 punktas numato, kad savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; 49 punktas numato, kad šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą; 52 punktas numato, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas; 63 punktas numato, kad draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str). Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį gali kilti tik tuomet, kai dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietos taisyklių pažeidimo yra padaroma žala asmens sveikatai ar turtui. A.Š. neneigia teisės pažeidimo įvykdymo, bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad jai pagrįstai inkriminuota ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta veika, nes A. D. padaryta žala sveikatai ir tai patvirtina pateiktas medicininės įstaigos dokumentas (b.l.20). Todėl analizuojama ar yra teisiniai pagrindai švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numatyta įstatymo minimali riba, taikymui.
Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija paskyrusi administracinę nuobaudą skyrė minimalią piniginę baudą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcijoje, tačiau A.Š. prašo pakeisti nutarimą ir sumažinti paskirtos baudos dydį, tai yra taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Skunde A.Š. nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo. Iš ginčijamo nutarimo (b.l.12) matyti, kad ši aplinkybė Institucijos buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsižvelgta skiriant minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį. Teisme, prašant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, papildomai teikiami rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti Institucijoje skiriant administracinę nuobaudą. Šie įrodymai patvirtina, kad A.Š. yra iš dalies darbinga, darbingumas 40 procentų (b.l.7), šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas taip mano, jog tikslinga įvertinti ir tai, kad A.Š. vyras S.V.Š. taip pat neįgalus, jam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, tai patvirtina pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b.l.8), A.Š. teigimu šeimos pajamos sudaro socialinės išmokos ir jų bendra suma siekia apie 1400 Lt per mėnesį, kitų pragyvenimo šaltinių neturi. Kadangi abiejų sutuoktinių sveikatos būklė prasta, didžioji dalis lėšų skiriama medikamentų įsigijimui.
Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas, yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę (anksčiau administracine tvarka bausta nebuvo), šeimos turtinę bei socialinę padėtį, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad yra visos prielaidos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatymo numatyta minimali nuobauda skyrimui.
Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad A.Š. skundas tenkintinas dalinai ir 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, kuriuo A.Š. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, keistinas dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos (baudos dydžio) ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismas sprendžia, kad paskirtąją baudą sumažinus iki 200 litų bus įvertintas ir pažeidimo sunkumas ir tuo pačiu atsižvelgta ir į pareiškėjos šeimos turtinę, socialinę padėtį bei galimybę sumokėti paskirtąją baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutarė:
A. Š. skundą tenkinti dalinai.
2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N460167 dalį, kuria A. Š. paskirta administracinė nuobauda - 500 litų bauda, pakeisti ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas A.Š. paskirtą administracinę nuobaudą, sumažinti iki 200 litų.
Kitoje dalyje 2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N460167 palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.