Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta A. A. grąžinti teisę vairuoti transporto priemones panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2018 m. spalio 11 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Kelių policijos skyriaus sprendimu atsisakyta grąžinti teisę vairuoti B, BE, C, CE kategorijos transporto priemones remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) (toliau – VRM įsakymas) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 p. bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus <...>, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo, t.y. 2025-03-01.

A. A. atstovas advokatas Marius Barisevičius prašė skundą tenkinti, teigdamas, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatos yra baudžiamojo pobūdžio apribojimas ir tokios bausmės taikymas turi būti apibrėžtas įstatymu. Šiuo metu nėra įstatymu nustatytos institucijos, kuri taikytų tokius apribojimus. VRM įsakymu negali būti reglamentuojamas baudžiamojo pobūdžio sankcijų taikymas, nes pagal Konstituciją tai turi būti apibrėžta įstatymu. SEAKĮ 24 str. 7 d. nustatytas absoliutus apribojimo terminas prieštarauja iš Konstitucijos kylančiam imperatyvui, kad asmens teises ribojančios priemonės turi būti individualizuojamos.

Utenos AVPK atstovas D. L. su skundu nesutiko ir paaiškino, kad A. A. negrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, nes jis du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam. Mano, kad šis sprendimas yra teisėtas ir neprieštarauja Konstitucijai, kadangi A. A. buvo nubaustas administracine nuobauda, o specialios teisės grąžinimas pagal SEAKĮ nėra nuobauda, o viena iš sąlygų, kuriai esant grąžinama teisė vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

A. A. 2015-01-26 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 126 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. Jis 2015-02-09 to paties teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 126 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams. Šis nutarimas įsiteisėjo 2015-04-17 (LITEKO duomenys).

Utenos AVPK Kelių policijos skyrius 2018-10-11 sprendimu atsisakė A. A. grąžinti teisę vairuoti kelių transporto priemones, remdamasis VRM įsakymu 2009-07-29 Nr. 1V-418 (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 p. bei SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalimi.

SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis numato, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų (nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija).

Remiantis minėtais teisės aktais, A. A. vairuotojo pažymėjimas gali būti grąžintas po 10 metų nuo 2015-02-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos - 2015-04-17, t.y. 2025-04-17. Todėl Utenos AVPK pagrįstai atsisakė grąžinti A. A. teisę vairuoti transporto priemones, nesant vienai iš privalomų SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje ir VRM įsakymu 2009-07-29 Nr. 1V-418 (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punkte numatytų sąlygų.

SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numatyto apribojimo negalima prilyginti nubaudimui, nes tai yra viena iš sąlygų, kurioms esant asmeniui grąžinama teisė vairuoti transporto priemones ir reiškia specialiame įstatyme įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, bet ne administracinės atsakomybės, kaip sankcijos, įgyvendinimą (kasacinio teismo nutartis Nr. e2AT-20-222/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 250 straipsnio 8 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą <...>. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.

Administracinius teisės pažeidimus padariusiam A. A. pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalį pritaikytas apribojimas – galimybė grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos ir jam paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam), nereiškia dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimo. Administracinė atsakomybė, nubaudžiant jį ATPK numatyta sankcija, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant SEAKĮ nustatytus reikalavimus. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. SEAKĮ nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas. Teisė vairuoti transporto priemonę gali būti grąžinta esant tam tikroms sąlygoms, iš jų ir sąlygai, numatytai SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje. Toks apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių SEAKĮ nustatytų reikalavimų asmeniui, siekiančiam susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, įtvirtinimas šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje ir negali būti laikomas administracine nuobauda. Todėl dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principas nebuvo pažeistas (kasacinio teismo nutartis Nr. e2AT-20-222/2017).

Atmetamas skundo argumentas, jog SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šį Konstitucijos pažeidimą argumentuoja tuo, kad ATPK numatytos sankcijos taikomos remiantis šiame kodekse nustatytomis taisyklėmis, o SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto apribojimo skyrimo ir taikymo tvarka bei subjektai galintys jį taikyti įstatyminiu lygmeniu nenustatyti. Todėl, jo manymu, Utenos AVPK įstatymu nebuvo įgaliotas taikyti SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numatytą sankciją ir priimti skundžiamą sprendimą.

Įstatymų leidėjui SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje numačius atitinkamus apribojimus, šiomis nuostatomis privalo vadovautis valstybinės institucijos, nagrinėjančios asmenų prašymus dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo.

SEAKĮ 10 straipsnyje - eismo saugumo užtikrinimas, 5 dalyje numatytos Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotų institucijų pareigos užtikrinant eismo saugumą, tarp kurių ir 5 punkte įtvirtina pareiga Vidaus reikalų ministerijai suderinus su Susisiekimo ministerija, nustatyti motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką (2010 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XI-893 redakcija, įsigaliojusi 2010 m. liepos 1 d.).

Vadovaudamasis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, Vidaus reikalų ministras, suderinęs su Susisiekimo ministru 2009-07-29 Įsakymu Nr. 1V-418 su vėlesniais pakeitimais ir patvirtino Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašą.

A. A. į Utenos AVPK dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo kreipėsi 2018-04-06. Tuo metu galiojusios VRM įsakymu 2009-07-29 Nr. 1V-418 (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) patvirtintos Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punktas numatė, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus VĮ „Regitra“ padalinyje <...> saugomus vairuotojo pažymėjimus <...>, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai <...> praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), asmeniškai pateikia VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui, kuriame saugomas vairuotojo pažymėjimas, <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...>.

A. A. atžvilgiu priimtų Utenos rajono apylinkės teismo 2015-01-26 ir 2015-02-09 nutarimų priėmimo metu galiojusio Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, 2015 m. vasario 19 d. Nr.1V-100 redakcija, 12 punktas numatė paimtų vairuotojo pažymėjimų saugojimą policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje. Todėl asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje saugomus vairuotojo pažymėjimus <...>, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> kai praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas ir (arba) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...>.

Taigi, pagal iki 2017-01-01 galiojusią Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo redakciją teisės vairuoti ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimo klausimų sprendimas buvo pavestas policijos įstaigoms. Todėl A. A. vairuotojo pažymėjimas saugomas Utenos AVPK ir ši institucija buvo įgaliota ir pagrįstai sprendė teisės vairuoti ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimo jam klausimą.

Atmetamas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. A. argumentas, kad SEAKĮ 24 str. 7 d. nustatytas apribojimo terminas prieštarauja iš Konstitucijos kylančiam imperatyvui, kad asmens teises ribojančios priemonės turi būti individualizuojamos. SEAKĮ 24 str. 7 d. numatytas ribojimas yra ne nuobauda, o viena iš teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygų, kuri taikomos visiems vienodai.

Esant šioms aplinkybėms, A. A. skundas atmestinas, o 2018 m. spalio 11 d. Utenos AVPK Kelių policijos skyriaus sprendimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. skundą atmesti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.