Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-06-06 · Civilinė byla Nr. 2-151-362/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
2-151-362/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
G. Š.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-0151-362/2011Procesinio sprendimo kategorija:116.1;78.2.1;128.15.1 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 06 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,Sekretoriaujant S. Batulevičienei,Dalyvaujant ieškovei V. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. G.,Atsakovui G. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjai I. B.,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovui E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui G. Š., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ir priešieškinį byloje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. Š. 2010 05 31 priimtu ieškinio pareiškimu prašė teismo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio, G. Š. kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš atsakovo, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą. Pateiktu atsiliepimu į pateiktą ieškinio pareiškimą, bei pateiktu priešieškiniu atsakovas nurodo, jog sutinka su santuokos nutraukimu, tačiau prašo pripažinti, jog dėl santuokos nutraukimo kalta yra pati ieškovė, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė V. Š. ir jos atstovas parodė, kad santuoka su atsakovu G. Š. sudaryta 2007 06 05, o 2007 07 25 šeimoje gimė dukra A.. Šeimoje dar yra du sūnūs iš pirmosios santuokos. Jie iki santuokos gyveno jai priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), vėliau, po santuokos, įsikėlė į jos butą (duomenys neskelbtini), keturių kambarių. Santuoka nesusiklostė dėl atsakovo kaltės. Jau iki santuokos sudarymo matėsi, jog atsakovas linkęs į smurtą, tačiau ji jį mylėjo, tad ištekėjo. Jai būnant nėščia, atsakovas ją yra prismaugęs, teko gulti į ligoninę, tačiau gydytojams nesakė tikrosios priežasties. Po dukros gimimo buvo labai dėmesingas, iki dukrai suėjo pusę metų. (duomenys neskelbtini), per jos gimtadienį, ir mėnesio pabaigoje, buvo savo namuose vėl sumušta, kai atsakovui reikėjo važiuoti į Vokietiją. Mušama nerėkė, norėjo apsaugoti vaikus. Charakteris buvo sunkus, nedrįsk prieštarauti, tuojau imdavo muštis, jos vaikus vadindavo „urodais“, kitais žodžiais. Dėl tų sumušimų niekur nesikreipė. 2010 m. sausį, A. buvo su atsakovu, ji išgirdo rėkavimą, trenksmus, ėmė verkti A., nuėjo pažiūrėti, atsakovas pareiškė, kad eitų pas gydytoją dėl nervų, ji vaiką nusinešė į vonią vystyti, atėjo atsakovas, ėmė stumdyti, mušti, pas ją buvo mėlynės nuo dušo kabinos rankenų, įspaudė į dušą, pylė ant galvos vandenį, A. tuo metu verkė ant vystymo lentos. Pro duris pažiūrėjo sūnus A., pasakė, ką čia darot, baikit, atsakovas ėmė sakyti „valkata, vagie, ką čia mane auklėsi“, puolė vytis, ji pagriebusi A., bėgo iš paskos ginti sūnaus. A. buvo prakirsta lūpa, ją trenkė į sieną, po to dar apie valandą skaitė moralus. Dėl sumušimo 2009 m. liepos mėnesį ji kreipėsi pas ekspertus, buvo byla privataus kaltinimo tvarka, atsakovas buvo nuteistas. 2010 03 17 ji kitu sūnumi G. valgė blynus, atsakovas pareiškė, jog išėdų nevalgo, kilo konfliktas, ją griebė už plaukų, smogė per veidą, buvo iškviesta policija. Dėl to jis irgi pripažintas kaltu teisme. Ji buvo varoma iš namų. 2010 m. liepą jai paskambino telefonu, sakė, kad mokėtų banko paskolą, grasino išdeginti žvaigždę, išmušti dantis.2010 09 17 ji dėl konfliktų išėjo iš savo namų Ž. gatvėje, tik su maišeliu, kartu su vaikais, G. ir A., A. jau buvo išėjęs vasario mėnesį, nes nebegalėjo miegoti savo kambaryje, kur pastoviai naktimis atsakovas žaisdavo pokerį, išėjo pas savo močiutę. Ji darė viską, kad šeimą išsaugoti, ko negalima pasakyti apie atsakovą, kuris pykdavo ant jų, kad nepašertos žuvytės, nors pats visą dieną būdavo namuose. Net jai dirbant, ne visada paimdavo A. iš darželio, jai tekdavo prašyti kolegių, kad pridengtų. O to, kai jai teko išeiti iš namų, atsakovas pakeitė dalies durų spynas, nors policijai teigė, jog pametė raktus, kurie visad buvo viename komplekte. Negrąžino tuo metu net vaikų rūbų, atvežė vėliau. Iš namų teko išeiti tris kartus. Dėl vyresnių vaikų auklėjimo konflikto niekad nebuvo. Kartą vakarieniaujant prie stalo, buvo kalba apie mokslus, pasiūlė G.i stoti į Harvardą, šis atsakė, kokį Harvardą jei pinigų nėra, gana griežtu tonu, kilo konfliktas – tu man akių nedraskyk – paleido į sūnų puodelį, ji ėmė ginti, griebė ją už kaklo ir pakratė prie visų vaikų. Ją visą laiką gynė A., ko, dėl tokios šeimos jam teko ieškoti draugų gatvėje. Mano, jog atsakovo vaikų auklėjimas tinkamas nebuvo. G. nuo atsakovo buvo atsiribojęs, A. pradžioje buvo labai susidraugavęs, bet kai pradėjo reikšti savo nuomonę, ginti ją, ėmė kilti konfliktai. Ji pati dirbo parduotuvės „Kosmada“ vedėja, tačiau uždarius parduotuvę, išėjo iš darbo savo noru. Šiuo metu, kai vėl atsirado vieta, vėl dirba pas tą patį darbdavį. Atsakovas rašė pareiškimą policijai, kad ji apvogė parduotuvę, paimdama testerius, bet poėmio nebuvo, ji tęsterius pati nunešė į policiją. Darbdavys į tai dėmesio nekreipė. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes mergaitei reikia motinos, prasidės brendimo laikotarpis, su tėvu nebus galima tinkamai gyventi. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo neprieštarauja, tik nenori, jog vaikas liktų nakvoti pas tėvą, dėl jo neprognozuojamo elgesio. Pažymi, jog iš atsakovo pusės nebuvo daug pastangų dėl bendravimo su vaiku, kiti jos vaikai šiuo metu abu dirba Anglijoje. Be t, pažymi, jog atsakovas yra nuteistas dėl smurto, LAT praktika irgi rodo, jog mergaitės paliekamos gyventi su motinomis. Kur gyventi, jos turės, ji turi asmeninės nuosavybės teise du butus. Ji nesupranta, kaip jų šeima galėjo žlugti, buvo tikrai gera, mylinti šeima, nesupranta, kaip atsakovas taip galėjo elgtis su ja vaikų akivaizdoje. Išlaikymą nepilnamečiui vaikui, A., prašo priteisti po 500 Lt per mėnesį, kadangi išlaidos sudaro apie 1000 Lt Ji šiuo metu uždirba apie 1000 Lt per mėnesį, dar gauna iš buto nuomos. Mano, jog jai dar padės vyresni sūnūs. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja, pavardes prašom palikti tas pačias. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, už sugriautą šeimą, sugadintą gyvenimą, sumušimus, dvasinius pergyvenimus. Nurodo, jog paimtos paskolos Ūkio banke ir Danske banke yra jos asmeninės prievolės, jos paimtos iki santuokos sudarymo. Butai, esantys (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, kaip ir 1/48 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vaikui priklausančių daiktų prašo nedalinti, kilnojamą turtą prašo padalinti, kaip nurodyta ieškinio pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose. Pažymi, jog butas (duomenys neskelbtini)buvo remontuotas, sudėti plastikiniai langai, darytas kitas remontas, tai iki santuokos. Prašo ieškinio pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. Š. ir jo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad santuokos išsaugoti negalima mano, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi jis paliko nebe šeimos narys, o šeimos sponsorius, neleido jam dalyvauti vyresnių sūnų auklėjime, esi ne tėvas ir nespręsi., santykiai blogėjo, vaikai iš pirmosios santuokos negrįždavo savaitgaliais, į mokslus dėmesio nekreipė. Vaikų elgesys pablogėjo vien dėl ieškovės požiūrio į vaikų auklėjimą. Yra duomenų apie A. vykdytas vagystes. Šeimoje triukšmo, ginčų, šauksmo buvo, smurto nebuvo. Teismo nuosprendis, kur jis yra nuteistas, yra sufabrikuotas jos ir vaikų interesais.2009 m. kai ji buvo išėjusi, kai nepavyko jo apšmeižti prieš draugus, švaistė pinigus, vėliau grįžo. Buvo siūloma ir gyventi atskirai. Pažymi, jog G. buvo ramus, principingas, mokėsi, nes nenorėjo į armiją, buvo mokomas siekti maksimumo, tokie pokalbiai buvo dažnai, siūlė ir stoti į Harvardą. Tada buvo kilęs kivirčas, pasirėkavo, ir viskas, nei puoduką metė, nei buvo smurto. Daug triūso įdėjo į vaikų auklėjimą, buvo žiopli, nesusitvarkydavo drabužių, ne visada valydavo dantis. Auklėjo savo ir draugų pavyzdžiais. Auklėjimas buvo atimant ar mažinant malonumus, jei elgiasi netinkamai, bet jei neleisdavo mėnesį žaisti kompiuteriu, mama leisdavo. Dėl to su ja kalbėjo, bet nesusikalbėjo. Pati ieškovė nesveikai pavyduliavo, dėl neištikimybės paranojos net kreipėsi į daktarus. Mano, jog šeimos iširimo priežastis – skirtingas požiūris į vyresnių sūnų auklėjimą. Jis ir pats ne kartą buvo išėjęs iš namų. Ieškovė buvo privogusi iš parduotuvės, kur dirbo, prekių – tęsterių, tai jis apie tokį elgesį ir pranešė, sprendė pati „Kosmados“ parduotuvė. Su priimtu teismo nuosprendžiu, kur jis nuteistas už smurtą, nesutinka, dabar yra naujinamas procesas šioje byloje, šiai bylai buvo kryptingai ruošiamasi. Sau išlaikymo nereikalauja, dėl pavardžių nesiginčija. Dukrą reikia saugoti nuo netinkamo vyresnių sūnų pavyzdžio, jų elgesio, jo vidinis ryšys su dukra yra didesnis, nei motinos. Jis dalyvavo gimdyme, filmavo, nešiojo, daugiau rūpinosi, tad dukra paliktina gyventi su juo. Burto šiuo metu ieškosi, tad kur gyventi, turės. Dėl bendravimo tvarkos sutinka, svarbu, kad vaikui būtų geriau. Sutiktų, su 400 Lt išlaikymu per mėnesį, jei vaikas neliktų gyventi pas jį. Mano, jog neturtinė žala atsirado, nes sugadinta širdis, pakilęs spaudimas, prisidėjo patirti išgyvenimai. Sutinka, jog abu butai priklauso ieškovei, kaip ir prievolės už butus, turtą prašo padalinti, kaip nurodyta priešieškinyje.Į Ūkio banką įnešė dalį savo lėšų, jas prašo kompensuoti, bei prašo kompensuoti plastikinius langus, sudėtus iš jo lėšų, bei remonto darbus bute G. gatvėje, bei tai, kas sumokėta pagal kreditus iki santuokos.

Liudytoja R. G. parodo, jog su šalimis yra pažįstama, yra V. Š. pusbrolio žmona, ieškovę pažįsta nuo 1990 m., atsakovą – kokius keturis metus. Pradžioje vyresni V. vaikai labai džiaugėsi G. Š., tikėjosi supratimo, draugystės, tėvo, po 1-2 metų ėmė pasakoti, kad mama pykstasi su patėviu. Kai jie persikraustė į naują butą, A. ėmė pasakoti, kad skriaudžiama mama, ją mušė. Pradžioje nauju butu, gimusiu vaiku džiaugėsi, paskui verslas ėmė prastėti, G. Š. ėmė piktėti, A. pasakojo, jog muša mamą, jis pats bijojo eiti į virtuvę maisto, ėmė neapkęsti G. Š.. Pastarajam nepatiko, kad jis gina mamą. Matė pas A. praskeltą lūpą. V. Š. – pareiginga, mylinti moteris, bandė išsaugoti šeimą. A. būtent dėl G. Š. išėjo iš namų, susidėjo su prasta kompanija, čia buvo kaip kerštas. V. buvo ne kartą sumušta. Žino, jog G. Š. tyčiojosi iš G., siūlė stoti į Harvardą, o kai šis pasakė, jog nėra pinigų, paleido su stalu, G. spėjo peršokti. Esant V. Š. nėščiai, buvo smaugęs ją iki sąmonės netekimo. Butas G. gatvėje buvo remontuojamas, kad išnuomoti, remontavo visi. Apie sumušimus žino iš vaikų pasakojimų.

Liudytoja V. S. parodo, kad ji V. Š. pažįsta 15 metų, su G. Š. susipažino po mergaitės gimimo. Buvo laiminga, mylėjo G. Š.. Dar būnant ne santuokoje, kelis kartus buvo atvažiavusi su mėlynėmis, net nakvodavo pas ją. Mušdavo, jei nesutapdavo nuomonės, jei kas nepatikdavo, jei gindavo vaikus. Niekur nesikreipė, galvojo, jog pasikeis. V. Š. – pavyzdinga, darbšti moteris, gerai auklėjo vaikus. Jos berniukai G. Š. labai pasitikėjo, priėmė kaip tėvą, kai jis pradėjo smurtauti, A. gynė motiną, tas G. Š. nepatiko. Versle padėjo G. Š., net nėščia vairuodavo automobilius į turgų. V. Š. yra pasakojusi, kad nėštumo pradžioje ją smaugė, dėl ko ji pateko į ligoninę.

Liudytojas R. B. parodo, kad pažįsta G. Š., V. Š. nepažįsta. G. Š. – normalus, pareigingas, tikrai ne smurtautojas, nesupranta, kaip iš viso tokie pareiškimai buvo rašomi, jei jie tarpusavyje gerai bendravo. G. Š. visada šeimai teikdavo pirmenybę, rūpinosi vaikais. Konfliktų būdavo, bet kad pas V. Š. būtų mėlynių – nematė. Žino, jog G. Š. dėl konfliktų buvo išėjęs iš namų, ar buvo išėjusi V. Š. – pasakyti negali, gal ir buvo.

Liudytojas A. K. parodo, kad gerai pažįsta G. Š., V. Š. mato pirmą kartą, apie ją žino tik iš G. Š. pasakojimų. G. Š. pažįsta iš bendrų krepšinio varžybų, treniruojasi kartu, normalus žmogus.

Liudytoja G. S. parodo, kad yra G. Š. motina. Mano, jog šeimą paveikė krizė, kai buvo pinigų, buvo gerai. Kai sūnus liko be pinigų ir verslo, prasidėjo nemalonumai. G. Š. vaikus mylėjo, mano, jog niekas V. Š. nėra mušęs, jei mušė – reikėjo kviesti policiją. Apie remontus (duomenys neskelbtini) gatvės bute žino, dar davė pinigų, 800 Lt. Jai yra likę skoloje. Du veidrodžius G. Š. laikė pas ją. Kad šeimoje būtų smurtas – nežino, mėlynių mačiusi nėra. Su vaikais iš pirmos santuokos santykiai buvo geri.

Liudytojas S. B. parodo, kad pažįsta G. Š. apie 30 metų, o V. Š. – nuo jų bendravimo pradžios. Mano, jog šios skyrybos yra nesusipratimas. Apie konfliktus girdėti neteko. G. Š. – puikus žmogus, labai rūpinasi vaikais, tikrai galėtų auginti A., dėl jos net iš pasisėdėjimo sode buvo pabėgęs. Mano, jog auginti gali ir V. Š..

Liudytojas M. U. parodo, kad jis G. Š. pažįsta 19 metų, V. Š. – 7-8 metus. Mano, jo0g santuoka nutrūksta dėl finansų . Mano, jog pareiškimai apie smurtą yra melas, G. Š. taip nesielgtų. Su vaikais G. Š. bendrauja labai gerai. Jis visad kalba apie dukrą, ką nupirkti, vaikas nuo tėvo irgi nenueina. Remontas (duomenys neskelbtini) gatvės bute buvo, jis pats dar padėjo remontuoti, dirbo dviese su G. Š.. Pradžioje atrodė, kad bus ideali šeima, viskas sugriuvo dėl pinigų.

Išvadą teikianti institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas E. L. nurodo, kad buvo atsižvelgiant į vaiko A. Š. amžių, charakterizuojančią medžiagą, vaiko lytį, manoma, jog mažamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta tokia, kad būtų kiek galima užtikrinamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, iki šiol nėra nustatyta, jog bendravimas su vaiku jam kaip nors kenktų, tad paskutinė prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kurią nurodo ieškovė V. Š., yra per griežta. Reikalingas tikslus valandų nustatymas. Mano, jog 400 Lt per mėnesį išlaikymas yra minimalus, dovanos, papildomos išlaidos į išlaikymą įskaičiuotos negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), jie turi bendrą vaiką – dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini). Yra šeimoje du vaikai, G. S.. Gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. Š. lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), informacija apie lopšelio-darželio lankymą. Pateikti A. S. charakterizuojantys duomenys apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo mokymąsi. Pateikta G. S. charakterizuojanti medžiaga. Pateikta preliminari statomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), su automobilio stovėjimo aikštele, pirkimo sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), ir šio buto pirkimo paradavimo sutartis, sudaryta 2007 12 22, įrodymai apie iki santuokos ieškovės paimtus kreditus ir atsiskaitymus už juos, pažymos apie šeimos sudėtį ir deklaruotas gyvenamąsias vietas, V. Š. charakterizuojanti medžiaga iš darbovietės. Pateikti duomenys apie V. Š. ir G. Š. priklausantį nekilnojamą turtą, įregistruotas transporto priemones. Pateikti duomenys apie V. Š. gautas socialines pašalpas, darbo vietą ir atlyginimą, duomenys apie tai, jog G. Š. gauna nedarbo draudimo išmokas. Pateikti duomenys apie 2003 07 24 G. Š. parduotą nekilnojamą turtą – butą, ir 2007 05 31 parduotą žemės sklypą. Pateikti duomenys apie kilnojamo turto įsigijimą, apmokėjimą už jį, pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuoti turimi kilnojami daiktai. Pateikti duomenys apie įsiskolinimus bute (duomenys neskelbtini), už komunalinius patarnavimus, bei atsiskaitymai už juos. Pateiktas 2010 07 12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo G. Š. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., už 2009 06 17 padarytą V. Š. nežymų kūno sužalojimą, bei už 2010 03 17 fizinio skausmo sukėlimą V. Š., šis nuosprendis patvirtintas 2010 10 28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Pateikti įrodymai, jog kreiptasi dėl proceso atnaujinimo šioje baudžiamojoje byloje., bei kreiptasi į Europos Žmogaus teisių Teismą dėl padarytų, nagrinėjant bylą, G. Š. teisių pažeidimo. Pateiktas skundas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriuo V. Š. 2010 03 29 nurodo apie netinkamą G. Š. elgesį dėl smurto vaiko akivaizdoje. Pateikti įrodymai apie vaiko A. Š. skiriamas išlaikymui lėšas ir nupirktas prekes, kurias apmokėjo atsakovas G. Š..

Tiek ieškovė V. Š. ieškinio pareiškime, tiek atsakovas G. Š. savo priešieškinyje prašo nutraukti santuoką, palikti tas pačias pavardes, abu nurodo, jog santuokos išsaugoti galimybės nėra. Abi šalys priešingai nurodo, kuri iš jų yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Sprendžiant, kuri iš šalių yra kalta dėl santuokos nutraukimo, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Civiliniame Kodekse, 3.5 str. 2 d., 3.26 str., 3.27 str. numatytas šeimos ir sutuoktinių teises ir pareigas. Įstatymas numato, jog įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam, jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.60 str. 3 d. numato, jog yra preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Ieškovė V. Š. nurodo, ir tai patvirtinama bylos medžiaga, jog atsakovas G. Š. yra nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl smurto prieš ją, į bylą pateikti teismo nuosprendis. Be to, ieškovė V. Š. nurodo ir kitus atvejus, kai prieš ją buvo smurtaujama, tai dalinai patvirtina ir liudytojai, kurie yra girdėję iš ieškovės apie smurtinius G. Š. veiksmus prieš ją. Pažymėtina, jog atsakovas G. Š. pateikė į bylą įrodymus, jog šiuo metu vykdomas baudžiamojo proceso atnaujinimas baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės, atkreipia dėmesį, jog naujos, kaip nurodo pats G. Š. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti atnaujintas bylos procesas, yra nustatytos tik dėl vieno epizodo, kitame epizode naujų aplinkybių nenurodoma, nurodoma tik, jog teismas netenkino prašymo apklausti papildomus liudytojus. Nė vienas iš pateiktų liudijimų nėra ginčijamas. Teismas, vertindamas ieškovės V. Š. pateiktus įrodymus dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog būtent V. Š. paliko šeimos gyvenamąją vietą, kartu su vaiku, tam, be abejo, reikėjo rimtų priežasčių. Atsakovas G. Š. nurodo, jog santuoka yra iširusi dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į vyresnių vaikų auklėjimą, kitų santuokos iširimo priežasčių nenurodo. Pažymėtina, jog į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo kreiptasi 2010 05 26 teisme gautu ieškinio pareiškimu, atsakovas G. Š. priešieškinį pareiškė 2010 06 22, t.y., tada, kai G. S. jau buvo pilnametis, o A. S. kartu jau nebegyveno, šiuo metu abu vyresni vaikai gyvena ir dirba Anglijoje, tai byloje nepaneigta, tad ši atsakovo G. Š. nurodyta santuokos nutraukimo priežastis jau yra pašalinta, tačiau, nežiūrint į tai, atsakovas G. Š. nurodo, jog santuokos išsaugoti nebegalima. Vaikų auklėjimas yra procesas, kuriame dalyvauja abu tėvai, tai pakankamai ilgas procesas, vykstantis visą laiką, ir vaikų auklėjimą apsprendžia ne tik veiksmai, nukreipti tiesiogiai į vaikų auklėjimą, bet ir bet kokie tėvų veiksmai, kuriuos mato ir stebi vaikai, tame tarpe ir tėvų tarpusavio santykiai. Nustatyta, jog bendro gyvenimo pradžioje problemų su vaikais nebuvo, kol buvo geri santykiai tarp tėvų, ir tik vėliau, kai, kaip nurodo ieškovė V. Š., buvo smurtas prieš ją, ginčai, konfliktai, sūnus A. ėmė ieškoti prastos kompanijos. Teismas atkreipia dėmesį, jog dėl tokio netinkamo A. S. elgesio atsakovas kaltina tik ieškovę, tačiau nemano, jog jo auklėjimas galėjo būti netinkamas. Atkreipiant dėmesį į ne visada tinkamą atsakovo elgesį ir teismo metu, kai buvo pasišalinta iš teismo salės be leidimo, kaip charakterizuojantį atsakovo charakterį įvykį, į surinktą byloje medžiagą, teismas laiko įrodytu, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine, naudodamas smurtą, tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo G. Š. kaltės, tuo tenkinant pateiktą ieškinio pareiškimą.

Nesant ginčo, pavardės šalims, nutraukus santuoką, paliktinos tos pačios.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažymi, jog vaikui gyvenamosios sąlygos ir aplinka, tinkama jam auklėti, šiuo metu yra pas ieškovę V. Š., kuri turi gyvenamąją vietą, tokios vietos šiuo metu G. Š. neturi, tačiau nurodo, jog ieškosi buto, ir turės kur gyventi. Tai nėra paneigta bylos medžiaga, tad gyvenamosios vietos buvimas nelaikytinas svarbia aplinkybe, nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas G. Š. šiuo metu yra bedarbis, ieškovė V. Š. dirba. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog tikslinga palikti mergaitę gyventi su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo lytį, teismas su šia išvada sutinka, bei pažymi, jog tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo G. Š. kaltės, nors byloje nėra duomenų, jog jis būtų smurtavęs prieš dukrą, taip pat yra viena iš priežasčių palikti vaiką gyventi su ieškove G. Š.. Pažymėtina, jog kiekviena iš šalių, esant iš esmės pasikeitus sąlygomis, turi teisę kreiptis į teismą dėl kitos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šiuo metu atsakovas G. Š. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol yra laikytinas šeimos butu, tačiau, nutraukus santuoką, tokiu nebus toliau laikomas. Šalys neginčija, jog butas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. Š. nuosavybė, tad ieškinio pareiškimo reikalavimas iškeldinti G. Š. iš šio buto yra pagrįstas ir tenkintinas, nustačius mažamečio vaiko, A. Š., gyvenamąją vietą su V. Š..

Teismui buvo pareikštas prašymas įpareigoti atsakovą G. Š. įvykdyti prievoles, sumokant skolą AB „Lietuvos dujos“, už sunaudotas dujas, AB LESTO, už sunaudotą elektros energiją, ir skolą Šiaulių daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų draugijai. Atsakovas G. Š. nurodo, jog visos skolos jau yra sumokėtos, pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Baigiamosiose kalbose ieškovė V. Š. šio prašymo nepalaikė, atsakovas G. Š. nurodė, jog šis prašymas gali būti nagrinėjamas ir atskirai, pažymėtina, jog nėra ir negali būti aišku, kokio dydžio įsiskolinimas bus, kadangi byla dar nėra išnagrinėta, ir įsiskolinimų dydis gali kisti, tad nėra aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas, šis prašymas yra susijęs su asmeninės nuosavybės naudojimusi, tad jis šioje byloje paliktinas nenagrinėtu.

Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas pažymi, jog ieškovė V. Š. prašo priteisti 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, atsakovas G. Š. su tuo teismo posėdžio metu sutiko, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, ir nurodė, jog sutinka mokėti po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė V. Š. nurodo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1000 Lt, atsakovas G. Š. mano, jog užtenka 500 Lt. Atkreipus dėmesį į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri numato, jog išlaikymo vaikui dydis nors ir nesietinas su minimaliu darbo užmokesčiu, bet tai laikytina kriterijumi, atkreipus dėmesį į vaiko amžių, kas susiję su padidintu reikiamų dėl greito vaiko augimo rūbų kiekiu, reikalingumu teikti subalansuotą ir vaikams tinkamą maistą, numatomas papildomas išlaidas darželiui, laikytina, jog suma, kuri turi būti skirtina vaikui išlaikyti per mėnesį, protinga ir pagrįsta būtų 800 Lt.

Kadangi tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.), iš tėvo, atsakovo G. Š. priteistinas išlaikymas, išlaikymo dydį priteisiant proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tėvų turtinė padėtis, vertinant byloje surinktą medžiagą, yra panaši, motina, ieškovė V. Š. dirba, atlyginimas apie 1000 Lt, turi nekilnojamo turto, iš kurio gauna pelno, tačiau turi ir prievoles bankui, dėl ko nekilnojamo turto išlaikymas tampa sudėtingu, tėvas, atsakovas G. Š. nedirba, turto neturi, bet neturi ir sveikatos ar kitų problemų, kurios neleistų gauti tinkamo darbo. Esant byloje prašymui priteisti išlaikymą nuo pareiškimo padavimo dienos, ieškinys yra tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį, nuo 2010 m. gegužės 31 d. d. Motina V. Š. įpareigotina šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185, 3.186 str.).

Pažymėtina, jog teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, priteisiant laikiną išlaikymą, tad sumos, sumokėtos kaip laikinas išlaikymas, išskaičiuotinos iš priteisto išlaikymo. Į sumokėtas kaip laikinosios apsaugos priemonės laikino išlaikymo sumas neįeina vaikui pirktos dovanos ar suteiktos paslaugos, jei tarp šalių nesusitarta kitaip.

Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas vėlgi pritaria Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadai, jog būtina užtikrinti kiek galima platesnį abiejų tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime. Šiuo metu byloje nėra nustatyta, jog atsakovas G. Š. kenktų vaikui ir jo interesams, priešingai, byloje yra duomenys, jog jis ir bylos eigoje bendravo ir siekė bendrauti su dukra, teikė jai paslaugas, apmokėdamas už darželį, pirkdamas dovanas ir panašiai. Duomenų, jog jis būtų veikęs priešingai vaiko interesais, byloje nepateikta, visi įvykę tuo metu teismui nurodyti konfliktai yra įvykę (jei tokie buvo) tarp ieškovės V. Š. ir atsakovo G. Š.. Tokiu būdu, įvertinus šalių elgesį bei pateiktą išvadą, pirmiausia kreipiant dėmesį į nepilnamečio vaiko interesus, tenkintinas byloje pateiktas priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ieškovė V. Š. prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, dėl santuokos iširimo, už sugriautą šeimą, sugadintą gyvenimą, sumušimus, dvasinius pergyvenimus. Lietuvos respublikos Civilinio Kodekso 3.70 str. numato, jog neturtinė žala, padaryta dėl santuokos nutraukimo, yra atlygintina. Pažymėtina, jog neturtinė žala, susijusi su teismo nuosprendžiu nustatytais neteisėtais G. Š. veiksmais, jau yra priteista, nuosprendis yra įsiteisėjęs, tad pakartotinai priteista negali būti, tad teismas turi vertinti tik tą neturtinę žalą, dėl kurios nėra pasisakęs teismas. Įvertinus visus teismui pateiktus įrodymus, kurie jau aptarti sprendimo motyvuojančioje dalyje dėl kaltės, nutraukiant santuoką, įvertinant sutuoktinių bendravimą ir po bylos iškėlimo, bei vertinant teismų praktiką, priteisiant neturtinę žalą, teismas tenkina ieškinio pareiškimą dalinai ir priteisia neturtinę žalą, viso 5000 Lt.

Šalys nurodo, jog kreditorių bei skolininkų nėra, turimi ieškovės V. Š. įsiskolinimai Ūkio bankui ir Danske bankui, paimant kreditą, yra jos asmeniniai įsiskolinimai, tai pagrįsta ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog kredito sutartys sudarytos iki santuokos sudarymo. Kaip laiduotojas nurodytas G. Š., šiuo atveju laikytina, jog yra susiklostę kreditoriaus ir skolininko bei jo laiduotojo sutartiniai santykiai, o ne solidari sutuoktinių atsakomybė, kadangi kreditai paimtas iki santuokos sudarymo. Pažymėtina, jog kreditai buvo grąžinami ir po santuokos sudarymo, iš bendrų sutuoktinių lėšų, tad atsakovui G. Š. priklausanti dalis turi būti kompensuota, to neginčija ir ieškovė V. Š.. Kompensuojant kredito dalį, sumokėtą būnant šalims santuokoje, kompensuojama ½ sumokėtų kreditų dalis. Atsakovo V. Š. prašymas kompensuoti jo sumokėtą kredito dalį bei pusę V. Š. sumokėtą kredito dalį yra atmestinas, kadangi, būnat šalims santuokoje, neturi reikšmės, kuris moka už kreditą, kadangi mokama iš bendro sutuoktinių turto, įrodymų, jog buvo mokama iš asmeninio atsakovo G. Š. turto, nepateikta. Viso kompensacija atsakovui G. Š. sudaro 26893 Lt.

Ginčo, jog nekilnojamas turtas – butas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), ir 1/48 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. Š. nuosavybė, tarp šalių nėra, tad šis turtas pripažintinas asmenine ieškovės V. Š. nuosavybe. Atsakovas G. Š. nurodo, jog jis iš asmeninių lėšų sumokėjo 2818,35 Lt už plastikinių langų įdėjimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei sumokėjo 1500 Lt už šio buto remontą, tad prašo kompensuoti šias lėšas. Teismas sutinka, jog atsakovas G. Š. sumokėjo už plastikinių langų įdėjimą bute, (duomenys neskelbtini), yra tai patvirtinantys įrodymai, neginčijama, jog remontas buvo atliktas, tačiau yra ginčijama suma, kuri buvo išleista remontui. Pažymėtina, jog už plastikinius langus buvo sumokėta 2004 04 29, t.y., tuo metu, kai šalys nebuvo santuokoje, po to, iki santuokos sudarymo, atsakovas G. Š. gyveno tame bute, tuo pačiu neatlygintinai naudodamasis juo, apie tai, jog buvo savininkė, ieškovė V. Š., turi jam kompensuoti jos asmeniniui turtui padarytus iki santuokos padarymo, pagerinimus, jokio susitarimo nebuvo, remontas buvo atliktas, butas išnuomotas, pajamos iš šio asmeninio ieškovės V. Š. turto yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kuriomis sutuoktiniai naudojosi bendrai, tad, įvertinant tai, jog plastikiniams langams šiuo metu yra virš 7 metų, o už juos prašoma priteisti kaip už naujus langus, įvertinant tai, kad šiais atliktais pagerinimais, plastikinių langų įdėjimu ir remontu, ir jų teikiamais privalumais ir pajamomis, naudojosi ir pats G. Š., priešieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, priteisiant 500 Lt kompensacijos už padarytą remontą ir sudėtus plastikinius langus.

Tarp šalių kyla ginčas dėl kilnojamo turto padalijimo. Šalys neginčija, jog ieškovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso muzikinis centras už 1000 Lt, televizorius Gold Star už 200 Lt, televizorius Tauras už 200 Lt, lova už 400 Lt, Eastcon perlinės vonios įranga už 3000 Lt, laidynė už 100 Lt, kilimas su geometrinėmis figūromis už 100 Lt, bei neginčija, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso krištolinis šviestuvas už 20000 Lt, du akvariumai, 270 l talpos su stalu, įranga, žuvimis ir augalais už 4000 Lt ir 360 L talpos, tuščias, už 2000 Lt, kilimas rudas už 200 Lt, spausdintuvas už 100 Lt, Van Gogo paveikslas, ir paveikslas su liūtu ir pantera, bei sutinka, jog bendra sutuoktinių nuosavybė yra virtuvinis stiklinis stalas su 6 kėdėmis ir šviestuvu, už 876 Lt, komoda po laiptais, už 500 Lt, vonios, tualeto santechnika ir baldai, viso 4500 Lt, fotelis už 700 Lt, lyginimo lenta už 200 Lt, du šviestuvai už 300 Lt, filmavimo kamera už 4000 Lt. Pažymėtina, jog, pateikiant priešieškinį, atsakovas G. Š. nurodė, jog santuokos metu yra įgytas ir dalintinas sekantis turtas – virtuvės baldai, 19500 Lt, virtuvinis stalas su 6 kėdėmis ir šviestuvu už 700 Lt, skalbyklė už 1200 Lt, šaldytuvas už 3000 Lt, komoda po laiptais už 500 Lt, vonios, tualeto santechnika ir baldai už 4500 Lt, vaiko kambario baldai už 6700 Lt, drabužinė už 2500 Lt, batų dėžė už 900 Lt, indauja DORIS už 1920 Lt, komoda DORIS už 2880 Lt, stalas N.Y. už 1065 Lt, sofa LUKA už 1025 Lt, baldų komplektas AMBASADOR už 5245 Lt, įmontuojama orkaitė Neff už 3800 Lt, užuolaidos, roletai už 6000 Lt, kilimas už 100 Lt, 4 keramikinės ir metalo vazos, už 2500 Lt, tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau 2011 04 20 buvo pateiktas papildomas prašymas, kur jau kitaip nurodoma asmeninis turtas. Taip pat ieškovė V. Š., pateikdama 2010 08 12 teisme gautą ieškinio pareiškimo patikslinimą, kuriame pirmą kartą nurodė dalintiną kilnojamą turtą, parrodė, jog virtuvės baldai, šaldytuvas, drabužinė, kompiuteris už 2500 Lt, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir yra dalintina, vėliau teikiamas ieškinio patikslinimas, kuriame asmeniniu turtu nurodomas turtas, iki tol buvęs nurodytas kaip bendras sutuoktinių turtas. Teismas, susipažinęs su pateiktais kilnojamų daiktų įsigijimo dokumentais, konstatuoja, jog baldų komplektas AMBASADORIUS, indauja DORIS, komoda DORIS, stalas N.Y., sofa LUKAS, nors ir buvo užsakyti prieš santuoką, tačiau įsigyti ir galutinai apmokėti buvo po santuokos, tad laikytini bendru sutuoktinių turtu. Virtuviniai baldai, kurių kaina nurodoma 19900 Lt, su akmeniniu paviršiumi, buvo užsakyti po santuokos sudarymo, avansą, 9777 Lt, sumokėjo G. Š., tad tiek jie, tiek įmontuojama technika pripažintini bendru sutuoktinių turtu. Taip pat po santuokos užsakyta ir drabužinė, už 2500 Lt, avansą mokėjo G. Š., tad ji taip pat pripažintina bendru sutuoktinių turtu. Ieškovė V. Š. nurodo, jog ji virtuvinių baldų ir drabužinės pirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, paimtą iš Ūkio banko kreditą, tačiau pažymėtina, jog kreditas paimtas 2007 01 08, o baldai užsakomi tik po 8 mėnesių, be to, savo ieškinio pareiškime pati ieškovė V. Š. parodo, jog kreditas buvo panaudotas nekilnojamo turto įsigijimui, tad šis argumentas yra atmestinas. Vandens paskirstytojas, užuolaidos, roletai, įsigyti santuokos metu, tad laikytini bendru sutuoktinių turtu. Atsakovas G. Š. parodo, jog medžiaga užuolaidoms ir roletams buvo jo, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų, užsakymuose nurodyta, jog medžiaga yra kliento, o užsakovu nurodyta V. Vertindamas virš išdėstytą, teismas, atkreipdamas dėmesį, jog nėra pateikta jokio įrodymo apie asmeninių lėšų tikslinį naudojimą, tokių lėšų abi šalys turėjo (V. Š. buvo paėmusi asmeninius kreditus iš bankų, G. Š. turėjo asmeninių lėšų, kurias gavo, pardavęs jam priklausantį nekilnojamą turtą), visas turtas, buvo įgytas santuokiniam gyvenimui ir bendrai sutuoktinių naudojamas, nėra jokių įrodymų apie aiškiai išreikštą sutuoktinio valią, įsigyjant turtą, jog jis įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, toks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant dėl dviejų sieninių veidrodžių, kuriuos ieškovė V. Š. nurodo kaip bendrą sutuoktinių nuosavybę, atsakovas G. Š. nurodo kaip jo asmeninę nuosavybę, nesant šių daiktų įsigijimo dokumentų, nurodant, jog jie buvo įsigyti iki santuokos, bei esant liudytojo G. S. parodymams, jog šie daiktai ilgai nebuvo naudojami kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o buvo saugomi pas G. Š. motiną, jie yra pripažintini asmenine G. Š. nuosavybe. Abi šalys nurodo, jog kompiuteris už 2500 Lt yra jų asmeninė nuosavybė, byloje nustatyta, jog kompiuteris įsigytas 2003 11 29, V. Š. vardu, tad jis laikytinas asmenine V. Š. nuosavybe. Teismas nurodo, jog tai, kad dalis įmokų atlikta G. Š. vardu, neduoda pagrindo manyti, jog šis kilnojamas daiktas pereina atsakovo G. Š. nuosavybėn, kadangi nėra pateikti įrodymai, iš kokių pinigų atlikti mokėjimai, yra tik įrodymai, kas šiuos mokėjimus atliko.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus virš išdėstytą, teismas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe laiko sekančius kilnojamus daiktus - virtuvės baldai, 19500 Lt, virtuvinis stalas su 6 kėdėmis ir šviestuvu už 700 Lt, skalbyklė už 1200 Lt, šaldytuvas už 3000 Lt, komoda po laiptais už 500 Lt, vonios, tualeto santechnika ir baldai už 4500 Lt, vaiko kambario baldai už 6700 Lt, drabužinė už 2500 Lt, batų dėžė už 900 Lt, indauja DORIS už 1920 Lt, komoda DORIS už 2880 Lt, stalas N.Y. už 1065 Lt, sofa LUKA už 1025 Lt, baldų komplektas AMBASADOR už 5245 Lt, įmontuojama orkaitė Neff už 3800 Lt, užuolaidos, roletai už 6000 Lt, kilimas už 100 Lt, 4 keramikinės ir metalo vazos, už 2500 Lt, fotelis už 700 Lt, lyginimo lenta už 200 Lt, du šviestuvai už 300 Lt, filmavimo kamera už 4000 Lt, vandens paskirstytojas už 370 Lt, užtiesalas su su 5 pagalvėmis už 1000 Lt, mikrobangų krosnelė už 500 Lt, gartraukis NEFF už 900 Lt, dulkių siurblys Philips už 600 Lt, monitorius su kolonėlėmis už 200 Lt., televizijos pultelis su kortele KAON, už 1000 Lt.

Šalys, nurodydamos kilnojamo turto padalijimo būdą, nurodė, jog turtas po ½ priklauso abiem šalims, tai nėra ginčijama. Atsakovas G. Š. nurodė, jog, kadangi jis virš 25000 Lt išleido asmeninių pinigų baldams įsigyti, ši suma pilnai turi būti kompensuojama iš ieškovės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus tai, jog pinigų iki santuokos, pardavęs jam priklausantį nekilnojamą turtą, turėjo, jis nepateikė, o įgytas kilnojamas turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas G. Š. prašo visą nekilnojamą turtą palikti jam, kaip kompensaciją už įdėtas asmenines lėšas, ieškovė V. Š. nurodo, kokiu būdu turtas turi būti padalijamas, teismas, nesant kitos pusės nuomonės dėl turto dalijimo, vadovaujasi pirmiausia ieškovės nuomone dėl jo padalijimo.

Taip pat šalys nurodo, jog mažamečiui vaikui A. Š. paliktini jos daiktai ir baldai, medinė lovytė, čiužinys, patalai, vežimas, drabužiai, ir jie yra nedalintini, ieškovė V. Š. prašo taip pat įtraukti į vaikui palieką ir nedalintiną turtą vaikų kambarių baldus, atsakovas G. Š. su tuo nesutinka, nurodydamas, jog šie kambariai buvo ruošiami vyresniems sūnums, tad yra dalinti kaip bendras sutuoktinių turtas. Teismas pripažįsta, jog vaikų kambarių baldai laikytini bendru sutuoktinių turtu, tačiau, kreipdamas dėmesį į nepilnamečio vaiko interesus, akivaizdu, jog vaikui augant, jam reikės atskiro kambario, su atskirais baldais, bei numatydamas, jog dviejų kambarių vaikui nereikės, vieno iš kambarių vaiko baldus palieka nepilnamečiui vaikui, ir į bendro sutuoktinių dalintino turto balansą įtraukia tik vieno kambario vaiko baldus už 2700 Lt.

Ieškovė V. Š. prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, motyvuodama tai tuo, jog su ja lieka gyventi mažametis vaikas, ir prašydama sumažinti išmokėtiną atsakovui G. Š. kompensaciją, o kilnojamą turtą padalinti per pusę. Pažymėtina, jog priteisiant kompensaciją už panaudotą bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, dengiant asmeninius vieno iš sutuoktinių įsipareigojimus, nėra galimybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.123 str. numato, jog šis principas yra taikomas tik dalijant bendrą turtą ar pasirenkant jo dalijimo būdą, o šiuo atveju yra kalbama apie asmenines ieškovės V. Š. prievoles, jų vykdymą, tad prašymas dalyje, mažinant jos prievolės dydį yra atmestinas, tačiau tenkintinas a apimtimi, jog iš jos nepriteisiama kompensacija už gaunamą didesnę kilnojamo turto dalį.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas laiko, jog ieškinio pareiškimas ir priešieškinys tenkinami dalinai, tad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims, valstybės išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso Kodekso 15, 214-222 str., teismas

Nutarė:

Ieškinio pareiškimą ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), ir G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kito sutuoktinio, G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), kaltės. Po santuokos palikti jiems palikti pavardes (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 (trys šimtai penkiasdešimt) Lt, mokamomis kas mėnesį, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės, nuo 2010 m. gegužės 31 d. dienos, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise motiną V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką :

Atsakovas G. Š. turi teisę pasiimti vaiką, A. Š., iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir būti su vaiku lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 15 val., lyginiais metais pirmąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val., nelyginiais metais antrąją Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.Vieną kartą per metus vaikas, A. Š., praleidžia su atsakovu G. Š. iš eilės 20 kalendorinių dienų vasaros atostogų.Atsakovas G. Š. turi teisę pasiimti vaiką du kartus per savaitę, darbo dienomis iki 4 val., išeiginėmis ir švenčių dienomis iki 8 val., o kas antrą lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val. Abu tėvai pagal bet kurio reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.

Nustatyti, jog ieškovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – 148 dalis žemės sklypo 0,2603 ha ploto, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esatis adresu (duomenys neskelbtini), butas, 4 kambarių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butas 2 kambarių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išsikelti iįš ieškovei V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), priklausančio asmeninės nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), ir G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolės pagal 2007 05 14 kreditom sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria asmeniškai kreditą gavo V. Š., ir pagal 2007 01 08 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kur asmeniškai kreditą gavo V. Š., o G. Š. pasirašė kaip laiduotojas, lieka tos pačios.

Priteisti iš atsakovo G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos, viso 5000 (penki tūkstančiai) Lt.

Priteisti iš ieškovės V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Š., 500 (penki šimtai) Lt kompensaciją už plastikinių langų įdėjimą ir remontą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 26893 (dvidešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt trys) Lt kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės panaudojimą asmeninėms prievolėms dengti.

Nustatyti, jog mažamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paliktini medinė lovytė, čiužinys, patalai, vežimas, drabužiai, pinigine išraiška neįvertinti, ir vaiko kambario baldai už 4000 Lt.

Nustatyti, jog ieškovei V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso muzikinis centras už 1000 Lt, televizorius Gold Star už 200 Lt, televizorius Tauras už 200 Lt, lova už 400 Lt, Eastcon perlinės vonios įranga už 3000 Lt, laidynė už 100 Lt, kilimas su geometrinėmis figūromis už 100 Lt, kompiuteris už 2500 Lt.

Nustatyti, jog atsakovui G. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso krištolinis šviestuvas už 20000 Lt, du akvariumai, 270 l talpos su stalu, įranga, žuvimis ir augalais už 4000 Lt ir 360 L talpos, tuščias, už 2000 Lt, kilimas rudas už 200 Lt, spausdintuvas už 100 Lt, Van Gogo paveikslas, ir paveikslas su liūtu ir pantera, du sieniniai veidrodžiai už 6000 Lt.

Bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamus daiktus padalinti sekančiai :

Ieškovei V. Š. paskirti kilnojamus daiktus : virtuvės baldai, 19500 Lt, virtuvinis stalas su 6 kėdėmis ir šviestuvu už 700 Lt, skalbyklė BOSH už 1200 Lt, šaldytuvas už 3000 Lt, komoda po laiptais už 500 Lt, vonios, tualeto santechnika ir baldai už 4500 Lt, drabužinė už 2500 Lt, batų dėžė už 900 Lt, kilimas už 100 Lt, du šviestuvai už 300 Lt, gartraukis NEFF už 900 Lt, dulkių siurblys Philips už 600 Lt. lyginimo lenta už 200 Lt, vandens paskirstytojas už 370 Lt, buto signalizacija už 1000 Lt, vandens paskirstytojas už 370 Lt, monitorius su kolonėlėmis už 200 Lt., televizijos pultelis su kortele KAON, už 1000 Lt, spausdintuvas už 100 Lt, viso už 37670 Lt.Atsakovui G. Š. paskirti kilnojamus daiktus : vaiko kambario baldai už 2700 Lt, indauja DORIS už 1920 Lt, komoda DORIS už 2880 Lt, stalas N.Y. už 1065 Lt, sofa LUKA už 1025 Lt, baldų komplektas AMBASADOR už 5245 Lt, įmontuojama orkaitė Neff už 3800 Lt, užuolaidos, roletai už 6000 Lt, 4 keramikinės ir metalo vazos, už 2500 Lt, fotelis už 700 Lt, užtiesalas su 5 pagalvėmis už 1000 Lt, mikrobangų krosnelė už 500 Lt, filmavimo kamera už 4000 Lt, spausdintuvas už 100 Lt, viso už 33435 Lt. Kompensacijos už tenkančią mažesnę nekilnojamo turto dalį nepriteisti.

Kitoje dalyje ieškinio pareiškimo ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo jam priteisimo, dėl iškeldinimo atsakovo iš gyvenamųjų patalpų ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje byloje, priėmus sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vykdant jį šioje dalyje skubiai, panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos. Pinigines lėšas, sumokėtas ar išieškotas kaip laikino išlaikymo vaikui teikimas, įskaityti į priteistą išlaikymą mažamečiui vaikui A. Š..

Ieškinio pareiškimo dalį dėl komunalinių išlaidų priteisimo iš atsakovo G. Š. palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovės V. Š., a/k (duomenys neskelbtini), žyminį mokestį valstybei 1130 (vienas tūkstantis šimtas trisdešimt) Lt bei teismo išlaidų valstybei, 6,32 (šeši Lt 32 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Prieisti iš atsakovo atsakovo G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), žyminį mokestį valstybei 1825 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimt penki) Lt bei teismo išlaidų valstybei, 6,32 (šeši Lt 32 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą

Teisėjas Arvydas Martinavičius