Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,Vaidai Pupšytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui M. Š., kaltinamajam Vytautui J. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria procesas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau- LR BK) 178 str. 1 d. Vytauto J. Ž. atžvilgiu nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

byla perduota teismui kaltinant Vytautą J. Ž. padarius LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t.y. tuo, jog jis 2010 m. birželio 06 d. apie 23 val. 30 min., pasitelkęs pil. R. R., kuris nežinodamas, kad daro nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo (duomenys neskelbtini), slapta V. J. Ž. nurodymu, pagrobė svetimą turtą – A. B. priklausantį dvivagį plūgą 1000 litų vertės ir paprašytas to paties V. J. Ž., pagrobtą plūgą laikė savo namo kieme, (duomenys neskelbtini) iki atskiro V. J. Ž. nurodymo, tuo padarydamas A. B. 1000 litų turtinę žalą.

Procesas Vytauto J. Ž. atžvilgiu skundžiama 2011-11-29 nutartimi nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu, t.y. nesant byloje nei nukentėjusiojo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo, nei prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde teigiama, jog procesas nutrauktas nepagrįstai. Nurodoma, jog nukentėjusysis A. B. apie plūgo vagystę pranešė savo sugyventinės sūnui R. R., kuris ieškojo dingusio plūgo ir jį radęs apie įvykį pranešė policijai, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Apelianto teigimu byloje esantis R. R. pranešimas apie V. J. Ž. padarytą nusikalstamą veiką vertintinas kaip nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimas. Pagal R. R. pareiškimą 2010-06-08 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skunde pažymima, jog privačiai – viešojo kaltinimo bylų specifika iš esmės yra susijusi tik su tokių bylų baudžiamojo proceso pradžia, o ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų. Be to, A. B. liudytojo apklausos protokole užrašyti parodymai apie vagystę, A. B. pripažintas nukentėjusiuoju.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, kaltinamojo bei jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl tam tikrų nusikalstamų veikų procesas pradedamas tik esant aiškiai išreikštai nukentėjusiojo valiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-LR BPK) 167 straipsnyje numatytas sąrašas nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šia tvarka baudžiamasis procesas pradedamas dėl tokių veikų, kuriomis padaryta žala saugomiems gėriams, ypač priklauso nuo paties nukentėjusiojo vertinimo, todėl nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo valiai arba prokuroro pareiškimui, procesas laikomas netikslingu ir privalo būti nutrauktas.

Veika, kuria V. J. Ž. buvo kaltinamas, taip pat priklauso šiai kategorijai ir įtraukta į LR BPK 167 straipsnio sąrašą. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta, jog tais atvejais, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl to veikos daroma tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

Pažymėtina, jog LR BPK nenumatyta nei formos, nei turinio reikalavimų nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui BPK 167 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, kad toks skundas (pareiškimas) gali būti paduodamas tiek raštu, tiek žodžiu. Visais atvejais turi būti aiški nukentėjusiojo (jo teisėto atstovo) valia pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos.

LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte kategoriškai nurodyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimu.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog yra LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas baudžiamojo proceso negalimumo pagrindas, nes byloje dėl galimai LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nėra nei nukentėjusiojo, t.y. pagrobto daikto savininko A. B. skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo, nei prokuroro reikalavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų aiškiai išreiškęs valią pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiojo A. B. sugyventinės sūnaus pareiškimas dėl vagystės negali būti vertinamas kaip paduotas nukentėjusiojo teisėto atstovo, nes šiuo atveju nenustatyta jokių atstovavimo sąlygas sudarančių aplinkybių (BPK 53 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų neveiksnus ar dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negalėtų tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo A. B. nurodė, jog pats į policiją nebūtų kreipęsis, jokių kitų duomenų apie aiškią nukentėjusiojo valią pradėti procesą, nėra. Dėl šių aplinkybių nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neišreiškė aiškios valios, jog dėl turto vagystės būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgiant šį šias aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties išvados pagrįstos išsamia bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių analize ir yra motyvuotos, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti ar keistiapeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinį skundą atmesti.