- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- eI2-10521-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02299-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Fausta Vitkienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- F. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Laimutės Jokubauskaitės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. I. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2023-11-20 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-20. Taigi Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyti pagrindai, pareiškėjui Sprendimu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikino.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis įvykdė būtinas formalias sąlygas darbo leidimo gavimui. Taigi, jis sudarė 2024 m. vasario 5 d. darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Probofix“. Pažymi, kad tai rodo jo norą ir pasirengimą dirbti pagal nustatytus reikalavimus. Akcentuoja, kad jis elgėsi sąžiningai ir pateikė visus reikalingus dokumentus ir informaciją bei buvo pasirengęs atlikti savo darbines funkcijas, tačiau darbdavys pasielgė nesąžinigai ir nesuteikė darbo pagal sudarytą darbo sutartį, aptartas darbo sąlygas, funkcijas bei pažeidė 2024 m. vasario 5 d. darbo sutarties su UAB „Probofix“ 5 punktą, t. y. nesuteikė darbo nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o 2024 m. vasario 14 d. nutraukė vienašališkai darbo sutartį.
Pažymi, kad jo teisė į darbą ir gyvenimą turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad teisių pažeidimas dėl darbdavio veiksmų neturėtų būti perkeliamas ant darbuotojo pečių, panaikinant teisę gyventi ir dirbti dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Tokiu atveju yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės. teisę pagal šį straipsnį, kadangi tai turės įtakos pareiškėjo asmeniniam šeimos gyvenimui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Tadžikistano Respublikoje yra sunki ekonominė padėtis. Tadžikistanas patyrė netiesioginį karo Ukrainoje poveikį vakarų šalims pritaikius didžiules sankcijas Rusijai - pagrindinei šalies ekonominei partnerei.
Nurodo, kad jis šiuo metu asmeninėje Swedbank sąskaitoje turi 515 Eur. Taigi jis aktyviai siekia rasti darbą ir rodo realų norą integruotis. Pažymi, kad jis yra atsakingas, sąžiningai siekiantis išspręsti savo teisines problemas, todėl prašo teismo suteikti jam papildomo laiko šioms laikinoms problemoms išspręsti bei palikti galioti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad jis 2024 m. vasario 9 d. teikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, susirado darbą įmonėje UAB „Takas Group“, kaip neaukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas dirbti betono armatūrininku. Pažymi, kad šiai dienai negali įsidarbinti, nes jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 1 mėnesį, tačiau jau trečias mėnuo eina į pabaigą, o atsakymo dėl leidimo pakeisti darbdavį dar nėra, todėl jam užkertamos sąlygos laiku ir tinkamai įsidarbinti, gauti pajamas pas kitą darbdavį, pažeidžiami teisėti jo lūkesčiai. Akcentuoja, kad jo teisė būti išklausytam taip pat yra pažeista.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Probofix“ statybininku, 2024-01-16 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas).
Paaiškina, kad 2022-10-10 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023-12-20 iki 2025-12-20. Taigi bendrovė darbo sutartį su užsieniečiu sudarė 2024-02-07 ir nutraukė 2024-02-14. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba.
Taip pat paaiškina, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjo darbo sutartis su bendrove buvo nutraukta, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Nurodo, kad patikrinimo nustatyta, jog asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis 1 390 Eur. Darbo sutartis su bendrove nutraukta, taigi asmuo nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. O tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta).
Taip pat pažymi, kad pareiškėjas, nutraukęs darbo sutartį su bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Teigia, jog atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Akcentuoja, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 29 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-20, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2023-09-12 pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Probofix“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Taigi 2023-11-20 Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-12-20.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodroje. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Probofix“ darbo sutartį su užsieniečiu sudarė 2024-02-07 ir nutraukė 2024-02-14. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba.
Taip pat UAB „Probofix“ pateikė per MIGRIS pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad užsieniečio veiksmų netoleruoja, nes gavo pranešimą, jog jis keičia darbdavį nepradėjęs dirbti UAB „Probofix“.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog užsiniečiui bus mokamas 1 390 Eur darbo užmokestis, tačiau nustatyta, jog užsieniečiui 2024 m. vasario mėnesį darbo užmokestis mokėtas nebuvo, o tai reiškia, kad užsienietis neturėjo pakankamai lėšų ir negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyti pagrindai, pareiškėjui Sprendimu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikino.
Skundžiamas Sprednimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 5 punktu, ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ĮUTP 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, ĮUTP nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas Sodroje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad UAB „Probofix“ darbo sutartį su užsieniečiu sudarė 2024-02-07 ir nutraukė 2024-02-14, bei jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. Taip pat nustatė, kad pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1 390 Eur darbo užmokestis, tačiau pareiškėjui 2024 m. vasario mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokėtas.
Taigi, minėtas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Sodros duomenys apie pareiškėją. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad šie duomenys patvirtina apie užsieniečiui nemokėtą atlyginimą. Taip pat pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų dėl gauto darbo užmokesčio ir nepateikia įrodymų.
Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo prašyme, tiek ir darbdavio Tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavį nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo prašyme bei buvo nurodytas Tarpininkavimo rašte. Tad esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taigi Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas, todėl tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta tai, kad pareiškėjas 2024-01-16 per IPT Tadžikistane atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką atvyko ir sudarė darbo sutartį su UAB „Probofix“, bet jam darbo užmokestis nebuvo mokėtas, todėl pareiškėjas UAB „Probofix“ faktiškai nedirbo.
Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad UAB „Probofix“ pateikė per MIGRIS pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio F. I. duomenis, kuriame nurodė, kad užsieniečio veiksmų netoleruoja, nes gavo pranešimą, kad jis keičia darbdavį dar nepradėjęs dirbti UAB „Probofix“.
Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Probofix“ pasielgė nesąžinigai ir nesuteikė darbo pagal sudarytą darbo sutartį, aptartas darbo sąlygas, funkcijas bei pažeidė 2024 m. vasario 5 d. (įsigaliojusios 2024 m. vasario 7 d.) darbo sutarties su UAB „Probofix“ 5 punktą, t. y. nesuteikė darbo nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o 2024 m. vasario 14 d. nutraukė vienašališkai darbo sutartį. Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, nes pats pareiškėjas nurodo, kad jis 2024 m. vasario 9 d. teikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, nes susirado darbą kitoje bendrovėje, nors, kaip nustatyta, pareiškėjui dar nebuvo išmokėtas nei vienas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, taip pat darbo sutartis su UAB „Probofix“ įsigaliojo 2024 m. vasario 7 d. Todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjas keitė darbdavį dar net nepradėjęs dirbti UAB „Probofix“.
Minėta, kad pareiškėjas skunde teigia, jog 2024 m. vasario 9 d. teikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, nes susirado darbą įmonėje UAB „Takas Group“, bet negali įsidarbinti, nes jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 1 mėnesį, tačiau atsakymo dėl leidimo pakeisti darbdavį dar nėra, todėl jam užkertamos sąlygos laiku ir tinkamai įsidarbinti ir gauti pajamas pas kitą darbdavį. Taigi šie pareiškėjo argumentai taip pat vertintini kritiškai, kadangi jie nepaneigia nustatyto fakto, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas, nes nustatyta, kad pareiškėjui nustatytas tarpininkavimo rašte darbo pagrindu bendrovėje UAB „Probofix“ darbo užmokestis nebuvo mokėtas, o tai, kaip minėta, reiškia, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje neatitinka tikrovės. Pažymėtina tai, jog Sprendimo esmės nekeistų tai, jeigu pareiškėjas gautų pajamas iš kitos bendrovės, t. y. UAB „Takas Group“, nes leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) jam išduotas būtent darbo bendrovėje UAB „Probofix“ pagrindu. Taigi, kaip matyti, Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, aitinkamai pareiškėjo argumemtai dėl darbdavio keitimo nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo išvadų apie įstatyminį pagrindą leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimui.
Nors pareiškėjas ginasi įsidarbinimo kitoje bendrovėje aplinkybe, tačiau teismas pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis ĮUTP įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes ĮUTP nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024).
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jam buvo apribota galimybė paaiškinti situaciją, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, dėl ko, kaip teigia, tokia situacija galėjo sąlygoti VAĮ principų pažeidimą, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo nuostatas ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus.
Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Taigi nagrinėjamu atveju darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Taip pat minėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Sprendimu panaikintas ne tik 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.