Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Algirdas Giedraitis Baudž. byla Nr. 1A-145-593/2016

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-01-1-51660-2015-9

2016 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nukentėjusiajai R. G., nuteistojo G. G. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. G. atstovės advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant G. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), 2015-09-15, 10.40 val. – 17.36 val. laikotarpiu, per keletą kartų iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į R. G. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsdamas jai trumpąsias žinutes ir pokalbio metu grasindamas R. G.: „Bus tau viskas, vaikų šiandien nevežk“, „Bus bum, būk kitur“, “Aš perspėju“, „Jei aš pasakiau, kad viskas, tai bus viskas“, 2015-09-16 21.07 val. atsiųsdamas žinutę „Siūlyčiau nebūti visiškai ramiai“, „Tu ramiai išvažiuok iš namų“, „Aš jau kelyje“, taip terorizavo R. G. grasindamas susprogdinti bei sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė apeliacinį skundą, prokurorė taip pat prašė jį tenkinti, o nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios R. G. atstovė ginčija tą skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. G. paskirta bausmė, teigdama, kad bausmė yra per švelni, todėl jam turėtų būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ str. pagrindu sumažino vienu trečdaliu ir jos vykdymą atidėjo BK 75 str. pagrindu.

G. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą prieš tai būdamas du kartus teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Tačiau šį nusikaltimą nuteistasis įvykdė teistumui išnykus, jis atsiprašė nukentėjusiosios, nors skunde teigiama priešingai, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis dirba, gauna nuolatines pajamas. Todėl įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu G. G. už BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, kurią, esant BK 64¹ str. pagrindui, sumažino vienu trečdaliu. Tuo tarpu nukentėjusiosios atstovės skundo motyvai, kad G. G. paskirta per švelni bausmė, nes jis yra du kartus teistas už tokio pobūdžio veiksmus, o jo nusikalstami veiksmai skunde įvardijami kaip nuolatiniai, yra atmetami kaip nepakankami išvadai, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė. Skunde taip pat teigiama, kad G. G. teisme nors ir pripažino, jog turi priklausomybę alkoholiui, bet jis nededa pastangų gydytis ir nesigydo. Tačiau iš paties G. G. parodymų matyti, kad jam nereikia teismo pagalbos sprendžiant problemas dėl alkoholio vartojimo, jis pats planuoja gydytis Vilniuje. Nors skunde teigiama, kad nuteistojo kaltės prisipažinimas buvo formalus ir nenuoširdus, tačiau tai yra tik skunde pateikta subjektyvi nuomonė, kuri nepaneigia G. G. pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde taip pat teigiama, kad prokurorė teismo prašė G. G. skirti griežčiausią bausmę, o ne jos vykdymą atidėti, tačiau parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį teismas nėra saistomas prokuroro nuomone. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per švelni.

Pažymėtina ir tai, kad įvertinęs tas aplinkybes, jog G. G. pilnai prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, jis dirba, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. G., apylinkės teismas įpareigojo G. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tačiau pažymėtina, kad G. G. nuteistas už tai, kad nustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, nustatytomis apylinkėmis terorizavo R. G. grasindamas susprogdinti bei sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą, buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl apylinkės teismui paskyrus minėtus įpareigojimus, G. G. atsirado galimybė ir toliau gyventi su savo sutuoktine namuose, kuriuose jis padarė šią nusikalstamą veiką, kas be abejonės nukentėjusiajai R. G. sukelia nepatogumą, baimę ir nesaugumo jausmą dėl jos pačios ir kartu gyvenančių vaikų sveikatos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad siekiant, jog skundžiamu nuosprendžiu G. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus būtų užtikrinti bausmės tikslai, nuteistajam G. G. papildomai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų turi būti paskirtas įpareigojimas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti namuose, adresu Kauno r. sav. Samylų sen. Laumėnų k. Bituko g. 59 ir nebendrauti su nukentėjusiąja R. G. (BK 75 str. 2 d. 9 p.). Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas, tenkinant nukentėjusiosios atstovės apeliacinį skundą iš dalies ir papildomai paskirtinas G. G. įpareigojimas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nurodytoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja.

Kauno apygardos teismui nukentėjusiosios atstovė advokatė pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (b. l. 164), prašant priteisti jos atstovaujamajai R. G. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Toks prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas, kadangi po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiosios R. G. advokatė pateikė apeliacinį skundą, kuriame išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, o išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Todėl toks prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas, priteisiant iš nuteistojo G. G. nukentėjusiosios R. G. naudai jos turėtas išlaidas (BPK 106 str.).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. G., išlaidas sudaro 23,16 Eur (b. l. 164). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu 328 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. R. G. atstovės advokatės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 9 p., G. G. papildomai paskirti įpareigojimą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su nukentėjusiąja R. G..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.