Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. V. (toliau – Pažeidėjas) ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. J. (toliau – Institucijos atstovo) apeliacinius skundus dėl 2015 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., 16⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,94 promilių girtumas), kai 2012 m. spalio 29 d. buvo baustas už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą. Be to, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant kelio borto. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio bortas, žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo. Taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas nors konkretaus prašymo ir nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, kadangi neigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Nurodo, kad kol laukė pagalbos, išgėrė du butelius alaus.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas ginčija kaltę skunde tvirtindamas, kad jis vairavo blaivus, o Institucija kelia paskirtos administracinės nuobaudos pagal ATPK 130² str. individualizavimo bei papildomos nuobaudos – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, konfiskavimo taikymo klausimą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs visus teismui pateiktus dokumentus ir administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Pažeidėjas automobilį įvykio metu vairavo neblaivus ir skyrė jam teisingas nuobaudas bei teisingai jas subendrino.

Pagal ATPK 127 str. 3 d. baudžiamas tas, kuris būdamas neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė Kelių eismo taisykles, kai toks pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. rugsėjo 2 d. 16⁰⁰ val. Pats Pažeidėjas neginčija fakto, jog gėrė alų, tačiau nurodo, kad alkoholį jis vartojo po eismo įvykio, kadangi susinervino. Tačiau, savo paaiškinime įvykio dieną jis nurodė, jog alaus išgėrė prieš sėsdamas už automobilio vairo (9 b. l.). Policijos pareigūnai A. R. ir O. Z. teismo posėdyje parodė, kad po įvykio Pažeidėjas iš pat pradžių sutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais, pripažino, jog vairavo jau būdamas neblaivus. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir policijos pareigūnų G. M. ir S. B. parodymai teisme, jog Pažeidėjas nors ir keitė savo poziciją dėl to, kada gi jis vartojo alkoholį, tačiau vėliau jis pripažino, kad vairavo neblaivus. Be to, automobilyje buvo rasti pilni alaus buteliai, o paprašytas parodyti tuščius alaus butelius jis to negalėjo padaryti. Pagaliau, liudytojai V. P., L. B. ir A. Š. savo paaiškinimuose bei apklausti teisme parodė, kad Pažeidėjas įvykio metu atrodė apsvaigęs, blaškėsi po aikštelę nuo vieno asmens prie kito, prašė nieko nekviesti. Visi jie nematė, kad jis būtų gėręs alų. Asmens blaivumo testo duomenys rodo, kad jam buvo nustatytas 0,94 promilių girtumas. Taigi, visi šie duomenys leidžia vienareikšmiai teigti, jog Pažeidėjas automobilį įvykio metu vairavo neblaivus ir už tai nubaustas visiškai pagrįstai. Jo pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 3 d.

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str. Pažymėtina, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą vairuotojai, turintys teisę vairuoti transporto priemones, baudžiami bauda nuo 1158 iki 1488 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 arba administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Pagal ATPK 130² str. už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuotojai, turintys teisę vairuoti transporto priemones, baudžiami teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinė nuobauda tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį visada turi būti vertinama, kokia nuobauda pažeidėjui būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Šioje byloje matyti, kad skirdamas Pažeidėjui administracines nuobaudas už abu padarytus pažeidimus pirmos instancijos teismas įvertino teisės pažeidimų pobūdį, Pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Matyti, kad pagal ATPK 130² str. teismas Pažeidėją nubaudė teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams su jo transporto priemonės konfiskavimu. Todėl Institucijos atstovas yra neteisus skunde tvirtindamas, kad Pažeidėjui iš viso nebuvo skirtas transporto priemonės konfiskavimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 33 str., kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinė šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Nuobaudų subendrinimo būdą kiekvienu atveju teismas parenka atsižvelgdamas į nuobaudos individualizavimo principą.

Pagal ATPK 29 str. 1 d., administracinis areštas yra pati griežčiausia nuobauda, kuri gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju tai lemia, kad ATPK 127 str. 3 d. numatytas pažeidimas yra sunkesnis už pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. Taigi areštas kaip pagrindinė nuobauda Pažeidėjui yra skirta pagrįstai.

Papildomos nuobaudos šiuo atveju yra : 1) teisės vairuoti atėmimas 4 metams, ir 2) transporto priemonės konfiskavimas. Teismas, pagal ATPK 33 str. 2 d., iš jų galėjo rinktis vieną. Nors skundžiamame nutarime apylinkės teismas ir nurodė, kad pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas Pažeidėjui skirtinas atėmimas teisės vairuoti su transporto priemonės konfiskavimu, tačiau skirdamas Pažeidėjui areštą ir kaip papildomą nuobaudą jam parinkdamas atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, apylinkės teismas jokio pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad šiuo atveju atėmimas teisės vairuoti transporto priemones pakankamai ilgam laikui yra efektyvesnė ir veiksmingesnė nuobauda Pažeidėjui nei transporto priemonės konfiskavimas.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį, o ypač naikinti, kaip to prašo Institucijos atstovas, skunde nurodomais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir G. V. bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.