Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-317-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-02
Bylos Nr.
1A-600-317-2013
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00457-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
P. D.
Advokatai
Atas Molis, Virginija Bradulskienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-600-317-2013

Teisėja Lina Šafronienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00457-2010-8

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, išteisintajam V. P., jo gynėjui-advokatui Atui Moliui, nukentėjusiajam P. D., nukentėjusiojo atstovei-advokatei Virginijai Bradulskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo P. D. bei išteisintojo V. P. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, išaiškinant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti už tai, jog 2010 m. gegužės 5 d. apie 11.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 str., būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, organizuodamas pastato remonto darbus pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles:

-Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107, 31.1.1 punkto reikalavimą, kad „atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą, technologinį procesą, darbo organizavimą, pakeitus arba modernizavus darbo priemones, pradedant naudoti naujas pavojingas ar (ir) kenksmingas medžiagas, darbuotojas turi būti papildomai instruktuojamas“ ; 32.1 punkto reikalavimą, kad „tikslinį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus, rašytinius nurodymus bei pavedimus ar kitus specialius dokumentus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iškrovimas, teritorijos tvarkymas, avarijų ar stichinės nelaimės padarinių likvidavimo ir kiti panašūs darbai) (...)“ ;

-Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais) 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ III dalies 22 punkte nurodytą reikalavimą apie statybviečių darbo vietų stabilumą ir tvirtumą, kad „patalpų konstrukcija ir patikimumas turi atitikti jose atliekamų darbų pobūdį ir jų paskirtį“, IV dalies 37.1 punkto reikalavimą, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ar grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones“, IV dalies 37.2 punkto reikalavimą, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones; Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“.

Neatlikęs papildomo ir tikslinio instruktavimo darbo vietoje, kaip saugiai atlikti darbus aukštyje, pavedė pavaldžiam vairuotojui-UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui P. D. užduotį, nesusijusią su jo nuolatiniu darbu ir profesija, t. y. pavedė atlikti ventiliacijos vamzdžio demontavimo darbus aukštyje ant rekonstruojamo pastato perdangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje Jonavoje, (duomenys neskelbtini), neužtikrino darbo vietos aukštyje stabilumo ir tvirtumo, nesuteikė jokių techninių priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms t.y. 2010 m. gegužės 5 d. apie 11.00 valandą, atliekant nurodytus darbus, lūžus medinei sijai, nuo jos iš 3,70 m. aukščio nukrito ir susižalojo P. D., kuriam dėl kairiojo kulnikaulio lūžimo, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 5850 Lt (45 MGL) dydžio baudą, be to, tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir priteisti iš civilinio atsakovo-UAB „(duomenys neskelbtini)" nukentėjusiajam P. D. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde teigiama, kad įstatymų leidėjas BK 176 str. 1 d. nenurodo sveikatos sutrikdymo masto ar traumos pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos požymio, t. y. šioje dispozicijoje numatytas padarinių sunkumas ne visada tolygus sunkiam sveikatos sutrikdymui, o baudžiamoji atsakomybė atsiranda jau vien už pažeidimus, dėl kurių galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių (BK 176 str. 2 d.). Apeliantės nuomone, šiuo atveju susidaro teisės kolizija - už pažeidimus, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma, tačiau už pažeidimus, dėl kurių tik galėjo įvykti šio straipsnio 1 d. nurodyti padariniai (BK 176 str. 2 d.), ji būtų taikoma. Skundo autorės teigimu, nežiūrint į tai, kad P. D. sveikatos sutrikdymo mastas yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. kilti, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šio nelaimingo atsitikimo padariniai yra sunkūs. Dėl kojos traumos nukentėjusiojo gydymas truko ilgą laiką, jis iki šiol patiria fizines ir dvasines kančias - po įvykio pablogėjo sveikata, atsirado liekamieji reiškiniai - skauda sužalotą koją, nukentėjusysis sunkiai vaikšto, negali dirbti darbą, susijusį su stovėjimu ir vaikščiojimu. Skunde taip pat teigiama, kad byloje esantys duomenys liudija, jog nukentėjusiojo dėl traumos patirti dvasiniai išgyvenimai yra susiję ne tik su sukeltu dideliu fiziniu skausmu, stresu, bet ir ilgu bei skausmingu gydymo procesu (daugiau kaip 4 mėnesius ant kojos buvo uždėtas Ilizarovo aparatas). Po įvykio smarkiai pablogėjus sveikatai (dėl kojos traumos nukentėjusysis iki šiol jaučia fizinį skausmą, negali dirbti stovėdamas, šlubuoja, eidamas greit pavargsta) – jie kelia susirūpinimą būsimomis pasekmėmis, tad P. D. neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis P. D. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį- kaltinamąjį V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 176 str. 1 d., skirti jam sankcijoje numatytą bausmę bei priteisti nukentėjusiajam iš UAB "(duomenys neskelbtini)" neturtinę 100 000 litų dydžio žalą. Be to, prašoma paskirti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę nukentėjusiojo P. D. sveikatos sutrikimo mastui ir sveikatos sužalojimo padariniams nustatyti.

Pasak apelianto, teismas nepagrįstai pripažino, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis nukentėjo, pagal sveikatos sutrikdymo mastą nepriskiriamas prie sunkių. Apeliantas teigia, kad visiškai neįvertintos aplinkybės apie jam padarytų sužalojimų gydymo eigą ir jo sveikatos būklę šiuo metu, nes pateikti teismui įrodymai patvirtina aplinkybes, kad sunkios sužalojimo pasekmės yra išlikusios iki šiol-jis kojos nevaldo, šlubuoja, yra sukrėstas dėl kūno sužalojimų ir tai sunkiai išgyvena. Skunde nurodoma, jog medicininė ekspertizė baudžiamoje byloje buvo atlikta nepasibaigus medicininiam gydymui, todėl negalima vertinti, kad jam tinkamai nustatytas sveikatos sutrikimas ir sužalojimo pasekmės.

Apeliaciniame skunde išteisintasis V. P. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, kaip neatitinkančias bylos aplinkybių. Skunde prašoma pripažinti, kad įvykis nėra susijęs su P. D. darbo santykiais, UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus V. P. kaltė neįrodyta, baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad 2010-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpoje (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įvyko nelaimingas atsitikimas, ir, kad P. D. nukrito iš 3,70 m. aukščio. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai, neįvertinęs įrodymų visumos, padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas P. D. įvyko 2012-05-05 darbe, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, (duomenys neskelbtini), Jonavoje; kad įvykį pripažino susijusį su nukentėjusiojo P. D. darbo santykiais, kad nelaimingas atsitikimas įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus V. P. nurodymu organizuojant pastato remonto darbus.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog bendrovės direktorius V. P. organizavo remontą UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpų (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nėra surinkta duomenų, ar patalpose apskritai galėjo būti ventiliacijos vamzdis, nenustatyta jo vieta, galimybė išmontuoti minimą vamzdį ir jį nuleisti žemyn. Skundo autoriaus teigimu, byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto, bei 4 punkto reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą ir parodymų patikrinimą vietoje, ikiteisminio tyrimo pareigūnas savavališkai, nedalyvaujant nekilnojamojo turto savininkui, įėjo į dalyviams nuosavybės teise nepriklausantį pastatą ir jame atliko minimus procesinius veiksmus. Skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas išskirtinai nukentėjusiojo, jo artimųjų duotais parodymais, kuriems teismas suteikė didesnę ir nepagrįstą vertinimo prerogatyvą, nenurodant teisinančių parodymų, rašytinių bylos įrodymų atmetimo motyvus ir pagrįstus pagrindus.

Skunde apeliantas nurodo, kad nuketėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, skiriasi, todėl yra nenuoseklūs, teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino A. R., A. V. ir E. P. parodymų, kuriais nėra pagrindo abejoti. Skunde nurodoma, jog mobilaus ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktos nukentėjusiojo naudojamo mobilaus ryšio telefono (kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-05-05 11:37 - 11:38 laikotarpio prisirišimo celės Nr. (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), Jonavoje 205 laipsnių kryptimi ir 5,46 km., spinduliu, patvirtina faktą, kad nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu galėjo būti ne UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, bet prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo, kurio stogą remontavo ir nuo kurio nukrito.

Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius išteisintojo skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo skundus atmesti, išklausiusi prokurorę, nukentėjusįjį bei jo atstovę-prašiusius prokuratūros ir nukentėjusiojo skundą tenkinti, o išteisintojo skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo P. D. ir išteisintojo V. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal LR BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nurodytame LR BK straipsnyje nedetalizuota žmonių patirtų pasekmių mastas, įvykus nelaimingam atsitikimui. Pagal Lietuvos respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, LR Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas V. P. išteisindamas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 2K-123/2013, kurioje išaiškinta, jog praktika, kai bet kurio sunkumo nelaimingas atsitikimas ar avarija darbe būtų vertinami kaip pakankama sąlyga taikyti baudžiamąją atsakomybę, neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų.

Sisteminis LR BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių aiškinimas suponuoja išvadą, kad šiai normai taikyti tiek nelaimingas atsitikimas, tiek ir avarija turi būti tokio pobūdžio, kad atitiktų sunkių padarinių kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas LR BK 176 str. 1 d. taikymo nuostatas aiškino vadovaudamasis sistemine baudžiamojo įstatymo normų analize ir baudžiamojo įstatymo tikslais. Šis straipsnis nebuvo aiškinamas ad hoc, t.y, straipsnio taikymo aiškinimas nebuvo siejamas su konkrečiomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Apylinkės teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs įrodymus, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjusiajam P. D. dėl lūžusio kairiojo kulnikaulio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, vertindamas ar nelaimingas atsitikimas darbe nukentėjusiojo sveikatai sukėlė sunkius padarinius, pagrįstai vadovavosi sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397 „Dėl sunkių traumų klasifikacinių požymių“. Juose nurodyta, kad sunkios traumos nustatomos pagal du kriterijus - pavojingumą gyvybei ir padarinius. Pavojingomis gyvybei sunkiomis traumomis laikomos tokios traumos, kurios sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, taip pat, nuo kurių, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama. Sunkių traumų padariniais laikomas kalbos netekimas, lytinės veiklos sutrikimas, psichinė liga, nėštumo nutrūkimas, nepataisomas veido subjaurojimas, akių traumos, sukėlusios žymų regos sutrikimą ar aklumą, visos kitos traumos, dėl kurių netenkama 33 procentų ir daugiau nuolatinio bendro darbingumo.

Iš specialisto išvados (b.l. 60-61, t.1) matyti, kad nukentėjusiajam P. D. nustatytas kairio kulnikaulio lūžimas, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 39, t.3) nurodyta, kad P. D. nuo 2010-09-14 iki 2011-03-13 nustatytas 30 % darbingumo lygis. Iš darbingumo lygio pažymos (b.l. 33, t.3) matyti, kad P. D. nuo 2011-03-14 iki 2012-03-21 nustatytas 20 % darbingumo lygis. Byloje nėra nustatyti duomenys, kad po 2012-03-21 P. D. buvo nustatytas nedarbingumo lygis. Tai rodo, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė pagerėjo, o jo darbingumo lygis buvo atstatytas. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas paskirti pakartotinę medicininę ekspertizę sveikatos sutrikimo mastui ir sveikatos sužalojimo padariniams nustatyti, buvo apsvarstytas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo atstovei pateikus analogišką prašymą. Protokoline nutartimi prašymas buvo atmestas, nes apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta kokių tai naujų duomenų, leidžiančių abejoti byloje esančia specialisto išvada. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nelaimingas atsitikimas darbe nukentėjusiojo sveikatai sukėlė sunkius padarinius. Tai, kad nukentėjusiojo gydymas truko gan ilgą laiką, o po patirtos traumos jis jaučia skausmą, šlubuoja, negali dirbti stovimo darbo, nesudaro pagrindo išvadai, kad nelaimingas atsitikimas darbe sukėlė būtent sunkius padarinius ar jo metu nukentėjusiojo sveikatai atsirado sunkių padarinių. Būtent dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo V. P. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kadangi V. P. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. D. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu bei išaiškino jam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis nukentėjusiojo P. D. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo apeliaciniame procese. Kadangi prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, kuriais prašoma sunkinti V. P. teisinę padėtį, atmestini, todėl nukentėjusiojo apeliaciniame procese patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepripažintinos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajam nepriteistinos.

V. P. neigia, kad 2010-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpoje įvyko nelaimingas atsitikimas, o įvykis, kurio metu buvo sužalotas P. D., nėra nesusijęs su P. D. darbo santykiais. Šiuos apelianto teiginius paneigia nukentėjusiojo P. D., liudytojų M. D., S. S., A. K., S. S., A. A. parodymai, protokolai parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, akistatos, kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriais kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti .

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje vyko remonto darbai, kuriuos organizavo V. P., o patalpoje buvo ventiliacijos vamzdis, patvirtino ne tik nukentėjusysis P. D., bet ir liudytojai V. ir I. J., J. S., įvykio vietos apžiūros protokolas.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Todėl V. P. teiginys, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnio 3 punkto, bei 4 punkto reikalavimų, laikytinas nepagrįstu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą ir parodymų patikrinimą vietoje, nedalyvavo nekilnojamojo turto savininkas, todėl buvo pažeistos LR BPK nuostatos. Šiuo klausimu jau pasisakė pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atliekant šiuos procesinius veiksmus LR BPK nuostatos nebuvo pažeistos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis, apelianto teiginys dėl neteisėtų įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje proceso veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Abejoti nukentėjusiojo ir jo artimųjų duotais parodymais taip pat nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, atitinkantys liudytojų S. S., A. K., S. S., A. A., V. ir I. J. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Byloje nėra nustatyta, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti V. P..

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė liudytojų A. V. ir E. P. parodymus kaip siekį padėti V. P. išvengti atsakomybės, kadangi jie yra UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojai“, o E. P. ir V. P. sieja giminystės ryšiai.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu galėjo būti ne UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, bet prie nuosavybės teise priklausančio garažo, kur remontavo jo stogą ir nuo jo nukrito. Šį apelianto teiginį paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bei rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad nukentėjusysis nelaimingo įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose taip pat patvirtina tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad remiantis pateikta UAB “ (duomenys neskelbtini)” informacija apie bazinių stočių buvimo vietą nustatyta, kad nukentėjusysis P. D. 2010-05-05 laikotarpyje nuo 11:37-11.38 buvo bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios adresu Jonava, (duomenys neskelbtini), veikiančios 205 laipsnių kryptimi 5,46 km. spinduliu, t.y. galimai (duomenys neskelbtini) kryptimi. Apelianto teiginį, kad P. D. susižalojo nukritęs nuo garažo stogo, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros, nukentėjusiojo P. D. bei išteisintojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jūratė JakubonienėGytis Večerskas