Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio procesinio tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gamybos darbininku, anksčiau teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę. (duomenys neskelbtini) asmuo išvyko iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo laisvadienis. Tą dieną jis buvo kaime ir visą dieną kapojo malkas. Kapodamas malkas, jis gėrė alų. Kol kapojo malkas, išgėrė apie keturias skardines alaus. Vakare, po darbų, jis apie 18 val. grįžo į namus. Namuose nieko nebuvo. Nuo 20 val. iki 21 val., pamatęs, kad žmona sugrįžo, jis iš kaimyno išėjo į savo namus. D. G. pamatė, kad jis į namus grįžta neblaivus ir ant jo supyko, sakydama, kad jis eitų ten, kur gėrė. Pamena tai, kad virtuvėje jis prie savo žmonos D. G. žodžiais kabinėjosi. D. G. su juo stengėsi nebendrauti, tačiau jis, būdamas neblaivus, prie savo žmonos žodžiais kabinėjosi, ją įžeidinėjo, bet ką tiksliai jai sakė dėl girtumo visko nepamena. Gerai nepamena, kiek buvo valandų, bet galėjo būti apie 21 val., jis iš virtuvės nuėjo į kambarį, kuriame buvo jo žmona D. G.. Norėjo su ja pasikalbėti, tačiau, jam atėjus, jis vėl su D. G. susižodžiavo. D. G. bandė jį išvyti iš kambario, bet jis iš jo išeiti nenorėjo. Tada jis ištiesė savo abi rankas į nukentėjusiosios krūtinę ir ją pastūmė. Nuo jo pastūmimo D. G. kambaryje atsitrenkė į kambario kampą. Nepamena, kaip ji trenkėsi, bet po to jis, būdamas įsiutęs ir įpykęs, tyčia D. G. sudavė du smūgius į galvą. Jo suduoti smūgiai galėjo D. G. pataikyti į jos galvos pakaušį. Jis pats buvo neblaivus, buvo susinervinęs, todėl visų konflikto smulkmenų gerai ir nepamena. Jo suduoti du smūgiai D. G. į galvą buvo stiprūs ir ji nuo jo suduoto smūgio galėjo jausti fizinį skausmą galvoje. Pamena, kad po to jis nuėjo į kitą kambarį ir gėrė alų bei laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai patikrino jam neblaivumą ir jam alkoholio kiekio matuokliu nustatė virš dviejų promilių girtumą. Dėl to, kad jis savo fiziniais veiksmais žmonai D. G. sukėlė fizinį skausmą, gailisi ir pergyvena. Tai ne pirmas kartas, kai jis prieš savo žmoną smurtavo. Jis būdamas blaivus niekada prieš savo žmoną smurto nenaudojo, bet kai išgeria tuomet jis su savo žmona sukonfliktuoja (b. l. 132-136).

Iš (duomenys neskelbtini) protokolo – pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), D. G. grįžus į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, įvykusio žodinio konflikto metu, neblaivus vyras V. G. rankos kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį. Tokiais savo veiksmais sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, kadangi skausmą jaučia galvos srityje (pakaušyje). Ji savo sutuoktinio bijo, smurtauja jos atžvilgiu ne pirmą kartą (b. l. 6-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), ten esančiame gyvenamajame name, kambaryje. Apžiūrėjus gyvenamojo namo kambarius ir virtuvę, girtavimo pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta fotografuota (b. l. 17-19, 20-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 503/2024 (02) nurodyta, kad D. G. galvoje išorinių sužalojimų nėra (b. l. 53-54).

Nukentėjusioji D. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su savo sutuoktiniu V. G. yra susituokusi 7 metus, kartu gyvena bendrai 16 metų. Jie kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Turi du vaikus, veda bendrą ūkį, abu turi darbus. (duomenys neskelbtini), jai grįžus iš darbo į namus, virtuvėje rado prie stalo sėdintį neblaivų savo sutuoktinį V. G.. Vyras su ja norėjo pasikalbėti, tačiau ji su juo girtu bendrauti nenorėjo, kadangi jų pokalbiai dažniausia perauga į didelius konfliktus. Jai atsisakius su juo bendrauti, jis tapo agresyvus, pradėjo ant jos garsai šaukti, todėl ji pasiėmusi savo asmeninius daiktus (rankinuką, mobilaus ryšio telefoną ir maisto) nuėjo ilsėtis į savo kambarį. Tik įėjus jai į savo kambarį, jos sutuoktinis taip pat iškart atėjo į jos kambarį. Jis ant jos garsiai šaukė, jai grasino, kad jai su žarstekliu suduos smūgį, tačiau, jai pagrasinus policijos pareigūnais, jos sutuoktinis trumpam laikui apsiramino ir iš jos kambario išėjo. Vyrui išėjus iš kambario, ji atsigulė miegoti. Gulėdama lovoje ji vaizdo skambučiu paskambino savo sesei D. K.. Joms bekalbant, į kambarį vėl atėjo neblaivus sutuoktinis, kuris pradėjo jai trukdyti kalbėtis su sese, t. y. įžeidinėjo ją ir jos seserį. Jam pradėjus įžeidinėti jos seserį, ji išjungė mobilaus ryšio telefoną ir garsiai šaukė, kad jis išeitų iš jos kambario. Ji atsikėlė iš lovos, norėdama jį išvyti iš kambario, tačiau sutuoktinis įrėmęs jai savo rankas į krūtinę stipriai ją pastūmė. Ji atsitrenkė į kambario kampą, tuo metu, priėjęs jis prie jos, rankos kumščiu jai sudavė du smūgius į galvos sritį (pakaušį). Po suduotų smūgių sutuoktinis trumpam nuo jos atsitraukė, todėl jai pavyko pabėgti į lauką. Lauke ji trumpuoju pagalbos numeriu 112 apie įvykį informavo policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sutuoktiniui alkotesteriu nustatė 2,20 promilės neblaivumą, ji buvo blaivi. Po suduotų smūgių ir duodama parodymus ji jaučia fizinį skausmą galvos srityje, tiksliau pakaušyje. GMP pagalbos atsisakė, kadangi jai sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų galvoje nėra. Sutuoktinis V. G. alkoholinius gėrimus vartoja kiekvieną dieną. Būdamas girtas jis būna agresyvus, konfliktiškas tiek prieš ją, tiek prieš jų nepilnamečius vaikus. Jos atžvilgiu vyras smurtauja ne pirmą kartą, policijos pareigūnus kviečia dažnai. Dėl to, kad jos vyras geria dažnai ir daug, jų santykiai nėra geri, jie nesutaria, dažnai pykstasi. Ji nurodo, kad savo sutuoktinio V. G. bijo, kadangi jis dažnai jai grasina, kad ją sumuš (b. l. 33-36).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas, kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. G. yra kaltinamojo V. G. sutuoktinė.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog kaltinime nurodytu metu buvo neblaivus, kabinėjosi prie žmonos, tarp jų kilo konfliktas. D. G. bandė jį išvyti iš kambario, tačiau jis išeiti nenorėjo. Tada jis ištiesė abi rankas ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į kambario kampą. Po to, būdamas įpykęs, sudavė du smūgius į galvą, galėjo pataikyti į jos pakaušį. Smūgiai buvo stiprūs, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. V. G. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusios parodymai, nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad tiek smūgių sudavimo metu, tiek apklausos metu ji jautė fizinį skausmą. Pats kaltinamasis neneigė, kad suduoti smūgiai buvo stiprūs, todėl abejoti, jog nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, pagrindo nėra.

Teismas sprendžia, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet konflikto metu jis pastūmė nukentėjusiąją, sudavė jai du smūgius į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, tuo sukeldamas D. G. fizinį skausmą, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirba, anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. vasario 29 d.) V. G. buvo nuteistas 2022 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. vasario 15 d. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti arešto bausmę, iš pataisos įstaigos paleistas (duomenys neskelbtini). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamą veiką V. G. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors ši asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė prokuroro teismui pateiktame pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo ir nebuvo nurodyta, tačiau duomenys apie ankstesnius V. G. teistumus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyti išsamiai ir teismui buvo žinomi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia V. G. atsakomybę.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma V. G. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į tai, kad asmuo anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, savo terminu neužtikrins, jog bausmės tikslai bus pasiekti, todėl teismas skirią kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra didesnė nei numatytas bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo. Būtent tokios trukmės bausmė, teismo nuomone, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padės asmeniui pakeisti savo elgesį, esant probacijos tarnybos priežiūroje. Kartu su laisvės apribojimu intensyvi priežiūra neskiriama, tačiau paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu V. G. įpareigojamas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Manytina, kad šie paskirti įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės tikslus.

V. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus.

V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) (1 parą). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

V. Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas neskirtas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. G. laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms.

Laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Taip pat V. G. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.