Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.23.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

2011 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-03-16 padarytos nusikalstamos veikos) areštu 60 parų;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-04-05 padarytos nusikalstamos veikos) areštu 60 parų;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-05-17 padarytos nusikalstamos veikos) areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta areštas 90 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, 2011 m. kovo 16 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš nenustatyto asmens įgijo l,582 g psichotropinės medžiagos - amfetamino 10 vnt. polietileninių maišelių, kuriuos gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011 m. kovo 17 d. 14.30 val., kol šią psichotropinę medžiagą bute kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, 2011 m. balandžio 5 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) miesto turgavietę, esančią adresu, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įgijo 0,123 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurį viename paketėlyje gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė stikliniame buteliuke iki 2011 m. balandžio 7 d. 18.40 val., kol šią psichotropinę medžiagą bute kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2011 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, šalia šiukšlių konteinerių, rasdamas ir taip įgydamas 20 vnt. tablečių „Xanax“, kurių sudėtyje yra 0,020 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, gabeno jas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011 m. balandžio 7 d. 18.40 val., kol šią psichotropinę medžiagą, bute kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, 2011 m. gegužės 17 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto turgavietėje, esančioje adresu, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įgijo 0,093 g psichotropinės medžiagos - amfetamino 3 polietileniniuose maišeliuose, kuriuos gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011 m. gegužės 17 d., 21.00 val., kol bute kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo, atsižvelgus į jo sveikatos būklę bei norą gydytis, skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad yra infekuotas ŽIV, pradėjo gydymą, todėl bet koks vaistų nutraukimas gali baigtis mirtimi, taip pat pradėjo tvarkytis dokumentus dėl invalidumo grupės suteikimo, gydytojas tokiam jam paskirtos bausmės laikui vaistų neišrašo. Mano, kad yra nubaustas per griežtai, nes prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad yra ligonis, serga cukriniu diabetu, auksiniu stafilokoku bei yra pradėjęs gydymą nuo ŽIV bei prižiūri antros grupės invalidę močiūtę, kuri jau nebevaikšto ir jai reikalinga pagalba.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo R. B. veiką, be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. R. B. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis išsituokęs, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra registruotas darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpos negauna (2 t. 49 b. l.), yra Psichikos sveikatos centro įskaitoje, jam nustatytas priklausomybės sindromas vartojant opioidus, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, anksčiau buvo teistas 14 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas padarytas nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad padarytas nusikaltimų recidyvas, o R. B. laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas nustatė ir pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti kaltam asmeniui baudą, areštą ar laisvės atėmimą, o BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba areštą. Kadangi nuteistasis nedirba ir neturi lėšų, todėl sumokėti baudos negalėtų, o ir atsižvelgus į R. B. ankstesnius teistumus, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant apeliantui švelnesnę bausmę nei trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. areštą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytą arešto bausmės rūšį. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 10 iki 45 parų arešto. Teismas nustatęs vieną R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei atsižvelgęs į ankstesnius apelianto teistumus, pagrįstai nuteistajam paskyrė arešto bausmes, kurios savo dydžiais nežymiai didesnės nei skirtino arešto vidurkiai. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo dar labiau mažinti nuteistajam paskirtų bausmės dydžių.

Taip pat subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės, o taip pat ir subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos, keisti jų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra infekuotas ŽIV, kad gydosi, kad nenori nutraukti vaistų vartojimo, tačiau pateiktoje pažymoje apie R. B. sveikatą ir jam taikomą gydymą nurodyta, jog gydymas truks visą gyvenimą. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad apeliantui yra diagnozuotas cukrinis diabetas ar kad jis vienintelis yra paskirtas savo močiūtės rūpintoju ar globėju, ją prižiūri. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad dėl nuteistajam diagnozuotų ligų jis negalėtų atlikti jam paskirtos trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės – arešto. Taigi, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo manyti, kad R. B. dėl sveikatos negali atlikti jam paskirtos bausmės.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio.