- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eI3-9729-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01893-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Pas Stepą“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pas Stepą“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Pas Stepą“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI) 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. VMI-ANR_N-1-2024 (ROIK: 24000019067) (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjai už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 2896 Eur bauda, ir sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur.
Nurodo, kad pareiškėja yra šeimos įmonė, teikianti viešojo maitinimo paslaugas ir valdanti Elektrėnuose esančią kavinukę (duomenys neskelbiami), kurioje dirba 13 darbuotojų. Bendrovės valdomai kavinukei buvo reikalingas pagalbinis baro darbuotojas, todėl Bendrovė 2024 m. vasario 6 d. su A. S. sudarė darbo sutartį Nr. 250. Vienas darbo sutarties egzempliorius atiduotas A. S.. Darbuotojai taip pat buvo pravesti saugos darbe mokymai. 2024 m. vasario 6 d. 12.13 val. Bendrovės vadovas M. D. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pranešimą apie A. S. įdarbinimą ir neturėjo abejonių, kad įdarbinimo procedūra yra užbaigta. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad A. S. pradeda dirbti nuo 2024 m. vasario 7 d., tačiau faktiškai buvo susitarta, kad pirmoji diena, kada darbuotoja pradės dirbti bus 2024 m. vasario 9 d. A. S. 2024 m. vasario 9 d. paaiškinime nurodė, kad kavinėje dirbo pirmą dieną nuo 10:45 val. 2024 m. vasario 9 d. 15.55 val. Šiaulių apskrities VMI specialistai operatyvaus patikrinimo metu Bendrovei priklausanc?ioje kavine?je (duomenys neskelbiami) nustate?, kad A. S. vykde? Bendrove?s naudai atlygintina? darba?, dirbo baro pagalbininke?s pareigose, patikrinimo metu staliuka? aptarnavo, patieke? ge?rimus ir maista?. Nutarimu konstatuota, kad A. S. 2024 m. vasario 9 d. dirbo Bendrove?je nelegaliai. VMI tai pat priėmė nutarimą Bendrovės vadovo atžvilgiu ir skyrė 5 000 Eur baudą.
Pareiškėja neginčija Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, jog skirta bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga ir mažintina. Remiasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad dėl apmaudžios klaidos 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. I?P/24/2023/I/VAL Bendrovė buvo bausta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl Nutarimu buvo skirta minimali 2 896 Eur bauda. Tvirtina, kad darbo sutartis su A. S. buvo sudaryta mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojos darbo pradžios. Bendrovės vadovas mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą informavo VSDFV. Bendrovės vadovas tik Šiaulių apskrities VMI atliekamo operatyvinio patikrinimo metu (2024 m. vasario 9 d.) sužinojo, kad A. S. įdarbinimo procedūra nebuvo tinkamai užbaigta ir įdarbinimo faktas nebuvo tinkamai įregistruotas VSDFV. Tik patikrinimo metu pamatė, kad jo 2024 m. vasario 6 d. 12.13 val. teiktas pranešimas VSDFV buvo atmestas, nurodant „Atmestas dėl klaidų“. Bendrovės vadovas, siekdamas kuo greičiau ištaisyti savo neatidumu padarytą klaidą ir įvykdyti teisės aktų reikalavimus, 2024 m. vasario 9 d. 17.22 val., t.y. iš karto po patikrinimo pabaigos, pranešė VSDFV apie A. S. įdarbinimą Bendrovėje. A. S. per 2024 m. vasario 9 d. vykusį operatyvinį patikrinimą patyrė didelį stresą, todėl toliau dirbti Bendrovėje nebepageidavo.
Tvirtina, kad Bendrovės ir jos vadovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir siekio nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Bendrovė ir jos vadovas VMI iš karto prisipažino padarę tiek administracinį nusižengimą, tiek Užimtumo įstatymo pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi bei padėjo nusižengimą ir teisės pažeidimą išaiškinti. Supranta, kad neatsargumas, kuris pasireiškė šiuo atveju netinkamai pateikiant įdarbinimo dokumentus VSDFV, taip pat yra kaltės forma ir atsakomybė yra neišvengiama. Tačiau kaltės forma (šiuo atveju neatsargumas) turėtų būti laikomas vienas iš svarbių kriterijų vertinant baudos dydį ir jos proporcingumą. Bendrovė vieną kartą jau buvo bausta dėl nelegalaus darbo, šią baudą sumokėjo.
Akcentuoja, kad vertinant galimybę sumažinti skirtą baudą, svarbiu laikytinas ir pats teisės pažeidimo pobūdis. Bendrovė buvo sudariusi darbo sutartį (tik apie tai dėl klaidos netinkamai pranešė VSDF), o darbuotoja nelegaliai (kas paaiškėjo tik operatyvaus patikrinimo metu) dirbo Bendrovėje vos 5 valandas. Taigi valstybei iš esmės jokia žala nebuvo padaryta. Bendrovės darbuotojams kas mėnesį vien darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) turi būti sumokama 7234,41 Eur. Tad skirta beveik 3000 Eur siekianti bauda Bendrovei yra reikšminga ir sunkiai pakeliama. Už tą patį pažeidimą 5000 Eur bauda buvo skirta ir Bendrovės vadovui. Formaliuoju požiūriu teisinė atsakomybė buvo taikyta skirtingiems teisinės atsakomybės subjektams, tačiau turinio aspektu teisės pažeidimas buvo vienas – nesavalaikis pranešimas VSDFV dėl A. S. įdarbinimo. Bendrovei skirta beveik 3000 Eur bauda yra pernelyg didelė mažam verslui, todėl neatitinka teismų praktikoje nustatytų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei laikytina neadekvačia padarytam teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Nutarimu pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirta 2896 Eur bauda. Pareiškėjos kaltė dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymo įrodyta 2024 m. vasario 9 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. (31.49)FR1050-108, 2024 m. vasario 22 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (31.49 Mr)FR1042-568, M. G., I. L., A. S. paaiškinimais ir VSDFV duomenimis. Administracinės bylos tyrimo metu M. D. paaiškinime nurodė, kad apie A. S. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta pavėluotai per klaidą. Bandė laiku pats pateikti pranešimą ir buvo tikras, kad pranešimą pateikė laiku, tačiau padarė klaidą ir pranešimas nebuvo užregistruotas. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad apie A. S. įdarbinimą Bendrovėje pranešta 2024 m. vasario 9 d. 17:22 val. Duomenų apie tai, kad pranešimas apie A. S. įdarbinimą Bendrovėje buvo teikiamas 2024 m. vasario 6 d. ir buvo atmestas dėl klaidų, nėra.
Teigia, kad Bendrovė yra juridinis asmuo ir jos padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, todėl Bendrovė pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal Užimtumo įstatymą. VMI IMIS duomenų bazės ATPK aplikacijos duomenimis, Bendrovė VMI 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. ĮP/24/2023/I/VAL buvo bausta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, Bendrovės pažeidimas padarytas nepraėjus 2 metų terminui po ankstesnio baudimo. VMI, nagrinėdama pareiškėjos Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir, atsižvelgusi į pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos bendradarbiavimą, pareiškėjos verslo dydį, pagrįstai priėmė Nutarimą pareiškėjai už pakartotinai padarytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą skirti minimalią 2896 Eur baudą. Papildomų aplinkybių ir įrodymų, kurios nebūtų žinomos Nutarimo priėmimo metu, pareiškėja nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirta 2896 Eur bauda.
Ši nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad pareiškėja būdama darbdaviu leido A. S. 2024 m. vasario 9 d. dirbti UAB „Pas Stepą“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), baro pagalbininkės pareigose įmonės naudai, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie darbuotojos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki A. S. darbo pradžios, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Pareiškėja neginčija padaryto pažeidimo fakto, tačiau prašo jai paskirtą baudą sumažinti iki 500 Eur.
Šį prašymą grindžia tuo, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga ir mažintina.
Nurodo, kad darbo sutartis su A. S. buvo sudaryta 2024-02-06, t.y. mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojos darbo pradžios (2024-02-09), kaip ir numato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.. Bendrovės vadovas mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą informavo VSDFV. Tik patikrinimo metu (2024-02-09) Bendrovės vadovas M. D. sužinojo, kad jo 2024-02-06 12:13 val. teiktas pranešimas VSDFV buvo atmestas, nurodant „Atmestas dėl klaidų“. Siekdamas kuo greičiau ištaisyti padarytą klaidą ir įvykdyti teisės aktų reikalavimus, 2024-02-09 d. 17:22 val., t.y. iš karto po patikrinimo pabaigos, pranešė VSDFV apie A. S. įdarbinimą bendrovėje. Teigia, kad bendrovės ir jos vadovo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ir siekio nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, savo kaltę pripažįsta, padarytu nusižengimu valstybei iš esmės jokia žala nebuvo padaryta. Be to, už tą patį pažeidimą dėl netinkamo A. S. įdarbinimo 5000 Eur bauda buvo skirta ir bendrovės vadovui.
Minėta, kad pareiškėja nubausta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Baudos dydis už šio pažeidimo padarymą yra reglamentuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad „Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką <...> šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.“
Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad ji yra formalios sudėties ir atsakomybei atsirasti pakanka paties pažeidimo padarymo fakto, nepriklausomai nuo to, ar atsirado neigiamos pasekmės, ar ne.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja prieš tai 2023 m. spalio 25 d. buvo nubausta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Tai reiškia, kad aptariamas pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, o už jo padarymą yra paskirta sankcijoje numatyta minimali bausmė.
Bausmių skyrimo klausimus reglamentuoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad „Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.“<...>
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo jai skirti baudą mažesnę už sankcijos minimumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pakartotinį pažeidimą padarė praėjus nedaug laiko, jai buvo arba turėjo būti žinomos tokios priešingos teisei veikos padarymo sąlygos bei pasekmės. Minėta, kad atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra formalios sudėties ir nereikalauja materialių pasekmių atsiradimo fakto.
Pareiškėja iš esmės nenurodo ir jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino atsakovė, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.
Visa tai įvertinus daroma išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Pas Stepą“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.