- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- II-43-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01826-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Gerutis Niaura
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn – A. P., jo įgaliotajam atstovui, advokatui Geručiui Niaurai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. P. įgaliotojo atstovo advokato Geručio Niauros skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14897-2021, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė G. V. 2021 m. rugpjūčio 31 d. A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-37295-2021, už tai, kad jis 2021 m. balandžio 2 d. 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW 635“, be valstybinio numerio, VIN kodas (duomenys neskelbtini), esant sausai kelio dangai, pavojingai ja manevravo. Vairuotojas, automobilių stovėjimo aikštelėje, sąmoningai didindamas savo vairuojamos transporto priemonės variklio apsukas sukėlė vairuojamo automobilio šoninį slydimą, taip prarasdamas transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Vairuotojas spausdamas akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga, tokiu būdu vairuotojas privertė automobilį slysti šonu bei apsisukti aplink savo ašį, tokį manevrą vairuotojas atliko aštuonis kartus. Vėliau vairuotojas kartojo manevrus su prie transporto priemonės pritvirtintais pirotechnikos gaminiais, didindamas savo vairuojamos transporto priemonės variklio apsukas sukėlė vairuojamo automobilio šoninį slydimą, vairuotojas privertė automobilį slysti šonu bei apsisukti aplink savo ašį keturis kartus. Minėtus manevrus asmuo atliko transporto priemonių stovėjimui skirtoje aikštelėje, esančioje greta gyvenamųjų namų, bei kelio. Aprašyto transporto priemonės manevravimo metu buvo skleidžiamas didesnis nei įprastas, važiuojančiai transporto priemonei būdingas garsas, kas sukėlė greta gyvenančių asmenų pasipiktinimą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, vairuotojas niekino elementarias visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, bei kėlė realų pavojų savo ir kitų toje pačioje aikštelėje greta buvusių asmenų saugumui. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 420 straipsnio 2 dalis.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-14897-2021, A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą administracinio nusižengimo protokole identiškomis aplinkybėmis, paskirta 170,00 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. įgaliotasis atstovas, advokatas Gerutis Niaura, prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14897-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus minėto prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą, ir A. P. neskirti ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
3.1. Skunde A. P. įgaliotasis atstovas, advokatas Gerutis Niaura nurodo, kad nors išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, A. P. veika buvo perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, A. P. veikoje nenustačius chuliganiškam vairavimui būdingų požymių – chuliganiškų paskatų, tačiau nesutikdami su aukščiau nurodytos A. P. veikos vertinimu kaip keliančios grėsmę eismo saugumui, t. y. numatytos ir baustinos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, dėl tokio A. P. veikos traktavimo 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nutarimą vertindami kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nepraleisdami nustatyto apskundimo termino, teikia skundą.
3.2. Dėl KET 4 punkto (Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu) pažeidimo nurodo, kad jis nustato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad reklaminis filmavimas vyko nuosavoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, kurioje – kaip akivaizdu iš vaizdo įrašo – joks viešasis eismas (kaip tai numato SEAKĮ 2 straipsnio 97 punktas) nevyko. Vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype (tai patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą ikiteisminio nagrinėjimo metu) bendrovės poreikiams įrengtoje aikštelėje (kurią, beje nuo viešojo kelio skiria apie 15 metrų, žalioji veja ir joje esantis vandens nutekėjimo griovys) nėra jokio su reklaminiu filmavimu (t. y. aikštelėje yra tik operatorius) nesusijusių žmonių ir/ar transporto priemonių judėjimo. Ta pati KET norma nustato, kad savitarpio pagarba ir atsargumu grindžiamas eismo dalyvių, t. y. kelių eisme dalyvaujančių asmenų – vairuotojas, pėsčiasis, keleivis, kaip tai numato SEAKĮ 2 straipsnio 13 punkte – elgesys. Kadangi – kaip akivaizdu iš to paties vaizdo įrašo – nuosavoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai ir interesais buvo filmuojama reklama, stovėjimo aikštelėje joks viešasis eismas nevyko, tai nebuvo ir eismo dalyvių. Absoliučiai akivaizdu, kad nevykstant eismui ir nesant eismo dalyvių, nėra įmanoma elgtis nepagarbiai ir/ar neatsargiai su nesamo eismo nesamais dalyviais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad A. P., reklamos filmavimo metu vairavęs transporto priemonę privačioje (uždaroje) teritorijoje, ir filmavimo metu nedalyvavusią viešajame eisme, KET 4 punkto nepažeidė.
3.3. Dėl KET 5 punkto (Eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymų, mokėti Taisykles ir jų laikytis) pažeidimo pažymi, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra jokios informacijos apie tai, kokiu būdu buvo nustatyta, kad A. P. 2021 m. balandžio 2 d. vykusio reklamos filmavimo metu neišmanė LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir/ar nemokėjo KET. Nei Administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra jokios informacijos, kad nurodytu (ar kuriuo nors apskritai) metu buvo vykdyta patikra, ar A. P. išmano SEAKĮ ir/ar moka KET. Akivaizdu, kad neatlikus tokios patikros nėra objektyvios galimybės teigti, kad A. P. neišmano SEAKĮ ir/ar nemoka KET. Kadangi skundžiamame nutarime nurodoma, jog veikos atitikimą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytai uždraustai veikai nulemia KET 9 punkto pažeidimas, svarbu yra įvertinti, ar toks pažeidimas šiuo atveju buvo.
3.4. Dėl KET 9 punkto pažeidimo nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad aikštelė, kurioje vyko reklamos – automobilio šoninio slydimo ir apsisukimo apie savo ašį filmavimas, nebuvo aptverta, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nekelti grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui; operatorius, filmavęs reklamą, buvo aikštelės epicentre, o tai kėlė grėsmę jo saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aikštelės neaptvėrimo ir operatoriaus dalyvavimo filmuojant reklamą faktas jokiu būdu negali būti vertintinas kaip KET 9 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas. KET 9 punkte yra įtvirtintas reikalavimas laikytis ne kažkokių konkrečių atsargumo priemonių (šiuo atveju – aptverti aikštelę ir operatoriui filmuoti reklamą būnant kažkokioje konkrečioje vietoje), o visų būtinų, t. y. adekvačių konkrečiai aktualiai situacijai, atsargumo priemonių. Nenustatydamas baigtinio privalomų imtis atsargumo priemonių sąrašo, įstatymų leidėjas nustato pareigą tokias būtinas atsargumo priemones savo nuožiūra parinkti būtent subjektui, kuris tokių priemonių turi imtis. Tokia įstatymų leidėjo pozicija suponuoja pareigą kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti, ar buvo imtasi visų būtinų, t. y. adekvačių filmavimo metu vykusio automobilio šoninio slydimo ir apsisukimo aplink savo ašį pavojingumo laipsniui, atsargumo priemonių, kad filmuojant automobilio šoninį slydimą ir apsisukimą aplink savo ašį, nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nebūtų sudarytos kliūtys jų eismui.
3.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekdamas užtikrinti saugumo reikalavimus planuojamo reklamos filmavimo metu, A. P. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, siekdamas išsiaiškinti ir gauti renginio vykdymui reikalingus leidimus, tačiau iš seniūnijos gavo atsakymą kad renginiui, vykstančiam privačioje teritorijoje, kurioje nevyksta viešasis eismas, kurio pabaiga numatyta ne vėliau, kaip 22.00 val., ir kurio metu nėra vykdoma prekyba alkoholiu, jokie specialūs leidimai nėra reikalingi.
3.6. Susiklosčiusioje situacijoje – nesant nei KET įtvirtinto baigtinio atsargumo priemonių sąrašo reklamos filmavimui, nei (duomenys neskelbtini) seniūnijos reikalavimo gauti leidimus ir/ar licencijas, išduodamas atitinkant adekvačius reikalavimus (tame tarpe ir saugumo) – planuojamo renginio saugumo užtikrinimui būtinas priemones, adekvačias renginio pobūdžiui, turėjo parinkti ir parinko A. P.. Šiuo aspektu pažymėtina, kad A. P. turi pakankamą patirtį ir kvalifikaciją tokias priemones parinkti: jis yra patyręs, kvalifikuotas lenktynininkas, turintis profesionalius įgūdžius sukelti automobilio šoninį slydimą ir valdyti taip judantį automobilį. A. P. patirtį ir kvalifikaciją patvirtina (duomenys neskelbtini) išduodamos nacionalinės vairuotojo licencijos, be kurių dalyvavimas lenktynėse nėra įmanomas (pateiktos nagrinėjant bylą ikiteisminio nagrinėjimo metu). A. P. kvalifikaciją patvirtina ir (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko L. R. – tiek kaip specialisto, turinčio specialių žinių vertinant lenktynėms skirto automobilio judėjimo ir valdymo pobūdį, tiek ir kaip liudytojo – elektroniniu paštu suteikta informacija (paklausimas (duomenys neskelbtini) ir L. R. atsakymai pateikti ikiteisminio nagrinėjimo metu). R. R. vienareikšmiškai nurodė, kad jis A. P., kaip besitreniruojantį šonaslydyje, prisimena „bent prieš dešimt metų“ (atsakymo 5 punktas); vaizdo įraše užfiksuotą šoninį slydimą įvertinęs kaip absoliučiai nesudėtingą automobilio valdymą („Tokius veiksmus, t. y. iš esmės padangų šildymą, geba saugiai ir kokybiškai atlikti bet kuris Lietuvos drifto čempionato dalyvis po pirmos valandos treniruočių“), L. R. nurodė, kad „įvertinant tikrai ilgalaikę A. P. patirtį, manau, kad jis tokius veiksmus gali saugiai atlikti kad ir užsimerkęs“ (atsakymo 6 punktas).
3.7. Būdamas kvalifikuotas ir kompetentingas įvertinti būtent konkretaus suplanuoto reklaminio važiavimo, kai automobilis judėdamas nedideliu greičiu, slysta šonu ir apsisuka aplink savo ašį, pavojingumo pobūdį ir jam adekvačias saugumą užtikrinančias atsargumo priemones, A. P. ėmėsi žemiau nurodytų atsargumo priemonių.
3.8. Visų pirma, siekiant užtikrinti saugumą reklaminio važiavimo metu, buvo parinkta reklaminio filmavimo vykdymo vieta ir laikas. Reklaminis filmavimas buvo vykdomas privačioje įmonės, kurios interesais buvo vykdomas reklaminis filmavimas, teritorijoje, kurią nuo viešojo kelio, kuriuo vyksta viešasis eismas, skiria didelis atstumas – apie 15 metrų. Kaip akivaizdu iš vaizdo įrašo, teritorija reklaminiam filmavimui yra akivaizdžiai tuščia, nėra sąlygų su reklaminiu filmavimu nesusijusių transporto priemonių ir/ar asmenų patekimui į teritoriją. Kalbant apie reklaminio filmavimo laiką, akivaizdžiai parinktos tinkamos gamtinės sąlygos: reklama automobiliui slystant šonu ir apsisukant aplink savo ašį filmuojama – kaip nurodyta Administracinio nusižengimo protokole – esant sausai kelio dangai, išeliminuojant šonu nedideliu greičiu slystančio automobilio kontrolės ir valdymo praradimą dėl šlapios kelio dangos.
3.9. Antra, siekiant užtikrinti saugumą reklaminio važiavimo metu, buvo parinkta didesnius saugumo reikalavimus atitinkanti transporto priemonė. Reklaminiam filmavimui buvo naudojamas automobilis „BMW“, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pritaikytas dalyvavimui lenktynėse, t. y. eksploatavimui padidintų apkrovų sąlygomis, važiavimui ekstremaliomis, apsunkintomis sąlygomis. Visuotinai žinoma, kad lenktynėms skirtiems automobiliams yra keliami padidinti saugumo reikalavimai, siekiant apsaugoti tiek pačias transporto priemones, tiek jomis važiuojančius lenktynininkus tiek ir kitus lenktynių dalyvius (Sportinio automobilio techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini)ir foto nuotraukos pateiktos ikiteisminio nagrinėjimo metu).
3.10. Siekiant užtikrinti reklamą filmavusio operatoriaus saugumą ir kokybišką vaizdo įrašą, buvo parinkta reklamą filmavusio operatoriaus buvimo vieta, o operatorius buvo įpareigotas būti saugioje buvimo vietoje. Kaip akivaizdu iš vaizdo įrašo (tas yra konstatuota ir skundžiamame nutarime), reklamą filmavęs operatorius yra aikštelės epicentre. Iš vaizdo įrašo matosi kad automobilio judėjimo trajektorija slystant šonu yra tokia, jog automobilis ne artėja prie operatoriaus, keldamas jam grėsmę, o priešingai - slysta nuo operatoriaus. Operatoriaus saugumas užtikrintas būtent jo buvimu aikštelės epicentre, o ne automobilio judėjimo trajektorijoje.
3.11. Vertinant parinktų būtinų (adekvačių) saugumui užtikrinti atsargumo priemonių pakankamumą, svarbu įvertinti tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių faktą, kad A. P. buvo praradęs kontrolę saugiai valdyti šonu slystančią transporto priemonę. Priešingai – tiek iš administracinio nusižengimo protokolą ir skundžiamą nutarimą surašiusių pareigūnų konstatuotų aplinkybių, tiek iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, tiek iš A. P. pateiktų rašytinių įrodymų, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, darytina akivaizdi išvada kad reklaminio filmavimo metu vairavęs transporto priemonę A. P. nebuvo praradęs transporto priemonės kontrolės ir saugiai valdė transporto priemonę.
Šalies argumentai
3.12. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nustatyta, kokiu būdu buvo nustatyta, kad automobilio šoninis slydimas ir apsisukimas aplink savo ašį buvo nekontroliuojamas ir vairuotojo nevaldomas. Tiek protokole, tiek ir skundžiamame nutarime buvo tiesiog apsiribota teiginiu, kad vien tik dėl to, jog automobilis slydo šonu ir apsisuko aplink savo ašį, darytina išvada, jog toks automobilio judėjimas yra dėl to, kad vairuotojas yra praradęs automobilio kontrolę ir galimybę saugiai jį valdyti.
3.13. Kaip matosi iš vaizdo įrašo, automobilis, slysdamas šonu, juda nedideliu greičiu (reklamos filmavimą vykdęs operatorius šonu slystančio automobilio judėjimą stebi ir filmuoja lėtai sukdamasis ratu). Iš to paties įrašo matosi, kad automobilio slydimo šonu ir sukimosi aplink savo ašį trajektorija yra ne chaotiška ir nenuspėjama (kokia būtų automobiliui judant nekontroliuojamai ir nevaldomai), o vairuotojo parinkta ir keičiama taip, kad automobilis judėtų (t. y. slystu šonu ir apsisuktų aplink savo ašį) išskirtinai tik ant aikštelės dangos, neužvažiuojant ant žaliosios vejos, esančios už asfaltuotos aikštelės ribų, neturint jokio kontakto su iš abiejose aikštelės pusėse esančia tvora. Pažymėtina, kad puikų automobilio valdymą ir visišką kontrolę judėjimo metu patvirtino ir vaizdo įrašą peržiūrėjęs (duomenys neskelbtini) Komiteto pirmininkas L. R. (jo atsakymus į pateiktus klausimus A. P. pateikė į bylą žodinio nagrinėjimo metu), nurodydamas automobilio vairuotojo atliekamus veiksmus, kuriais automobilis yra valdomas: „vos automobilis pradeda slysti šonu, vairu keičiama ratų kryptis, tai atliekant be vėlavimo; matoma, kad vairuotojas puikiai jaučia ratų sukibimo priekinėje ašyje kiekį, ir automobilio priekinei ašiai pradėjus slysti, naudojamas kojinis stabdis, kuris padeda pernešti daugiau svorio ant priekinių ratų ir taip padidinti sukibimo jėgą (su aikštelės danga) ten, sumažinant sukibimą galinėje ašyje“ (L. R. atsakymo 1 p.); „iš to, ką matau įraše, manau, jog judėjimas iš esmės yra saugus. Teritorija uždara ir aptverta, judesys vyksta pirma pavara, visi šalia esantys žmonės (t. y. operatorius) žiūri automobilio kryptimi, o ir pats judesys yra labai stipriai slopinamas stabdžiais. Kadangi esu susipažinęs su šio automobilio specifikacijomis, nevaldomas jis jau pirmo judesio metu būtų atsiradęs už teritorijos tvoros ...“. (atsakymų 3 punktas).
3.14. Be kita ko pažymėtina, kad automobilio valdymo ir kontrolės faktą pripažino ir pareigūnai, surašę tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir skundžiamą nutarimą. Tiek protokole, tiek ir nutarime pripažįstama ir nurodoma, kad automobilio šoninis slydimas ir apsisukimas aplink savo ašį kilo ne kaip nesuvaldyto transporto priemonės judėjimo pasekmė, bet dėl to, kad automobilį slysti šonu ir apsisukti aplink savo ašį privertė vairuotojas (t. y. A. P.), atlikdamas protokole ir skundžiamame nutarime nurodomus veiksmus, kuriais galima priversti transporto priemonę judėti vairuotojo pasirinkta trajektorija ir kryptimi.
3.15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad A. P., siekdamas saugiai nufilmuoti reklamą, ėmėsi visų būtinų aktualioje situacijoje atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus niekieno saugumui, nebūtų sudarytos kliūtys nuo filmavimo vietos nutolusiu keliu judėjusių eismo dalyvių eismui. Atsižvelgiant į A. P. kvalifikaciją, jo veika vykusio reklamos filmavimo metu neturėtų būti vertinama kaip kelianti didesnį pavojų, negu įprastinė padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veika.
3.16. Sisteminis aukščiau išdėstytų aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad KET 4, 5 ir 9 punktų reikalavimų A. P. nepažeidė. A. P. veikoje nesant KET 4, 5 ir 9 punktų pažeidimo, nėra pagrindo traukti A. P. administracinėn atsakomybėn ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu.
3.17. Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo pareiškėjas skunde nurodo, kad jeigu A. P. veikoje teismas vis dėlto įžvelgtų ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo buvimą, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiktų bausmės A. P. neskyrimas arba švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.
3.18. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. P. būtų baudžiamas už tai, kad galimai pažeidė KET reikalavimus nenumanydamas apie tokį pažeidimą, jo nenorėdamas, nesiekdamas ir nesuprasdamas, kad tokį pažeidimą daro. A. P., būdamas atsakingas vairuotojas, gerbdamas visuomenės interesą, siekdamas išvengti bet kokio galimo teisės aktų pažeidimo, kreipėsi į jo supratimu kompetentingą instituciją – (duomenys neskelbtini) seniūniją, siekdamas užtikrinti planuoto renginio vykdymo atitikimą keliamiems reikalavimams. Kadangi jokių specialių saugumo užtikrinimo reikalavimų jam nebuvo iškelta, A. P., atsižvelgdamas į savo vairuotojo kvalifikaciją, patirtį ir gebėjimus, ėmėsi visų jo vertinimu būtinų atsargumo priemonių, kad reklamos filmavimo metu jo valdomam automobiliui slystant šonu ir apsisukant aplink savo ašį būtų užtikrintas visuotinis saugumas.
3.19. Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Šiuo atveju formaliai pritaikius ANK 420 straipsnio 5 dalies nuostatą, A. P. būtų atimta teisė būti viešojo eismo dalyviu vairuojant transporto priemonę, nors A. P. nebūtų padaręs KET pažeidimo dalyvaudamas viešajame eisme.
3.20. Atsižvelgiant į A. P. asmenybę, jo elgesį iki galimo teisės pažeidimo padarymo net nesuvokiant, kad toks pažeidimas – atsižvelgiant į A. P. gebėjimo valdyti automobilį įgūdžius ir taikytas saugumo priemones – gali būti padarytas, jau pats jo patraukimo atsakomybėn faktas padėjo pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Jeigu teismas jo veikoje nustatytų administracinio nusižengimo sudėtį ir jo veiką pasirenkant būtinas atsargumo priemones, adekvačias aktualiai situacijai, įvertintų kaip neabejotinai priešingą teisei dėl pernelyg mažos pasirinktų atsargumo priemonių apimties, A. P. tokią teismo poziciją gerbtų ir ja vadovautųsi: tiesiog tokiu atveju būtų aišku, kokios apimties atsargumo priemones kitą kartą reikėtų taikyti. Priešingu atveju – formaliai pritaikius ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas sankcijas – A. P. būtų nubaustas už net nesuvoktą KET pažeidimą, padarytą nedalyvaujant viešame eisme, niekaip nepakenkiant nei viešajam eismui, nei jo saugumui, kas neabejotinai formuotų neigiamą A. P. požiūrį į teisingumą vykdančias institucijas. Jeigu A. P. veikoje teismas nustatytų administracinio nusižengimo sudėtį, ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai būtų visiškai pasiekti, netaikant A. P., galimai pažeidusiam KET nesuvokiant veikos priešingumo teisei ir nedalyvaujant viešame eisme, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos nuobaudos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. P. įgaliotojo atstovo, advokato Geručio Niauros skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14897-2021, administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Atsiliepime nurodoma kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra išsamus, motyvuotas, t. y. procesinis dokumentas atitinkantis ANK 618 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
4.2. Atkreipia dėmesį, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
4.3. Pažymi, kad pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kitų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, pranešimas. Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
4.4. Pagal bylos medžiagą matyti, kad apeliantas vairuodamas automobilių aikštelėje realiai kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aikštelėje esantiems asmenims, taip pat aplinkiniam turtui.
Atsiliepimas
4.5. Nors apeliantas ir yra specialių vairavimo įgūdžių turintis asmuo, tačiau tokio vairavimo metu, kokį demonstravo nusižengimo metu, neįmanoma pilnai kontroliuoti technikos. Tokio vairavimo metu bet kuriuo atveju gali sprogti padanga ir nuo jos atitrūkus atplaiša gali pataikyti į pašalinius asmenis ir sukelti negrįžtamas pasekmes, taip pat nuo automobilio gali atitrūkti bet kokia detalė kuri pataikius į kokį objektą padarytų žalos.
4.6. Pažymi, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose ar teritorijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartis byloje Nr.2K-329/2012).
4.7. Paminėti kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktai yra bendro ir kartu privalomo pobūdžio. Juose nustatytos pareigos eismo dalyviams, kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas pripažįstamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.
4.8. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju apeliantas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
4.9. Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, yra įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
4.10. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais.
4.11. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.
4.12. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo apelianto skundą netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
5. Teismo posėdžio metu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn – A. P., savo įgaliotojo atstovo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad pagal gautą skundą policijos pareigūnai pradėjo įvykio nagrinėjimą. Renginys įvyko (duomenys neskelbtini), ilgą laiką policija atliko tyrimą, priėmė sprendimą, kad tai chuliganiškas vairavimas, tačiau pasijungus advokatui, veikos vertinimas pasikeitė, tačiau vis tiek su tuo nesutinka. Patikino, kad jis pats apie 20 metų dalyvauja auto sporte, kaip ir visi kiti šiame renginyje dalyvavę asmenys, turintys mažiausi penkių metų tokio darbo stažą dalyvaujant profesionaliuose renginiuose. Renginio vieta yra privati įmonės aikštelė, kuri yra saugi, turi visus veiklos draudimus, kurie dengia visą šią veiką, dirba su visais techninių apžiūrų centrais, užsiima transporto priemonių remontu jau daugiau nei 10 metų, sertifikuoja automobilių saugumą jų kvalifikacija pilnai leidžia pilnai įvertinti automobilio techninę būklę, jo paruošimą ir saugumą. Įvertinus visus šiuos kriterijus ir aptarus visus saugos planus ir galimybes priėmė sprendimą, kad nurodytoje teritorijoje gali filmuoti renginį, informavo Lietuvos automobilių sporto federaciją, kreipėsi į (duomenys neskelbtini)seniūniją, klausė ir įmonės servise tarnybinius automobilius tvarkiusių policijos ekipažų, ir jie visi nurodė, kad leidimo nei vietai, nei renginiui nereikia, viskas pakankamai saugu, o jie ir neturi teisė išduoti tokio leidimo, tik pakonsultuoti atitinkamais klausimais. Reklamos sumanytojas ir užsakovas buvo pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo savireklama, kadangi jiems kaip įmonei tai yra naudinga, nes didina pardavimus ir gerina įvaizdį. Filmavimo vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, aplink ją išsidėsčiusių pastatų, į kuriuos patekimas būtų per minimą aikštelę nėra, tame pačiame pastate kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsikūrusi picerija, tačiau renginio metu eismas į aikštelę buvo uždarytas, fiziškai užtveriant kelią automobiliu, taip pat buvo budėtojo postas neleidžiantis patekti į teritoriją ir pėstiesiems, tą darė įmonės darbuotojai, kuriems iš anksto paskirstytos pareigos, įvykio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, kitoje pusėje yra melioracijos griovys, kurio aukštis skiriasi nuo kelio, taigi, neįmanoma, kad atsitikus kokiam nors incidentui automobilis atsidurtų ant kelio. Be to ir pats važiavimas buvo lėtas, su stabdymu, automobilio slydimas kontroliuojamas. Specialiai rinkosi ir renginio laiką, kad būtų geras oras ir geras matomumas. Važiavimas buvo planuojamas iki minutės, viskas atlikta profesionaliai ir saugiai. Pačioje aikštelėje yra vienintelis betoninis elektros stulpas. Buvo parinkta saugi vieta operatoriui, kur jis visuomet esant reikalui galėjo pasislėpti. Renginyje dalyvavo apie šešis asmenis, tačiau jie visi buvo saugiu atstumu, maksimaliai arti automobilio buvo du asmenys, fotografas ir vaizdo operatorius. Seniūnija nurodė, kad renginiui jokių leidimų nereikia. Mano, kad jokio nusižengimo nepadarė, tačiau jei teismas nuspręstų, kad nusižengimas vis tik buvo, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo. Prie bylos pridėjo (duomenys neskelbtini) nuomonę, jog tokia veika buvo saugi, patys neturėjo tyčios pažeisti kelių eismo taisykles. Papildė, kad yra vienintelis įvažiavimas į aikštelę, kurioje vyko filmavimas ir jis buvo užtvertas. Pastato, kuris yra priešais aikštelę yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, picerija įsikūrusi įmonei priklausančiose patalpose ir jei kas nutiktų, nukentėtų pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Picerijos darbuotojai prieš renginį buvo informuoti, kad vyks reklaminis filmavimas ir kelias bus užtvertas, darbuotojai liko viduje. Betoninis stulpas yra pačioje aikštelės viduryje. Automobilis, kuriuo buvo važiuojama yra pilnai sportinis, atitinkantis visus FIA saugumo reikalavimus, tai yra auto sportui pilnai paruoštas automobilis, kuris ir naudojamas tik auto sporte, todėl ir neturi valstybinių numerių, jis yra sukonstruotas prieš 11 metų, visą tą laiką dalyvavo oficialiose auto sporto varžybose, kiekvienais metais pereina net kelias vertinimo komisijas, taip pat ir tarptautinio lygio, jame sumontuotos visos saugos sistemos – saugos lankai, diržai, gesinimo sistema, variklio gesinimo sistema, padangos, ir visa tai turi homologacijas, tai yra tinkamumo naudoti terminus, kurie nebuvo pažeisti. Taigi, šios priemonės net nebuvo pasenę. Panašų renginį vykdė pirmą kartą, pirmas pokalbis dėl renginio su savivaldybės atstovais buvo kovo mėnesį. Aplinkui aikštelę yra keli gyvenamieji pastatai, tačiau visa teritorija yra aptverta metalinėmis tvoromis, automobilis yra tikrinamas ir atitinka garso standartus, todėl nematė poreikio papildomai apie renginį informuoti aplinkinių namų gyventojus.
6. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – A. P., įgaliotasis advokatas Gerutis Niaura teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildymų dėl įrodymų tyrimo neturėjo.
7. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu (skundo b. l. 31–33).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P., įgaliotojo atstovo, advokato Geručio Niauros, skundas tenkintinas.
9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus
11. Šiuo atveju, asmuo, kuriuo interesais yra pateiktas skundas – A. P., yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kuomet pavojingai vairuodamas padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 4, 5 ir 9 punktuose. Savo kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo nepripažįsta.
12. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti faktinėmis įvykio aplinkybėmis neturi pagrindo, visgi nėra pagrindo ir sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl A. P. veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutrauktina.
13. Aptariamuoju atveju pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už bet kokį pavojingą vairavimą, o už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 4, 5 ir 9 punktuose, o nenustačius šio būtinojo ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymio – A. P. veiksmų kvalifikavimas pagal komentuojamo straipsnio nuostatas negalimas. Taigi, esamomis aplinkybėmis labai svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, kurie aprašyti nutarime dėl administracinio nusižengimo vienu metu ar paeiliui padarė kokius nors KET pažeidimus.
14. Institucijos A. P. inkriminuoti KET punktai, kurių reikalavimus nurodoma pažeidus, skirti eismo dalyviams – vairuotojams, pėstiesiems, keleiviams, dviratininkams. KET 4 punktu apibrėžiamas eismo dalyvių elgesys, kuris grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 straipsnis įtvirtina reikalavimą eismo dalyviams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
15. Kaip matyti, minėti KET punktai kalba apie kelių eismą ir kelių eismo dalyvius, todėl labai svarbu išsiaiškinti, ar įvykio situacijoje A. P. dalyvavo viešame eisme ir ar jį galima laikyti eismo dalyviu KET prasme.
16. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nusižengimo b. l. 53–56), o įvykis užfiksuotas būtent šioje, šalia paslaugų paskirties pastato esančioje aikštelėje. Teismo posėdžio metu asmuo, patrauktas atsakomybėn – A. P., nurodė, kad įvykio metu joks eismas minėtoje aikštelėje nevyko, kadangi buvo filmuojamas iš anksto suplanuotas renginys ir imtasi saugumo priemonių visiškai apriboti bet kokių transporto priemonių ar pašalinių asmenų patekimą į šią vietą. Aikštelę nuo viešojo kelio skiria apie 15 metrų žalioji veja ir joje esantis vandens nutekėjimo griovys, be to, pažymėtina, kad ir pačios aikštelės bei kelio lygiai nevienodi, kadangi aikštelė yra kiek žemiau kelio lygio. Filmavimo metu jokių pašalinių asmenų ar transporto priemonių aikštelėje nebuvo. Byloje neginčytina aplinkybė, jog įvykio vieta yra privati teritorija, visgi, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo institucija, teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, reklaminio filmavimo metu įvykio vietoje kelių eismas savaime nevyko, negana to prieš tai buvo imtasi adekvačių ir būtinų priemonių tam, kad užkardyti bet kokį pašalinių asmenų ar transporto priemonių patekimą į šią vietą filmavimo metu, ji nėra pravažiuojama, tai nėra kelias, kelkraštis ar kitokia vieta, kurioje be savininko leidimo įprastai vyksta viešasis eismas, taigi, nėra pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog A. P. dalyvavo viešame eisme, negana to, iš chuliganiškų paskatų niekino elementarias visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad įvykio vietoje kitų eismo dalyvių nebuvo, o kaltinimo dėl chuliganiško vairavimo pati institucija atsisakė dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, nepaisant to, visiškai tokį patį veikos aprašymą, kuris buvo nurodytas protokole dėl administracinio nusižengimo ir tuo metu buvo kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, institucija paliko ir skundžiame nutarime, nors nusižengimo kvalifikaciją ir pakeitė į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurios dispozicija aukščiau nurodytų požymių neapima.
17. Institucija atsiliepime motyvuoja, kad nors apeliantas ir yra specialių vairavimo įgūdžių turintis asmuo, tačiau tokio vairavimo metu, kokį jis demonstravo nusižengimo metu, neįmanoma pilnai kontroliuoti technikos. Tokio vairavimo metu bet kuriuo atveju gali sprogti padanga ir nuo jos atitrūkus atplaiša gali pataikyti į pašalinius asmenis ir sukelti negrįžtamas pasekmes, taip pat nuo automobilio gali atitrūkti bet kokia detalė kuri pataikius į kokį objektą padarytų žalos. Tokie argumentai nors ir logiški, tačiau neturi reikšmės A. P. veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
18. Vertinant potencialų pavojų atkreiptinas dėmesys, kad kaip jau nustatyta aukščiau šiame nutarime, įvykio vietoje ne tik, kad nevyko viešasis eismas ir joje nebuvo jokių kitų eismo dalyvių KET prasme, tačiau buvo vykdomas iš anksto suplanuotas reklaminis filmavimas, kuriam buvo reikalingas ir atliktas specialus pasiruošimas, o įmonė turėjo galiojantį civilinės atsakomybės verslui draudimą (skundo b. l. 43–45), buvo sudarytas saugos planas (skundo b. l. 37–39, 48–50), naudojamas specialiai tam paruoštas ir apsaugotas automobilis. Kaip ir minėta, šiuo konkrečiu atveju nei administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nei kitus du maksimaliai arti filmuojamo automobilio buvusius įmonės darbuotojus, vykdžiusius jiems pavestas funkcijas, laikyti eismo dalyviais pagrindo nėra, taigi, nėra pagrindo manyti ir tai, kad jie privalėjo laikytis kokių nors su kelių eismo saugumu susijusių kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau pritariant institucijos atsiliepimo argumentui dėl potencialaus pavojaus filmavimo metu naudojant automobilį – kaip padidinto pavojaus šaltinį, ir atsitikus panašiam įvykiui turėtų būti svarstytinas klausimas, ar tinkamai šioje privačioje teritorijoje buvo laikomasi nustatytų darbų saugos taisyklių, kitų civilinius santykius reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų ir atitinkamai sprendžiamas padarytos žalos atlyginimo klausimas, tačiau tai tėra hipotetiniai argumentai, kurie realybėje su jau įvykusiu atveju neturi jokio ryšio ir niekaip nesusiję su inkriminuojamu KET pažeidimu, kaip ir žmogaus sužalojimo atveju, lygiai taip pat hipotetiškai automobilio vairuotojas šioje situacijoje iš principo galėtų atsakyti tik dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, jei jo veikoje būtų nustatyta tyčinė ar neatsargi kaltė. A. P. šiuo atveju privalėjo laikytis bendrų atsargumo taisyklių, dirbdamas su padidinto pavojaus šaliniu ir tą darė, o tai ar, jos buvo adekvačios ir pakankamos, jo veikos nesiejant su KET pažeidimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti vertinama.
19. Toli gražu ne kiekvienas įvykis, kuriame dalyvauja transporto priemonė, gali būti laikomas eismo įvykiu KET 3 straipsnio prasme. Pagal KET 3 straipsnį eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš eismo įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad teritorijos paskirtis ir galimybė į ją patekti nėra esminiai požymiai, priskiriant įvykį prie eismo įvykių. Esminis požymis yra transporto priemonės judėjimas tokioje erdvėje, kurioje juda ir kitos transporto priemonės bei kiti eismo dalyviai, dėl to, siekiant išvengti grėsmės kitiems eismo dalyviams, visi eismo dalyviai įpareigojami laikytis tam tikrų taisyklių. Bendrąja prasme privačioje teritorijoje taip pat galioja KET, tačiau jų laikymasis privalomas tik tuomet, kai joje vyksta automobilių eismas. Kaip minėta, įvykis buvo filmuojamas aikštelėje nevykstant jokiam eismui ir joje nei kitų transporto priemonių, nei eismo dalyvių nebuvo. Du paminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, fiksavę vaizdą, šioje teritorijos dalyje nebuvo ir pėstieji KET nuostatų prasme. Taigi, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeistas KET 4 punktas, susijęs su eismo dalyvių savitarpio pagarba ir atsargumu.
20. Nenustačius objektyviųjų aptariamojo nusižengimo požymių būtina įvertinti ir subjektyvių požymių, tokių kaip asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn tyčia, buvimo elementą bei motyvą, ir šiame kontekste labai svarbu pažymėti, kad skundžiamame nutarime nurodytas automobilis „BMW“ neturėjo valstybinių numerių ir tai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad ši transporto priemonė nėra skirta dalyvauti viešame eisme, o atlieka tik tam tikras specialias funkcijas. Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, automobilis, kuriuo buvo važiuojama yra pilnai sportinis, atitinkantis visus tarptautinius saugumo reikalavimus, tai pilnai paruoštas auto sportui automobilis, ir naudojamas tik auto sporte, todėl ir neturi valstybinių numerių, jis yra sukonstruotas prieš 11 metų, visą tą laiką dalyvavo oficialiose auto sporto varžybose, kiekvienais metais šiam automobiliui atliekamos net kelios saugos vertinimo procedūros, jame sumontuotos visos saugos sistemos – saugos lankai, diržai, gesinimo sistema, variklio gesinimo sistema, padangos, ir visa tai turi homologacijas (nusižengimo b. l. 39–42), tai yra tinkamumo naudoti terminus, kurie, anot pareiškėjo, nebuvo pažeisti, transporto priemonei yra išduotas Sportinio automobilio techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (nusižengimo b. l. 42). Taigi, esamoje situacijoje negalima daryti išvados, jog kokie nors A. P. veiksmai reklaminio filmavimo metu valdant padidinto pavojaus šaltinį buvo tyčiniai ir nukreipti pažeisti KET ar prieštarautų darbų saugos reikalavimams, kas kaip minėta aukščiau net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Kita vertus, pritartina skundo argumentui, kad kaip matosi iš vaizdo įrašo, automobilis, slysdamas šonu, juda nedideliu greičiu, jo sukimosi aplink savo ašį trajektorija yra ne chaotiška ir nenuspėjama, kokia būtų automobiliui judant nekontroliuojamai ir nevaldomai, o vairuotojo parinkta ir keičiama taip, kad automobilis judėtų (t. y. slystu šonu ir apsisuktų aplink savo ašį) išskirtinai tik ant aikštelės dangos, neužvažiuojant ant žaliosios vejos, esančios už asfaltuotos aikštelės ribų, neturint jokio kontakto su iš abiejose aikštelės pusėse esančia tvora. Be to, šiame kontekste pažymėtini ir specialieji asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – A. P. įgūdžiai, kadangi jis yra pakankamai patyręs, kvalifikuotas lenktynininkas, turintis profesionalius įgūdžius sukelti automobilio šoninį slydimą ir valdyti taip judantį automobilį, o A. P. patirtį ir kvalifikaciją patvirtina Lietuvos automobilių sporto federacijos išduodamos nacionalinės vairuotojo licencijos (nusižengimo b. l. 48–49), be kurių dalyvavimas lenktynėse nėra įmanomas. Savo esme automobilio šoninis slydimas nors reikalauja tam tikro vairuotojo pasirengimo, tačiau nėra kuo nors specifinis ar išskirtinis veiksmas, kuris savaime būtų laikomas KET pažeidimu, ir nors teismų praktikoje pažymėta, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Be to, jokių objektyvių duomenų, kad A. P. tyčia pavojingai slidinėjo aikštelėje ir tai darė pakankamai ilgą laiko tarpą, nesurinkta ir nenustatyta. Taigi, skundžiamame nutarime nurodytas KET 5 punkto pažeidimas taip pat niekuo nepagrįstas ir laikytinas deklaratyviu, kadangi bylą nagrinėjant ne teismo tvarka nenustatyta jokios informacijos apie tai, kokiu būdu padaryta išvada, kad A. P. 2021 m. balandžio 2 d. vykusio reklaminio filmavimo metu neišmanė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėjo KET ar kitų susijusių teisės norminių aktų. Netgi, priešingai, įvertinus aukščiau aprašytus bylos įrodymus, toks skundžiamo nutarimo argumentas laikytinas pilnai paneigtu.
22. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėtus manevrus asmuo atliko transporto priemonių stovėjimui skirtoje aikštelėje, esančioje greta gyvenamųjų namų, bei kelio, o aprašyto transporto priemonės manevravimo metu buvo skleidžiamas didesnis nei įprastas, važiuojančiai transporto priemonei būdingas garsas, kas sukėlė greta gyvenančių asmenų pasipiktinimą. Tokie skundžiamo nutarimo argumentai visiškai nesusiję su A. P. nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtimi ir yra akivaizdžiai pertekliniai, kadangi minėto renginio sprendiniai ir pasirinktos priemonės privačioje teritorijoje niekaip nesusiję su jokiais KET pažeidimais, taigi ir negalėjo būti imami domėn. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo negalima spręsti, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais buvo išreikšta nepagarba. Tai, kad tokie veiksmai galimai sukėlė pašalinių stebėtojų neigiamas reakcijas ar pasipiktinimą esant pagrindui atitinkamų kompetentingų institucijų taip pat turėtų būti vertinama kitų teisę pažeidžiančių veiksmų kontekste, tačiau ne kaip KET pažeidimas.
23. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, o administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
24. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, nes institucija, klaidingai interpretavo tiek įvykio vietos, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, filmavimo metu naudoto objekto statusą įvykio metu, ir dėl to savo argumentus grindė klaidingomis prielaidomis, nurodydama tariamus KET pažeidimus bei aiškiai perteklinius veikos elementus, kurių neapima ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas, nors nei A. P., nei kiti susiję asmenys įvykio metu viešame eisme nedalyvavo, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14897-2021, administracinio nusižengimo byloje naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena A. P. nutrauktina, tokiu būdu tenkinant jo įgaliotojo atstovo, advokato Geručio Niauros skundą.
25. Teismui nustačius, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. nutraukti, kiti skundo argumentai, taip pat ir susiję su galimu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu jo atžvilgiu, plačiau šiame nutarime nenagrinėtini.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P., įgaliotojo atstovo advokato Geručio Niauros, skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14897-2021, administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimui įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 21131759793, gražinti Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Daiktą, turėjusį reikšmės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal skundą – atminties laikmeną, saugomą voke prie skundo bylos, nutarimui įsiteisėjus gražinti A. P..
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.