Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. dėl profesinio mokymo išlaidų priteisimo, išsprendė klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam teismui pagal teismingumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. spalio 18 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys atsakovei A. S. dėl 451,37 Eur skolos su profesiniu mokymu susijusių išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla perduodama pagal teismingumą kitam teismui.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, nurodė, kad atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovės A. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

4. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybė, teismo vertinimu, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, todėl civilinė byla perduotina nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (CPK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. dėl profesinio mokymo išlaidų priteisimo, perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.