Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-610-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
1S-610-327/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-610-327/2016;
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, rašy­ti­nio proceso tvarka iš­na­grinėjusi nuteistojo R. K. (R. K.) skundą dėl Marijampolės rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. K. skundas dėl Ma­ir­jampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pa-taisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. teistas 2007 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 3 d. 45 paroms arešto, remiantis BK 64 str., 65 str., skirta bausmė dalinai subendrinta su 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu ir galutinė paskirta bausmė – 12 metų 25 dienos laisvės atėmimo. Pagal 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartį atleistas nuo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 3 d., galutinė paskirta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. vasario 20 d., pabaiga – 2017 m. vasario 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 24 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio.

Komisija 2016 m. vasario 3 d. nutarė netaikyti R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Ko­misijos nutarimo. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. K. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

R. K. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir jo skundą tenkinti. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas užsimena apie ankstesnius jo teistumus ir teismo nuosprendį vertina pagal savo įsitikinimus, o ne pagal įstatymą. R. K. tei­gia, kad nusikalstamą veiką padarė neplanuotai, spontaniškai. Nuteistojo teigimu, teismas dis­kri­mi­nuoja nuteistuosius ir skirsto juos į kastas, taiko jiems dvigubus standartus bei nepaiso nukentėjusiųjų lygybės teisių principų. Bausmės laiką nustato teismas, skelbdamas nuosprendį, o kokią dalį skirtos bausmės asmuo turi atlikti, numato BVK 157 str., todėl spekuliacijos šiuo klausimu prieštarauja įsta­tymų nustatytai tvarkai. Skunde taip pat nurodoma, kad BVK 8 str. 1 d. nuostatos prieštarauja BVK 157 str., turi būti taikomas nuteistojo padėtį švelninantis įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiek­vienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusi­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso vidutinės rizikos grupei (98 balai), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abe­jo­nių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pa­žeidimus drausmine tvarka baustas 12 kartų, tik du kartus paskatintas. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo mi­nis­tro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyva­vi­mą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. impulsų kontrolė silpna, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis taip pat pripažįsta, kad išgėręs tampa agresyvus ir negebantis savęs kontroliuoti, tačiau alkoholio vartojimo žalos sau ir kitiems nesupranta. Nuteistasis negeba suprasti ir negali įvardinti, kas turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui, problemų sprendimo įgūdžiai silpni. Nuteistojo nuostatos yra palaikančios kriminalinį elge­sį, neatpažįsta veiksnių, turinčių įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl kartoja tas pačia klaidas. So­cialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nuteistojo R. K. rizikos veiksniai: informacija apie tei­sės pažeidimus (teistas septynis kartus), anksčiau jau buvo taikyti lygtiniai paleidimai (du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir vieną kartą atleistas nuo bausmės), neturi planų dėl darbo (anks­čiau nėra dirbęs, bausmės atlikimo metu nerodė iniciatyvos susirasti darbo pagal savo galimybes), ieškiniai (nesistengia atlyginti nusikaltimu padarytą žalą), emocinė gerovė (dėl patirtos galvos trau­mos išlieka emocinio nestabilumo požymių, linkęs į agresiją, nukreiptą į save ir kitus), mąstymas ir elgesys, nuostatos. Toks nuteistojo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepa­gar­bą įstatymui.

Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nevertino atskirų BVK normų kolizijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius san­tykius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvel­gia kolizijos, todėl toks nuteistojo argumentas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, nutarties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta.

Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. K., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą yra teisėti, pagrįsti, juos nai­kin­ti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo R. K. (R. K.) skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasDarius KantaravičiusGytis Večerskas