Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) užimtumo centre neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 (septynis) kartus, iš jų paskutinį kartą 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, (2000 metų redakcija) - 9 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2015 metų liepos 30 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. R. 2023 m. balandžio 7 d. apie 15.42 val., būdamas UAB „X“ priklausančios parduotuvės „X“, adresu (duomenys neskelbtini), pieno produktų skyriuje pagrobė skanerį „Honeywell“ 427,38 Eur vertės ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis H. R. išklausęs jam teikiamą kaltinimą paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku būdamas parduotuvėje „X“, adresu (duomenys neskelbtini), atsitiktinai prekybos salėje pamatęs skanerį jį paėmė ir iš parduotuvės išėjo. Planavo skanerį parduoti už 10 eurų. Skanerio niekas nepirko, todėl sekančią dieną jį atnešė į tą pačią parduotuvę ir paliko toje pačioje vietoje. Civilinį ieškinį pripažino, tačiau piniginių lėšų jį atlyginti neturi. Pragyvena iš surinktos ir taromate priduotos taros, maitinasi pašalpų valgyklose. Ikiteisminio tyrimo metu H. R. kaltės nepripažino (b.l. 108-109). Tvirtino, kad skanerio jis neėmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad dirba parduotuvėje „X“ adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 7 d. apie 15.42 val. šioje parduotuvėje buvo įvykdyta skanerio „Honeywell“ vagystė. Skaneris naudojamas salės darbuotojo prekių papildymui parduotuvės lentynose. Tai yra parduotuvės įranga, kuri nėra parduodama jų parduotuvėje. Parduotuvės darbuotoja, dirbusi su skaneriu, jį paliko ant paletės ir nuėjo papildyti prekių lentynos. Grįžusi pastebėjo, kad nebėra skanerio. Atsakingam darbuotojui peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų medžiagą buvo pastebėta, kad tuo laiku į parduotuvę atėjo vyresnio amžiaus žmogus, kuris vilkėjo pilkos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes, avėjo juodus batus. Ant galvos buvo užsidėjęs juodą kepurę. Nurodytas vyras atėjo į pieno produktų skyrių ir pastebėjo ant paletės paliktą skanerį. Vyras apsidairė, ar niekas jo nestebi, ir paėmęs skanerį įsidėjo į striukės kišenę. Asmuo atsiskaitė už prekes, kurias pirko parduotuvėje, o skanerį pavogė. Parduotuvė stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b.l. 57-58). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „X“ dėl pagrobto skanerio pateikė 427,38 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 50-53).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti parduotuvės pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga:

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „preke“. Kairės pusės apačioje užrašas „2023-04-07 15.49.05.582 EI 1.3“. Kamera filmuoja pieno produktų ir mėsos skyrių. Ant praėjimo pastatyta paletė, ant kurios sukrauti maisto produktai. Ant viršaus padėtas skaneris, kurio ekranas įjungtas. Matoma, kaip vaizdo įrašo laiku 15.49.21.899 val. prie paletės ateina vyras, kuris dėvi juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos striukę, ant galvos juodos spalvos kepurė. Kairėje rankoje laiko duonos gaminį. Avi juodos spalvos batus. Vyras, pamatęs skanerį, apsidairo ir jį paima dešine ranka. Paėmęs skanerį, jį apžiūri ir įsikiša į striukės dešinės pusės kišenę.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „kasa_1“. Kairės pusės apačioje užrašas „2023-04-07 15.54.30.089 KA.3“. Kamera filmuoja kasas. Matoma, kaip prie kasos ateina vyras, kuris dėvi juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos striukę, ant galvos juodos spalvos kepurė. Asmuo susimoka už perkamas prekes ir jas susideda į pirkinių maišą. Skanerio nebuvo išsiėmęs iš kišenės. Susidėjęs prekes, išeina link išėjimo.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „iseina_0“. Kairės pusės apačioje užrašas „2023-04-07 15.57.38.760 Ent.2“. Kamera filmuoja įėjimą/išėjimą į/iš parduotuvės. Matoma, kaip 15.57.42.684 val. iš parduotuvės išeina vyras, kuris dėvi juodos spalvos kelnes, pilkos spalvos striukę, ant galvos juodos spalvos kepurė. Kairėje rankoje nešasi pirkinių maišelį (b.l. 39-43).

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (t. y. 150 Eur), bet neviršija 10 MGL (t. y. 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis H. R. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu teisiamajame posėdyje, bet ir byloje esančių įrodymų visuma – parduotuvės atstovo pareiškimu, pateiktu vaizdo įrašu, jo apžiūros protokolu, liudytojos apklausos duomenimis ir kita bylos medžiaga.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, siekė gauti naudos iš nusikalstamos veikos ir, ją gavus – pardavus pagrobtus daiktus, gautas lėšas panaudoti savo reikmėms, t. y. nusikalstamą veiką vykdė dėl savanaudiškų paskatų. Civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri šiuo metu nėra atlyginta. Pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 10 MGL dydžio sumos. Todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. R., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis H. R. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas UAB „X“ patyrė turtinę žalą. Anksčiau kaltinamasis buvo 8 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas, jo teistumas neišnykęs (b.l. 127), baustas administracine tvarka, už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto (b.l. 135). H. R. niekur nedirba (b.l. 133).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas recidyvistu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog H. R. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, o jos dydis turėtų būti mažesnis nei maksimalus šios rūšies bausmės dydis. Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl H. R. paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Nežiūrint į kaltinamojo ankstesnius teistumus, teismas pažymi, kad nuo H. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo praėjo 9 metai. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad kaltinamasis po to būtų vykdęs nusikalstamas veikas, išskyrus teismo nagrinėjamą. Kitų naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės siūlymu H. R. skirti realią arešto bausmę. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, tačiau pritaikius BK 75 straipsnį jos vykdymą atidedant.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą nėra privaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Kaip jau buvo paminėta nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti H. R. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi jis baudžiamojo nusižengimo padarymo metu nebuvo nubaustas arešto bausme. Jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pasinaudodamas diskrecijos teise, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atideda H. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Teismas įpareigoja H. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje UAB „X“ pripažinta civiliniu ieškovu 427,38 eurų sumai. H. R. civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 141,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam H. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies, 3 punkto pagrindu (nemoka valstybinės kalbos), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Kiti klausimai.

Kaltinamasis H. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.112-115).

Byloje esanti CD laikmena su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. R. paskirti galutinę bausmę 20 (dvidešimt) parų arešto.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti H. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros paskiriant jam sekantį įpareigojimą:

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo H. R. palikti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „X“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš H. R. UAB „X“ naudai 427,38 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš H. R. atmesti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti H. R., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.