Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. M. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams iki 2022 m. balandžio 22 d. pašalinti.

Teismas taip pat nurodė pareiškėjui pašalinti šiuos trūkumus – patikslinti skundo reikalavimą ir išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. M. M. skundas laikytas nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti skundo trūkumai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė 2022 m. balandžio 19 d. nutarties, t. y. pareiškėjas neištaisė šioje nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019; kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui pagrįstumo ir teisėtumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo pagrįstumas ir teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pareiškėjo laikinojo apgyvendinimo. Šiuo sprendimu Migracijos departamentas nusprendė: įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nurodė ištaisyti šiuos trūkumus: pateikti skundą raštu arba naudojantis Liteko VEP posistemiu; pateikti duomenis, pagrindžiančius pareiškėjo atstovavimą; pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio; patikslinti skundo reikalavimą ir išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pastebėtina, kad 2022 m. balandžio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytas septynių dienų (iki 2022 m. balandžio 22 d.) terminas nustatytiems trūkumams pašalinti.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, patikslintą skundą, kitus dokumentus per EPP teismui padavė 2022 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje terminą, per kurį pareiškėjui nurodė pašalinti trūkumus, nustatė dvejopai – nurodė datą (iki 2022 m. balandžio 22 d.) ir laikotarpį (per septynias dienas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ABTĮ nuostatos neriboja teismo diskrecijos parinkti nustatytiną terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau, pažymėtina, kad šis terminas turi būti aiškiai apibrėžtas ir protingas, t. y. kad per nustatytą terminą procesiškai sąžiningai ir operatyviai besielgiantis asmuo turėtų turėti realiai egzistuojančią, o ne formalią galimybę pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje terminas, per kurį pareiškėjas privalėjo pašalinti nustatytus trūkumus, nustatytas neaiškiai ir dviprasmiškai, todėl taikytinas į teismą besikreipiančiam asmeniui palankesnis procesinis terminas. Kadangi aptariamos nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytas septynių dienų terminas trūkumams pašalinti (be kita ko, šis terminas nurodomas ir motyvuojamojoje nutarties dalyje), pareiškėjas teismui patikslintą skundą ir kitus duomenis padavė 2022 m. balandžio 26 d., t. y. nepraleidęs šio termino, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas šio procesinio termino nepraleido. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas skundžiamoje 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje, jog nustatytu terminu pareiškėjas trūkumų nešalino, yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, jog pareiškėjas nepašalino nustatyto trūkumo dėl atstovavimo, t. y. nepateikė tinkamų, advokato įgaliojimus pagrindžiančių dokumentų. Įvertinusi bylos medžiagą, inicijuojamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija su šiomis išvadomis nesutinka.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta prieglobsčio prašytojo teisė Lietuvos Respublikoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje (jos išrašą, pasirašytą 2021 m. lapkričio 25 d., kartu su skundu pateikė pareiškėjas), sudarytoje tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Sutarties 1 priedo 5.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Tiekėjas įsipareigoja paslaugas teikti tik gavęs Užsakovo pranešimą (telefonu, elektroniniu paštu) apie gautą prieglobsčio prašytojo prašymą paskirti jam advokatą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją, Migracijos departamento elektroninio laiško, kuriuo advokatui siųstas 2022 m. balandžio 8 d. užsakymas skųsti, kopiją. Sprendimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas yra užsienietis, prieglobsčio prašytojas. Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su Sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Nustatytų faktų visuma reiškia, kad į bylą pateiktų duomenų iš esmės pakanka išvadai, jog pareiškėjo interesams teisme atstovauja valstybės paskirtas advokatas, jam teisinė pagalba teikiama Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir Tvarkos apraše nustatyta tvarka, o ne vadovaujantis kitais teisės aktais. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nepateikė jo atstovo įgaliojimus patvirtinančių įrodymų, bei reikalavimas pateikti Advokatūros įstatyme ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytos formos advokato įgaliojimus patvirtinančius įrodymus, nepagrįstos. Pažymėtina, kad su patikslintu skundu teismui buvo atsiųstas išrašas iš Migracijos departamento sąrašo (paslaugų užsakymo), kuriame nurodytas pareiškėjas bei tai, kad jis nori skųsti Sprendimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad pareiškėjo skundas (patikslintas šalinant trūkumus) pateiktas tinkamai per EPP, tačiau pasirašytas negaliojančiu parašu, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą dėl parašo galiojimo.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Aprašo 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios interneto svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. AS-413-492/2022, Nr. AS-414-556/2022, Nr. AS-416-556/2022, kuriose buvo keliamas tas pats klausimas dėl advokato P. V. parašų tinkamumo, buvo kreiptasi į NTA. NTA pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo atstovas, 2022 m. balandžio 26 d. šalindamas nustatytus trūkumus, patikslintą skundą ir prie jo pridedamus dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas minėtą procesinį dokumentą pasirašė negaliojančiu parašu, tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie Liteko VEP posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė parašu, kuris negalioja, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti dokumento dėl trūkumų šalinimo, su kuriuo pateiktas ir patikslintas skundas, pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog per EPP pateiktas patikslintas skundas pasirašytas negaliojančiu parašu, neatsižvelgė į tai, kad procesinis dokumentas buvo pateiktas per EPP sistemą, prie kurios prisijungdamas advokatas patvirtino savo tapatybę, todėl nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas nepašalino 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatyto trūkumo paduoti skundą raštu arba naudojantis Liteko VEP posistemiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatė daugiau skundo trūkumų, tačiau skundžiamoje nutartyje nevertino, ar pareiškėjas juos pašalino. Todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių nepasisako ir jų nevertina.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.