Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. B., S. B., antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

4. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teismo įsakymą administracinėje byloje Nr. eL1-11862-621/2020, dėl 271,86 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. B. išieškotojos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos naudai.

7. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. CPK 664 straipsnyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

8. Teismui pateiktame antstolės Doloresos Petronaitienės 2024 m. balandžio 18 d. patvarkyme dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė nustatė, jog skolininkė pajamų negauna arba pajamų neužtenka skolai padengti, todėl iš jos asmeninio turto skolos išieškoti negalima. Patikrinus skolininkės ir jos sutuoktinio turtinę padėtį buvo nustatyta, kad skolininkė ir jos sutuoktinis turi bendro turto į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Antstolė Doloresa Petronaitienė 2024 m. kovo 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei V. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,28 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 18 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

9. Iš teismui pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad antstolė gavo iš skolininkės įrodymus, kad ji skolą galėtų (negalėtų) padengti per šešis mėnesius. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkei V. B. 0,28 ha žemės sklypas priklauso nuo 1996 m. rugsėjo 10 d., pagal Apskrities valdytojo sprendimą. Skolininkė turi sutuoktinį S. B., tačiau teismui nėra parteikti duomenys, kada skolininkė yra įregistravusi santuoką, todėl teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad nekilnojamasis turtas nėra asmeninė skolininkės nuosavybė. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2022 m. skolininkė dirbo ir gavo pajamas. Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė nuo 2022 m. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolos realiam išieškojimui, netikrino skolininkės darboviečių, kad būtų galima nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Vykdomojoje byloje išvis nėra duomenų, kad antstolė būtų nukreipusi skolos išieškojimą į skolininkės gaunamas pajamas, būtų areštuotos skolininkės banko sąskaitose esančios lėšos.

10. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Duomenų apie tai, kad skolininkė neturi jokio asmeninio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, byloje nėra. Todėl, neturint žinių, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, išieškojimas pagal skolininkės V. B. prievoles išieškotojai Pakruojo rajono savivaldybės administracijai negali būti nukreipiamas į dalį jos sutuoktinio S. B. turto.

11. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

12. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir neturint duomenų, kad antstolės turto arešto aktu areštuotas žemės sklypas nėra skolininkės asmeninis turtas ir yra įgytas santuokoje, bei neturint duomenų, kad skolininkės asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, spręstina, jog nustatyti, kad skolininkei V. B. priklauso ½ jos sutuoktinio S. B. turto teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.