- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-1051-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Virginija Švediene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- M. G.
- Nukentėjusysis
- V. R., A. B.
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1051-376/09
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2009 m. lapkricio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. G. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-09-08 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 4 d. ir nuteistas laisves atemimu 2 (dvejiems) metams, bausme atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. ir 68 str. M. G. skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones 3 (trejiems) metams. Nukentejusiuju ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai, o neturtinei - iš dalies ir priteista iš UAB „Viktoro servisas“:
A. B. 5499,44 lt turtinei ir 100 000 lt neturtinei žalai atlyginti;
V. R. 427,60 lt turtinei ir 10 000 lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis LR BPK 104 str. 2 d. ir 106 str. 2 d. nukentejusiuju A. B. 500 lt ir V. R. 2400 lt išlaidos advokatu pagalbai apmoketi pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš M. G..
Aprašomoji dalis
nustate:
M. G. nuteistas už tai, kad vairavo keliu transporto priemone apsvaiges nuo alkoholio, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu vienam žmogui sunkiai, vienam – nesunkiai ir vienam – nežymiai sutrikdyta sveikata, o butent:
jis 2007 m. rugsejo 28 d., 15.35 val., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio (1,95 promiles), vairavo ekskavatoriu „Liebherr A-902" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau KET, redakcija galiojusi iki 2008-09-01) 52, 68 ir 153 punktu reikalavimus tuo, kad vairuodamas nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu jog nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu ar ju turto saugumui, sukdamas i kaire ne sankryžoje, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio A. B. vairuojamo automobilio „Audi 80" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidure, del ko A. B. buvo padaryti daugybiniai kaukoles pamato kaulu lužiai, difuzinio aksominio galvos smegenu pažeidimas, galvos smegenu ir kamieno sumušimas bei smegenu koma, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Audi 80" (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams: R. J. - muštine žaizda kaktoje, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata bei V. R. - muštines žaizdos veide ir galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai dešiniame žande, kraujosruvos dešines akies vokuose, viršutinio 1-o kairiojo danties nuskelimas ir kairiojo stipinkaulio lužis tipineje vietoje, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadinti abu automobiliai.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-09-08 nuosprendi ir pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmes vykdyma atideti. Nuteistasis nurodo, jog teismas, skirdamas absume, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir skyre per griežta bausme. Nuosprendyje teismas neteisingai cituoja jo parodymus, nes tokie parodymai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Nuteistojo parodymai teisingai yra užfiksuoti kaltinamajame akte ir jo apklausos protokole, kur jis nurode, jog dirbo statybos objekto viename gale ir neturejo niekur važiuoti, bet atejo darbininkai, dirbantys kito objekto gale ir papraše pagalbos. Per objekto teritorija nebuvo galima pravažiuoti del esamu tvenkiniu, todel buvo priverstas išvažiuoti i kelia Vilnius-Švencionys. Sukdamas i kaire, mate atvažiuojanti automobili, kuris jo supratimu buvo ganetinai toli, tikrai daugiau nei 100 metru atstumu. Todel, manydamas, kad spes pravažiuoti, pradejo kairiojo posukio manevra. Tuo metu, kai ekskavatorius buvo pilnai atsilaisvines, savo eismo juosta ir pravažiaves puse priešingos krypties eismo juostos, kelkraštyje ivyko susidurimas lengvojo automobilio su kaušu. Nuteistasis skunde pažymi, jog jo parodymai pilnai atitinka eismo ivykio apžiuros protokolui, eismo ivykio planui bei transporto priemoniu išdestymui po eismo ivykio užfiksuotam nuotraukose. Nuteistasis sutinka, jog pažeide KET, taciau neigia pažeides itin grubiai, kadangi kairiojo posukio manevro pradžioje mate artejanti automobili, atstumas buvo nemažas, tai patvirtina ir automobilio Audi 80 keleiviai – V. R., R. J., eismo ivykio specialisto išvada.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas turejo ivertinti prieš eismo ivyki susidariusia situacija visapusiškai. Teismo teiginys, kad ekskavatorius užstojo matomuma, del ko Audi 80 automobilio vairuotojas negalejo matyti ar yra priešingos krypties eismo juostoje automobiliu ar ne, prieštarauja byloje esanciai medžiagai. Byloje yra nustatyta, kad susidurimo vietoje kelio ruožas yra tiesus ir lygus. Matomumas i kiekviena puse yra geras. Kiekvienas vairuotojas važiuodamas dar savo eismo juostoje mate kokia yra situacija kelyje, apklausti automobilio Audi 80 keleiviai V. R., R. J. ir Š. B. parode, kad kitu artejanciu iš priešpriešos automobiliu nebuvo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas turejo nustatyti, ar susidariusi eismo ivykio situacija buvo visiškai beviltiška, ar kitas vairuotojas turejo galimybe išvengti susidurimo, ar vairuotojo veiksmai buvo priimtini šioje situacijoje. Nuteistasis nurodo, jog Audi 80 vairuotojas turejo dvi galimybes išvengti susidurimo : apvažiuoti kliuti iš kaires arba stabdyti savo vairuojama automobili nekeiciant važiavimo trajektorijos.
Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei automobilis važiuotu savo eismo juostoje ir nekeistu važiavimo krypties, tai eismo ivykis neivyktu, nes eismo ivykio specialisto 2008-12-31 išvadoje Nr. MV 2008-24 nustatyta, kad Audi 80 automobilis sustotu apie 1,9 m atstumu nuo susidurimo vietos. Audi 80 vairuotojas pasirinko netinkama manevra, sukti vaira i dešine, i ta pacia puse, kuria judejo ekskavatorius. Satbdant vairuojama automobili ir išvažiuojant i kelkrašti, ženkliai sumažejo automobilio padangu sukibimas su keliu, del ko automobilis ir nesustojo iki susidurimo vietos.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog niekas nesiaiškino kaip ir kada jo turtas buvo perleistas. Buto, esancio Rudaminos g. 12-21, Vilnius, pardavimo klausimas buvo sprendžiamas dar iki eismo ivykio, kadangi jo sunaus – D. G. verslo reikalai buvo labai prasti ir tuo metu jis buvo skolingas kreditoriams 120 000 lt suma. Kadangi iš kreditoriu puses buvo ivairiu reikalavimu, tarp kuriu ir pageidavimas gauti turta naturoje, nuteistasis su žmona S. G. padovanojo sunui buta. Veliau butas buvo parduotas ir sunus pilnai padenge savo skola. Nuteistasis atkreipia teismo demesi i tai, kad buta planavo parduoti dar iki eismo ivykio; pardavimo momentu byloje dar nebuvo pareikštas civilinis ieškinys; jokiu reikalavimu nebuvo viso ikiteisminio tyrimo stadijoje; ieškininiai reikalavimai buvo pareikšti tik teisme; pagal istatyma, kadangi eismo ivykis ivyko darbo metu, pareiga atlyginti padaryta žala turi darbdavys UAB „Viktoro servisas“, iš kurio ir buvo priteistos atitinkamos sumos; neturedamas pareigos moketi už padaryta žala, bet jausdamas savo moraline atsakomybe už eismo ivykio pasekmes, jis geranoriškai iki teisminio nagrinejimo pradžios sumokejo 5000 lt suma ir teisminio nagrinejimo metu sumokejo dar 3000 lt suma.
Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog LR BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Jis yra nuteistas už neatsargu nusikaltima, anksciau nera teistas, turedamas ekskavatoriaus mašinisto staža nuo 1970 m. per visa savo gyvenima nera trauktas administracinen atsakomyben, sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Nuoširdžiai gailisi ir prisipažino, iš dalies geranoriškai atlygino žala.
Teisiamajame posedyje prokurore ir nukentejusiojo atstovas praše apeliacini skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-09-08 nuosprendi, nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkintinas, teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu.
Kolegija, išanalizavusi visa bylos medžiaga, ivykio aplinkybes, daro išvada, jog M. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 281 str. 4 d. Nuteistasis M. G. savo skunde negincija jo padarytos veikos kvalifikacijos, kaltumo, taciau jo manymu jam paskirta reali laisves atemimo bausme yra per griežta. Del nurodytu aplinkybiu teiseju kolegija laiko netikslingu naujai analizuoti byloje surinktus irodymus, nes nera gincijama nuteistojo kalte.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme M. G., atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, i visas bylos aplinkybes ir paskyre teisinga bausme. Teismas konstatavo, jog taikyti laisves atemimo bausmes vykdymo atidejima nera pagrindo, kadangi po eismo ivykio visa tureta turta kaltinamasis perleido sunui, taip sieke išvengti žalos atlyginimo ir tai M. G. charakterizuoja neigiamai, be to apelianto padaryti KET pažeidimai yra grubus ir nusikaltimo pasekmes yra gan sunkios. Apeliantas nurodo, jog buto pardavimo klausimas buvo sprendžiamas dar iki eismo ivykio, nera susijes su nagrinejama byla ir netiketi tokiais M. G. paaiškinimais kolegija nemato jokio realaus pagrindo, nes teismo nuosprendyje išvardinti teiginiai nera objektyviai niekuo pagristi – šia aplinkybe apeliacines instancijos teisme iš esmes pripažino ir valstybini kaltinima palaikanti prokurore. Teismas visiškai nepasisake kuo gi pasireiške padarytu KET pažeidimu grubumas, todel ši teismo nurodyta aplinkybe yra grynai retorinio pobudžio. Nusikaltimo gi pasekmes turi itakos skiriant bausme, taciau svarstant bausmes vykdymo atidejimo klausima yra svarstytinos ir vertintinos kitos aplinkybes, kurios duoda ar neduoda teismui realu pagrinda manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes paskirimo. Byloje yra objektyviai nustatyta, kad praeityje nuteistasis nei teistas nei baustas administracine tvarka nebuvo, kaltu prisipažino visiškai, gailisi, iš dalies atlygino žala, yra charakterizuojamas teigiamai – tai byloja apie tai, kad jis visumoje nera neigiama asmenybe, pilnumoje suvoke savo veiksmu pavojinguma bei neteisetuma, tinkamai ivertino šiuos veiksmus ir gailisi del ju, todel nera visiškai jokio pagrindo teigti, kad ji yra butina izoliuoti nuo visuomenes tam, kad sulaikyti nuo nusikaltimu darymo ateityje, nubausti ji ir tokiu budu užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad nuteistajam yra paskirta gan griežta baudžiamojo poveikio priemone, kurios paskirimo nuteistasis negincija ir kuri savaime sulaikys ji nuo panašaus pobudžio nusikalstamu veiksmu darymo ateityje. Kolegija atsižvelgia ir i tai, jog M. G. yra garbaus amžiaus, jo darbingumo lygis siekia 30 procentu, jis yra ligotas (T. 2 b. l. 9). Taigi kolegija mano, kad nagrinejamoje byloje yra pakankamas pagrindas teigti, kad bausmes vykdymas nuteistojo atžvilgiu gali buti atidetas, nes bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
nuteistojo M. G. skunda patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-09-08 nuosprendi pakeisti.
M. G. paskirtos 2 (dveju) metu laisves atemimo bausmes vykdyma vadovaujantis LR BK 75 str. atideti 2 (dvejiems) metams, ipareigojant per ši laika be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-09-08 nuosprendi palikti nepakeista.