- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- Ik-1733-629/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02845-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis
- Pareiškėjas
- M. J.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. S., G. G.
- Advokatai
- Vydmantas Grigoravičius
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Kristinai Bernadišiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir G. G. (buvusi J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (23.3)2D- (toliau – ir sprendimas Nr. (23.3)2D-) bei įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iš naujo atlikti administracinę procedūrą pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. spalio 20 d. bei 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškimų pagrindu.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., bei jame esantis pastatas (vienbutis gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Vilniaus r. sav. sen. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. 20A. Pažymėjo, kad vienas iš kaimyniniame žemės sklype, priklausančiame A. S., esančių pastatų, yra pastatas (pirtis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir pastatytas arčiau negu 3 m (apie 1,6 m) iki pareiškėjo žemės sklypo ribos. Pasak pareiškėjo, pirtis pradėta statyti 2010 m. pabaigoje. Pažymėjo, kad apie pirties statybą informuotas nebuvo ir sutikimo statyti ją arčiau negu 3 m iki savo žemės sklypo ribos nedavė. Paaiškino, jog iš karto po to, kai iš jau vykdomų pastato statybos darbų tapo aišku, kad yra pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, jis žodžiu pareiškė pretenzijas kaimyninio žemės sklypo savininkei A. S. dėl neteisėtų jos veiksmų. Pareiškėjo nuomone, pirties išorinėse konstrukcijose įrengti kaminai, neišlaikius teisės aktuose numatytų atstumų, kelia realią grėsmę jo gyvenamajam namui ir pažeidžia jo, kaip savininko, interesus.
Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. pastato statybos užbaigimo deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija), kurios pagrindu pirtis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, abstrakčiai nurodyta statybos darbų pradžios data – 2010 m., nenurodant kurį konkrečiai mėnesį statyba buvo pradėta. Deklaracijoje taip pat nurodyta, jog pastatas yra nesudėtingas, pagalbinio ūkio paskirties, nešildomas, todėl, pasak pareiškėjo, Deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad atsižvelgdamas į minėtas faktines aplinkybes, 2011 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, prašydamas nustatyti, ar pirties statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, ir priimti atitinkamą sprendimą dėl tokios statybos teisėtumo. Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistai pradėjo administracinę procedūrą ir 2011 m. spalio 18 d. patikrino faktines aplinkybes vietoje, atliko pirties fotofiksaciją, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)-FAK-3796 ir 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.3)2D-, kuriuo konstatavo, kad Pirties statyba nėra savavališka, todėl Inspekcijos Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Deklaracijos panaikinimo.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 6 str. 4 d., 24 str. 6 d., statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 str. teigia, kad sprendimu Nr. (23.3)2D- neteisėtai ir nepagrįstai atsisakoma konstatuoti savavališkos statybos faktą ir taip pažeidžiamos pareiškėjo, kaip savininko, teisės bei įstatymo saugomi interesai. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas Nr. (23.3)2D- yra priimtas iš esmės pažeidžiant ir Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintas Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be to, sprendimas Nr. (23.3)2D- akivaizdžiai prieštarauja Inspekcijos tikslams, įtvirtintiems Inspekcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, bei uždaviniams, dėl kurių Inspekcija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl minėtas sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p., 2 d. nustatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos Vilniaus skyrius atsisakė konstatuoti pirties statybos neteisėtumo faktą ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Deklaracijos panaikinimo, konstatuodamas, kad pareiškėjo sutikimas statyti pastatą arčiau pareiškėjo žemės sklypo ribos nei numato teisės aktai šiuo atveju nėra privalomas, kadangi nuo pastato statybos pradžios yra praėję daugiau kaip vieneri metai ir per šį laikotarpį pareiškėjas dėl pastato statybos statytojai pretenzijų nereiškė. Pasak pareiškėjo, tokią išvadą Inspekcijos Vilniaus skyrius padarė vertindamas tik A. S. pateiktą, jokiais leistinais įrodymais nepagrįstą teiginį, jog pastato statyba yra pradėta dar 2005 m., bei Nekilnojamojo turto registro įrašą, kad pastato statybos pradžia yra 2010 m. Atkreipė dėmesį, jog sprendime Nr. (23.3)2D- nurodyta, kad skyriui nebuvo pateikta įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti statybos pradžią, todėl skyrius remiasi statytojos pranešimu ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistai veikė netinkamai, aplaidžiai, neobjektyviai, nedėdami pakankamai pastangų gauti tinkamus įrodymus bei netikrindami tikslios statybos darbų pradžios datos, kurios nustatymas yra esminis momentas tam, kad būtų galima taikyti Statybos įstatymo 23 str. 25 d. Pažymėjo, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio, turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės keisti šiuos atstumus teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio laisvu susitarimu, todėl konstatuotina, kad tokie Inspekcijos Vilniaus skyriaus veiksmai (neveikimas) varžo pareiškėjo, kaip asmens, turinčio subjektinę teisę laisva valia spręsti dėl sutikimo, nesilaikyti teisės aktais nustatytų atstumų iki jo žemės sklypo ribos, davimo ar nedavimo.
Pareiškėjas sutinka, jog duomenys iš Nekilnojamojo turto registro yra laikomi teisingais ir išsamiais, tol kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyti tik statybos pradžios metai, nenurodant nei konkretaus mėnesio, nei dienos. Nei iš Deklaracijos, nei iš Nekilnojamojo turto registro pateikiamų duomenų nėra aiški tiksli pirties statybos darbų pradžia, negalima nustatyti, ar statybos darbai buvo pradėti 2010 m. pradžioje ar 2010 m. pabaigoje, todėl konstatuotina, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius, nenustatęs tikslios pastato statybos pradžios datos neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog nuo pirties statybos pradžios yra praėję daugiau nei vieneri metai ir pareiškėjo sutikimas pastatui statyti yra nereikalingas. Pažymėjo, jog Inspekcijos Vilniaus skyrius taip pat privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo to momento, kai iš jau vykdomų pirties statybos darbų tapo aišku, kad yra pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, jis žodžiu reiškė pretenzijas kaimyninio žemės sklypo savininkei. Inspekcijos Vilniaus skyrius nepakankamai išsamiai išanalizavo visas faktines aplinkybes bei subjektyvius kriterijus, nuo kada pareiškėjui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą ir kad Deklaracijoje pateikti duomenys apie pastatą neatitinka tikrovės. Inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių tam, kad būtų surinkti ir įvertinti duomenys, apie tai, ar Deklaracijos duomenys yra teisingi ir atitinka faktinius pastato duomenis.
Atkreipė dėmesį, jog Deklaracijoje nėra nurodoma, kad pastatas yra šildomas, tačiau jau iš pastato išorės konstrukcijų matyti, jog jo stogo konstrukcijose yra įrengti kaminai, todėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistai, privalantys patikrinti, ar nevykdoma savavališka statyba, apsilankę objekto vietoje net netyrė, ar pastato faktinė būklė atitinka Deklaracijoje nurodytus duomenis (t. y., kad pastatas nešildomas), nors neabejotinai matė ir žinojo, jog pastato stogo konstrukcijose įrengti kaminai ir jis galimai yra šildomas, todėl pareiškėjo nuomone, Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistai, nepagrįstai neįvertindami minėtų faktų, ne tik nevykdė savo pareigos nustatyti visus faktinius duomenis, bet ir netikrino, ar pastato Deklaracija yra teisėta ir surašyta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nors pagrindinė Inspekcijos funkcija bei veiklos tikslas yra vykdyti valstybinę statybos priežiūrą.
Remdamasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – ir STR 1.01.07:2010), pareiškėjas teigia, jog nesudėtingais statiniais nelaikytini tokie pastatai, kurie, nors ir atitinka nesudėtingų pastatų techninius parametrus, tačiau juose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos, nepriklausomai nuo jų ribinių kiekių; yra potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriklausomai nuo jų parametrų; naudojami atviros liepsnos įrenginiai (išskyrus buitinius), todėl, pareiškėjo manymu, Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistams, atliekant faktinių duomenų vietoje patikrinimą, turėjo kilti pagrįsta abejonė, ar pastatas iš tikrųjų yra II grupės pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingas statinys, ar statytojas tokį pastato statusą Deklaracijoje nurodė sąmoningai siekdamas išvengti statinio projekto rengimo, statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūrų ir pan., tačiau Inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistai minėtų faktinių aplinkybių nevertino ir į minėtą teisinį reglamentavimą neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41–44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad gavęs pareiškėjo pareiškimą 2011 m. spalio 18 d. Inspekcijos Vilniaus skyrius atliko aplinkybių patikrinimą vietoje ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.3l)-FAK-3796 užfiksavo esamą situaciją, paaiškindamas, kad žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) g. 48, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta pirtis, kurios matmenys apie 4,63 x 9,60 m, aukštis apie 3,40 m, o atstumas nuo mūrinės tvoros apie 1,50 m. Po faktinių duomenų patikrinimo vietoje pareiškėjas pateikė 2011 m. spalio 20 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškimus, kuriuose papildomai paaiškino, kad kaimyninio sklypo savininkai, statydami statinį arčiau kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos, turėjo gauti gretimo žemės sklypo savininkų, t. y. pareiškėjo ir G. J. rašytinį sutikimą.
Paaiškino, jog nagrinėjant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir nustatant, kokie reikalavimai yra keliami ginčo statinio statybai, turi būti vadovaujamasi Statybos įstatymo 2 str. 6 d., kurioje nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinierinis statinys. Pagal STR 1.01.07:2010 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytus techninius parametrus pagalbinio ūkio paskirties pastatai, neviršijantys 50 kv. m ploto, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ginčo statinys laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu. Taip pat pažymėjo, kad Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., 20 str. ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) 33 p., 11 priedo 4 p. naujo I grupės nesudėtingo statinio Vilniaus rajono teritorijoje statybai, kai jis yra statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos yra būtina gauti gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), kurie tokiu atveju laikytini statybą leidžiančiu dokumentu, o Statybos įstatymo 23 str. 25 d. yra įtvirtinta išimtis, kuomet tokie sutikimai nereikalaujami, t. y. šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti gretimo žemės sklypo savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
Pasak Inspekcijos Vilniaus skyriaus, aiškinantis ginčo statinio statybos teisėtumo klausimą, buvo gautas A. S., gretimo žemės sklypo savininkės–statytojos pranešimas dėl ūkio pastato statybos aplinkybių, kuriame nurodyta, kad jau 2005 m. buvo įrengti pamatai gyvenamajam namui ir ūkio pastatui. Ūkio pastato statybas sustabdžius, darbai baigti tik 2011 metais. Taip pat Skyriaus vyriausiajam specialistui, nagrinėjančiam M. J. pareiškimus, buvo pateikta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, kadastrinių matavimų byla, kuriuose nurodyta, kad ūkinio pastato statybos pradžios metai yra 2010 m. Pažymėjo, kad siekianti tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti susidariusią situaciją, tiek pareiškėjas visą jo pareiškimo nagrinėjimo laiką, tiek ginčo statinio statytoja turėjo nevaržomą teisę Inspekcijai teikti paaiškinimus bei visus turimus dokumentus sprendimui priimti, tačiau nei viename iš Inspekcijoje gautų raštų pareiškėjas neįvardino ūkinio pastato statybos pradžios laiko. Tik teismui pateiktame skunde statybos pradžią bandoma sieti su 2010 m. pabaiga, tačiau ir tokie teiginiai lieka nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Taigi Inspekcija, 2011 m. spalio 5 p. gauto pareiškimo pagrindu patikrinusi faktines aplinkybes vietoje, išnagrinėjusi visus gautus dokumentus ir ginčo dalyvių, o ne tik, kaip nurodo pareiškėjas, statytojos A. S., paaiškinimus, atsižvelgusi į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atliktą statybą laikyti savavališka.
Inspekcijos teigimu, aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad statinio kategorija buvo nustatyta vadovaujantis Statybos įstatyme bei STR 1.01.07:2010 įtvirtintais parametrais, pagal kuriuos pagalbinio ūkio pastatas priskirtas I grupės nesudėtingam statiniui. Pareiškėjas neįrodo aplinkybės, kad ginčo statiniui neturėtų būti taikomi nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai.
Atkreipė dėmesį, jog nesudėtingų statinių statybos ir paprastojo remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas Inspekcijai neprivalomas ir gali būti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (užsakovas). STR 1.11.01:2010 41 p. įtvirtinta, kad tais atvejais kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji Inspekcijoje tik užregistruojama. Nurodė, kad ginčo atveju Inspekcija nei patvirtino, nei registravo deklaracijos apie statybos užbaigimą, o nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys – ūkinio pastatas – buvo įregistruotas pačios statytojos užpildyto ir pasirašyto dokumento pagrindu. Inspekcija, nagrinėdama deklaracijos teisėtumo klausimą, savo kompetencijos ribose nenustatė, kad statytoja deklaracijos pagrindu įregistruodama teisėtu būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, būtų pažeidusi statybos įstatymo nuostatas, kaip tai būtų buvę savavališkos statybos atveju, kas suteiktų Inspekcijai teisę veikti Statybos įstatymo numatytu būdu (inicijuoti deklaracijos panaikinimą). Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių kitų teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu Inspekcija būtų įgaliota ginčo atveju konstatuoti deklaracijos neteisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija taip pat nesutinka, kad sprendimu Nr. (23.3)2D- yra pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės, nes Inspekcijai nenustačius statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (savavališkos statybos fakto), pareiškėjui nėra užkertamas kelias ginti savo teises kitu, ne Statybos įstatyme numatytu būdu, o pasirenkant vieną iš civilinių teisių gynimo būdų. Atsakovės nuomone, Inspekcija tinkamai išnagrinėjo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nepateikus naujų argumentų bei įrodymų nėra pagrindo įpareigoti atsakovę kartoti administracinę procedūrą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. J. atstovas advokatas Vydmantas Grigoravičius prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais (b. l. 85–89).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovė Kristina Bernadišiūtė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 85–89).
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 85–89). Nurodė, kad nesudėtingo statinio – pirties – statybą pradėjo dar 2005 m., kai pareiškėjas net nebuvo jos kaimynu, tačiau dėl pinigų stygiaus pastato statyba buvo baigta tik 2011 m. taip pat atkreipė dėmesį, kad pirties statyba negalėjo būti pareiškėjui staigmena, nes pro jo gyvenamojo namo langus puikiai matosi trečiojo suinteresuoto asmens A. S. kiemas bei kas jame vyksta.
Teismo posėdyje pareiškėjas M. J. ir trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 83, 81).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilęs dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (23.3)2D- pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui M. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav.. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. 20A, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esantis gyvenamasis namas (b. l. 12).
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kaimyninis žemės sklypas, esantis Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. 48A, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esantys statiniai nuosavybės teise priklauso A. S.. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, A. S. minėtame žemės sklype, be kita ko, priklauso ir pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pradžios metai nurodyti 2010 m., o pabaigos – 2011 m. Minėtas ūkio pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011 m. rugsėjo 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu (b. l. 15–18, 51–54).
2011 m. rugsėjo 5 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodyta, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta nesudėtinga, pagalbinio ūkio, nauja statyba. Aukštis 2,55 m, tūris 114 kub. m, užstatytas plotas 45 kv. m (b. l. 22).
Pažymėtina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 buvo patvirtintos Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarką. Taisyklės taip pat reglamentuoja skundo (pranešimo) nenagrinėjimo arba nagrinėjimo nutraukimo atvejus.
Taisyklių 4 p. (redakcija galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 9 d.) nustato, kad Taisyklės taikomos nagrinėjant Inspekcijos gautus skundus (pranešimus) ne dėl viešojo administravimo subjektų, o dėl kitų asmenų veiksmais galbūt padaryto teisių ir teisėtų interesų statybos ar teritorijų planavimo srityse pažeidimo asmeniui, nurodytam skunde (pranešime). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 29 d. su pareiškimu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, nurodydamas, kad kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 48A, (duomenys neskelbtini) kaimynai 2011 m. rugpjūčio mėnesį pastatė pirtį prie pat sklypo ribos, todėl pareiškėjas prašė nustatyti, ar tai nepažeidžia statybos techninių reglamentų, ir priimti atitinkamą sprendimą dėl tokios statybos teisėtumo (b. l. 25, 50).
Teismo vertinimu, pareiškėjo pareiškimas pagal savo turinį atitinka pranešimo sąvoką įtvirtintą Taisyklių 6 p., kuris nustato, kad pranešimas – asmens kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad dėl asmenų (ne viešojo administravimo subjektų) veiksmais galbūt padaryto teisių ir teisėtų interesų statybos ar teritorijų planavimo srityje pažeidimo yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, todėl darytina išvada, kad pastarąjį Inspekcijos Vilniaus skyrius turėjo nagrinėti, be kita ko, vadovaujantis ir Taisyklėmis.
Taisyklių 29 p. (redakcija galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 23 d.) nustato, kad Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už pavestos užduoties vykdymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos organizuoja skundo (pranešimo) nagrinėjimą (esant reikalui prašo kitų institucijų pateikti reikalingus dokumentus, skirti atstovus dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, kviečia atvykti skunde (pranešime) nurodytais pažeidimais susijusius asmenis ir kt.), o pagal 30 p. (redakcija galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 9 d.) asmenų prašymai, skundai (pranešimai) išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (su visais papildomais dokumentais ir informacija) Inspekcijoje, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas patikslina (papildo) skundą arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, skundo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) skundo gavimo dienos. Vadovaujantis Taisyklių 31 p., jeigu prašymo, skundo (pranešimo) nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje organizavimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo, skundo (pranešimo) gavimo Inspekcijoje, Inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo prašymo, skundo (pranešimo) gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų.
Nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas (duomenys neskelbtini) g. 48A, Vilniaus r., 2011 m. spalio 18 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)FAK-3796, kuriame nustatė, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta pirtis, kurios matmenys yra apie 4,63 x 9,60 m, aukštis apie 3,40 m, atstumas nuo mūrinės tvoros apie 1,50 m, statybos darbai nevykdomi (b. l. 26–27, 58 abi lapo pusės).
Pareiškėjas 2011 m. spalio 20 d. kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, atkreipdamas dėmesį, jog nėra gautas jo ar kitų asmenų sutikimas mūrinei tvorai statyti, taip pat nurodė, kad ginčo pastatas turi du į dūmtraukius panašius įrenginius, kurių vienas, tikėtina, yra šildymo (pirties kaminas), o nekilnojamojo turto registro išrašė nurodyta, kad minėtame pastate šildymo nėra, todėl gali būti, kad registrui pateikta deklaracija neatitinka tikrovės (b. l. 28, 49).
Pareiškėjas su 2011 m. lapkričio 3 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių, kuriame pabrėžė, jog jokių įrašų apie ankstesnio savininko duotus sutikimus statyti pastatus arčiau kaip 3 m iki sklypo ribos dokumentuose nėra ir nebuvo (b. l. 30, 48). 2011 m. lapkričio 15 d. pareiškime pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2005 m. sausio 8 d. sutikimas, duotas ankstesnio sklypo savininko, negali būti naudojamas šiuo atveju, kadangi nėra įregistruotas, be to, ankstesnis sklypas buvo padalintas, kurio viena iš dalių dabar priklauso pareiškėjui, todėl A. S., statydama pastatą arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, turėjo gauti būtent jo sutikimą (b. l. 29, 47).
A. S. Inspekcijos Vilniaus skyriui 2011 m. lapkričio 14 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2005 m. buvo padarytas fundamentas namui ir ūkiniam pastatui. Ūkinio pastato fundamentas buvo padarytas žemes lygyje. 2006 m. buvo sutvarkyta sklypo teritorija ir prie ūkinio pastato buvo pravestas vanduo ir elektra, kad ateityje nereikėtų kasinėti iš naujo. Ūkinio pastato statybos buvo laikinai sustabdytos ir tik 2011 m. užbaigtos (b. l. 56).
Inspekcijos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus (pareiškimus ir prašymus), 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (23.2)2D- (b. l. 10–11, 45–46), kuriame konstatavo, kad Inspekcijos Vilniaus skyriui nebuvo pateikta įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti statybos pradžią, todėl Inspekcijos Vilniaus skyrius remiasi A. S. pranešimu ir Nekilnojamo turto registro duomenimis. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės 2 p. ūkinis pastatas pagal nustatytus parametrus priskiriamas I grupės nesudėtingų pastatų kategorijai, pagal 2 lentelės 3 p. tvora pagal nustatytus parametrus priskiriama II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Sprendime Nr. (23.2)2D-, remiantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., STR 1.07.01:2010 VIII skyriaus 33 p., 11 priedu, Statybos įstatymo 23 str. 25 d., paaiškinta, kad aptariamu atveju rašytiniai sutikimai neprivalomi, todėl minėtų statinių (ūkinio pastato, mūrinės tvoros) statyba nėra savavališka. Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Statybos įstatymo 24 str. 4 d., taip pat informuotas, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą po statinio įregistravimo galiojimą gali panaikinti tik teismas. Pažymėta, kad nustačius, jog statinių (ūkinio pastato, tvoros) statyba nėra pripažįstama savavališka, Inspekcijos Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl deklaracijos panaikinimo.
Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir nustatant, kokie reikalavimai yra keliami ginčo statinio statybai, turi būti vadovaujamasi Statybos įstatymo nuostatomis bei statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis.
Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 str. yra pateiktas statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio statinį numatoma statyti ir kokios rūšies statybą ketinama vykdyti. Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo A. S., kaip konstatuota 2011 m. spalio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)FAK-3796, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) g. 48, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė pirtį, kurios matmenys apie 4,63 x 9,60 m, aukštis apie 3,40 m, o atstumas nuo mūrinės tvoros apie 1,50 m. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str. 6 d. pateiktą nesudėtingo statinio apibrėžimą, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto, taip pat į Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 11 p., į tai, jog pagal STR 1.01.07:2010 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės 2 eilutėje nustatytus techninius parametrus pagalbinio ūkio paskirties pastatai, neviršijantys 50 kv. m ploto, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams ir byloje esantį faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (b. l. 26, 58–59), darytina išvada, jog ginčo statinys priskirtinas nesudėtingų statinių kategorijai.
Pareiškėjo 2011 m. spalio 20 d. pareiškime Inspekcijai nurodomos aplinkybės, kad nėra gautas jo ar kitų asmenų sutikimas mūrinei tvorai statyti, teismas netiria, nes šiuo aspektu pareiškėjas ginčo teisme nekėlė.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 28 d., statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., 20 str. ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p., 11 priedo 4 p. naujo I grupės nesudėtingo statinio Vilniaus rajono teritorijoje statybai, kai jis yra statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos yra būtina gauti gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), kurie tokiu atveju laikytini statybą leidžiančiu dokumentu, o Statybos įstatymo 23 str. 25 d. yra įtvirtinta išimtis, kai tokie sutikimai nereikalaujami, t. y. šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti gretimo žemės sklypo savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
Į bylą pateiktas 2005 m. sausio 8 d. J. N. sutikimas, kuriame nurodoma, kad pastarasis, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 20, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., savininkas, davė sutikimą, kad A. S. statytų pastatą atstumu, neatitinkančiu reikalavimų, ir atliktų teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre (b. l. 55), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepanaikina būtinybės gauti pareiškėjo sutikimą naujo I grupės nesudėtingo statinio Vilniaus rajono teritorijoje statybai, kai jis yra statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos su pareiškėju, nebent būtų įrodyta, kad dėl ginčo objekto per vienerius metus nuo statybos pradžios iš pareiškėjo pusės nebuvo pateikta pretenzijų.
Nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius, aiškindamasis ginčo statinio statybos teisėtumo aplinkybes, gavo A. S. – gretimo žemės sklypo savininkės–statytojos – pranešimą dėl ūkio pastato statybos aplinkybių, kuriame nurodyta, kad jau 2005 m. buvo įrengti pamatai gyvenamajam namui ir ūkio pastatui, tačiau ūkio pastato statybas sustabdžius, darbai baigti tik 2011 m., taip pat Skyriaus vyriausiajam specialistui, nagrinėjančiam M. J. pareiškimus, buvo pateikta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, kadastrinių matavimų byla, kuriuose nurodyta, kad ūkinio pastato statybos pradžios metai yra 2010 m. Pažymėtina, jog jokių kitų paneigiančių nurodytas aplinkybes įrodymų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė, nei viename iš Inspekcijoje gautų raštų pareiškėjas neįvardino ūkinio pastato statybos pradžios laiko, nepaisant to, jog yra vienas iš artimiausių trečiojo suinteresuoto asmens A. S. kaimynų, o tik teismui pateiktame skunde statybos pradžią nurodo kaip 2010 m. pabaigą, tačiau ir pastarųjų teiginių pareiškėjas nepagrindžia faktiniais duomenimis.
Pažymėtina, kad nesudėtingų statinių statybos ir paprastojo remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas Inspekcijai neprivalomas ir gali būti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (užsakovas). STR 1.11.01:2010 41 p. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji Inspekcijoje tik užregistruojama.
Kaip nustatyta, 2011 m. rugsėjo 5 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta nesudėtinga, pagalbinio ūkio, nauja statyba. Aukštis 2,55 m, tūris 114 kub. m, užstatytas plotas 45 kv. m (b. l. 22). Pastarosios Inspekcija nei tvirtino, nei registravo, o nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys – ūkinio pastatas – buvo įregistruotas pačios statytojos užpildytos ir pasirašytos deklaracijos pagrindu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 6 p. įtvirtinta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, jog statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismui nėra pagrindo padaryti išvados, kaip nurodo pareiškėjas, kad skundžiamas sprendimas Nr. (23.3)2D- akivaizdžiai prieštarauja Inspekcijos tikslams, įtvirtintiems Inspekcijos nuostatuose bei uždaviniams, dėl kurių Inspekcija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjas konkrečiai neįvardija, kokiems konkretiems Inspekcijos veiklos tikslams prieštarauja ginčijamas sprendimas bei kokiu pagrindu.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad atsakovas, savo kompetencijos ribose, nustatytais terminais, atlikęs išsamų pareiškėjo skundų (pareiškimų bei prašymo) tyrimą, pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad statytoja – trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. – deklaracijos pagrindu įregistruodama teisėtu būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, būtų pažeidusi Statybos įstatymo nuostatas, kaip tai būtų buvę savavališkos statybos atveju, kas suteiktų Inspekcijai teisę veikti Statybos įstatymo numatytu būdu (inicijuoti deklaracijos panaikinimą). Ginčijamas Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (23.3)2D-, teismo vertinimu, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, nepanaikinus minėto sprendimo taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovę kartoti administracinę procedūrą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo M. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.