Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutarties, kuria netenkintas V. D. skundas dėl įpareigojimo jį teikti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – Komisija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., 1996-01-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d., 105 str. 5, 13 p. – jam paskirta mirties bausmė. 1999-02-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1994-04-19 Vilniaus griežtojo rėžimo pataisos darbų kolonijoje, tyčia, itin žiauriai nužudė nuteistąjį V. B.. Be to, jis pripažintas kaltu, kad turėdamas teistumą už chuliganizmą bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nužudymą, 1994-04-19, po to, kai nužudė V. B., tyčia šiurkščiai pažeidinėjo viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą sutrikdė valdymo įrenginių darbą.

2003-10-08 Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. D. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 225 str. 2 d. į 2000 m. BK 284 str. 1 d. ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, iš 1961 m. BK 105 str. 5, 13 p. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 6 p. ir palikta nepakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 3 p. bausmės subendrintos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2003-11-19 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2003-10-08 nutartį, už V. D. nusikalstamą veiką perkvalifikuotą iš 1961 m. BK 105 str. 5, 13 p. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 6 p., paskyrė laisvės atėmimą 20 metų, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. šią bausmę subendrino su paskirta bausme pagal 2000 m. 284 str. 1 d. ir paskyrė subendrintą bausmę – 20 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d., šią bausmę subendrino su Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1992 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme- galutinė bausmė paskirta – 25 m. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde keliamas klausimas dėl BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo, t. y. nuteistojo teigimu neturėtų būti taikomos tos BVK nuostatos, kurios negaliojo tuo metu, kai buvo pradėta vykdyti V. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus bei pateiktą rašytinę bylos medžiagą, teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarties naikinimui nenustatė. Nuteistasis V. D. neteisingai interpretuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimo laike nuostatas, neskiria baudžiamųjų ir procesinių įstatymų ir tai lemia nepagrįstos išvados formulavimą, jog teismas nepagrįstai rėmėsi prašymo pateikimo metu galiojusiomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad BK 3 str. 3 d. numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tuo tarpu BVK numatyta priešinga taisyklė - bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Bausmių vykdymo įstatymas nei savo esme, nei reglamentuojamais teisiniais santykiais nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). BVK 158 str. 4 p. atžvilgiu tai nėra padaryta ir tai pagrindžia imperatyvą, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. BVK 3 str. 3 d. nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai, baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, taip pat jame nėra normos, nustatančios, kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas – švelnesnes sąlygas, kurioms esant netaikomas lygtinis paleidimas, išskyrus bausmių vykdymo kodeksą. Kitos galiojančios normos nėra, todėl šiuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu.

Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą reglamentuoja BVK 158 str. 1 d., kurio 4 p. nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo komisijų kompetenciją reglamentuoja BVK 164 str., kurio 2 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi BVK 157 str. nuostatomis. Tai tik papildomai patvirtina tai, kad nuteistojo V. D. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo negalėjo būti priimtas, kadangi jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą pataisos įstaigoje, ir tai leido teismui sistemiškai vertinti, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo V. D. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė faktines aplinkybes, kad V. D. priskirtas Įstatymo nustatytai nuteistųjų asmenų kategorijai, kurie nėra lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos, tačiau suklydo nurodydamas BVK 158 str. 1 d. 3 p., kadangi imperatyvios nuostatos, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose yra numatytos BVK 158 str. 1 d., 4 p. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis rašymo apsirikimas nėra esminis ir skundžiamos nutarties teisėtumui įtakos neturi. Pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad Komisija iš viso negali tokio prašymo svarstyti dėl BVK 158 str. 1 d. 4 p. numatytos imperatyvios nuostatos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Dėl šių aplinkybių tiek skundžiama teismo nutartis, tiek Kybartų pataisos namų administracijos raštas, iš esmės išaiškinantis tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Kybartų pataisos namų įstaiga, kaip valstybinio administravimo subjektas, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo V. D. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą esmę, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, apylinkės teismo jau aptartus argumentus, nėra prasmės.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą, padarė pagrįstas išvadas dėl V. D. prašymo Komisijai pateikimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo negalimumo, todėl skundžiama nutartis yra teisinga, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.