- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- Ik-892-142/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01302-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovių atstovui Sergejui Montvilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą dėl potvarkių panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo atsakovėms Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Krašto apsaugos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. P. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-23), kurį vėliau tikslino (b. l. 41-62, 68-81, 102-124), galutinai reikalavimus suformulavo 2012 m. kovo 5 d. patikslintame skunde (b. l. 177). Pareiškėja prašo 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, KAM) kanclerio potvarkius: 2010 m. kovo 16 d. Nr. PE-533, 2010 m. balandžio 7 d. Nr. PE-586, 2010 m. balandžio 29 d. Nr. PE-635, 2010 m. birželio 2 d. Nr. PE-683, 2010 m. liepos 16 d. Nr. PE-740, 2010 m. liepos 28 d. Nr. PE-784, 2010 m. rugpjūčio 30 d. Nr. PE-814, 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. PE-883, 2010 m. spalio 29 d. Nr. PE-942, 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. PE-992, 2010 m. gruodžio 28 d. Nr. PE-1068, 2011 m. sausio 31 d. Nr. PE-42; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo posėdžio 2012 m. kovo 6 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį 12 898,13 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą 2000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja 2012 m. spalio 26 d. prašyme nurodė, kad galutinė priteistina suma sudaro 15 926,54 Lt (b. l. 190).
Pareiškėja paaiškina, kad KAM 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. VP-176 pareiškėjai paskirta 695,60 Lt valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėja mano, kad pensijos sumažinimas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus. Pareiškėjai padaryta materialinė ir moralinė žala. Mano, kad mažindamas valstybines pensijas nurodytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepagrįstai neatsižvelgė į teisingas ir pagrįstas Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo nuostatas. Priėmus neteisėtą įstatymą, kuriuo remiantis buvo perskaičiuota (sumažinta) pareiškėjos valstybinė pensija, pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl to, kad pareiškėjai nebuvo mokama visa paskirta valstybinė pensija, pareiškėja patyrė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 2000 Lt.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 190). Prašyme pareiškėja nurodė, kad palaiko patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti. Vadovaudamasi KAM pateiktais duomenimis pareiškėja patikslino, kad galutinė priteistina suma yra 15 926,54 Lt.
Atsiliepimas
Krašto apsaugos ministerija atsiliepime (b. l. 129-130, 183) su pareiškėjos skundu nesutinka. Paaiškina, kad valstybinė pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo.
Atstovas teisme sutiko, kad pareiškėjai gali būti grąžinta dėl prieštaraujančio Konstitucijai pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalis. Atstovas prašė atmesti pareiškėjos reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir potvarkių panaikinimo, nes potvarkiai priimti vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, yra teisėti ir pagrįsti ir atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad KAM valstybės sekretoriaus 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. VP-176 pareiškėjai paskirta 695,6 Lt valstybinė pensija nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 139 156). Taikydama nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius KAM perskaičiavo pareiškėjos valstybinę pensiją 2010 m. kovo 16 d. potvarkiu Nr. PE-533, 2010 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. PE-586, 2010 m. balandžio 29 potvarkiu Nr. PE-635, 2010 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. PE-683, 2010 m. liepos 16 d. potvarkiu Nr. PE-740, 2010 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. PE-784, 2010 m. rugpjūčio 30 d. potvarkiu Nr. PE-814, 2010 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. PE-883, 2010 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr. PE-942, 2010 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. PE-992, 2010 m. gruodžio 28 d. potvarkiu Nr. PE-1068, 2011 m. sausio 31 d. potvarkiu Nr. PE-42, b. l. 135-137, 142-150). Pareiškėja 2010 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į KAM, prašydama išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusią nepriemoką ir toliau jai mokėti paskirtą 695,60 Lt valstybinę pensiją (b. l. 141). Atsakovė atsakė pareiškėjai 2010 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 12-01-1994 (b. l. 138). Rašte paaiškino, kad KAM skiria, moka ir perskaičiuoja pareigūnų ir karių valstybines pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimas nustatytas Laikinajame įstatyme, pagal kurį sumažintos valstybinės pensijos turi būti mokamos iki 2011 m. gruodžio 31 d. Remdamasi tuo KAM atsakė pareiškėjai, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirtą 695,60 Lt valstybinę pensiją.
Atsakovė pateikė teismui duomenis apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą pareiškėjos valstybinę pensiją ir kiek išmokėjo pagal 5 straipsnį perskaičiuotos pensijos (b. l. 187-188). KAM 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 12-01-1614 paaiškino, kad perskaičiuojant pareiškėjos valstybinę pensiją Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo taikomos (b. l. 193).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. teisėtumo. Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimus grįsdama iš esmės tuo, jog taikant teisės normas, prieštaraujančias Konstitucijai, jai nepagrįstai buvo mokama mažesnio dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatytas socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Taigi pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas ir asmenims, kurių valstybinė pensija bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (iki 2010 m. lapkričio 27 d. – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį, ir asmenims, kuriems paskirta valstybinė pensija bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma minėto dydžio neviršija.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje buvo reguliuojamas valstybinių pensijų mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiavus valstybines pensijas, jos dar kartą perskaičiuojamos pagal 5 straipsnį, atsižvelgiantį į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos netaikomos valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims, o tai reiškia, kad tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, valstybinės pensijos sumažinamos daugiau nei nedirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.
Laikinajame įstatyme nėra numatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas. Pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, numatytas tik sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimas.
Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas pažymėjo kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, jog nutarime pripažinta, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Tai konstatavęs Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjos teisė gali būti apginta išmokėjus valstybinės pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas valstybinių pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi skundo padavimo termino (pareiškėjos ginčijamus KAM potvarkius atsakovė pateikė 2011 m. liepos 4 d., b. l. 82, reikalavimą juos panaikinti pareiškėja suformulavo 2011 m. liepos 15 d. skunde, b. l. 68-81), laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti, todėl pareiškėja turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos valstybinės pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta. KAM pateikė teismui duomenis apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotą pareiškėjos valstybinę pensiją (20 800 Lt) ir kiek išmokėjo valstybinės pensijos, perskaičiavus ją pagal 5 straipsnį (6363,06 Lt) (b. l. 187-188), todėl pareiškėjai priteistinas šių sumų skirtumas (20 800-6363,06=14 436,94 Lt). Atsakovės pateiktoje lentelėje (b. l. 187-188) nurodytas 15 926,54 Lt skirtumas yra skirtumas, kurio pareiškėja negavo dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo. Minėta, kad valstybinės pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2012 m. spalio 2 d. potvarkio Nr. PE-488, pareiškėjai nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokama 650 Lt dydžio valstybinė pensija, t. y. perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 198).
Neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos, kurioje teismas pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgdamas į tai nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį turėtų išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM.
Byloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Būtent iš valstybinių pensijų mokėjimo teisinio santykio, iš šio santykio kylančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjos reikalavimas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad valstybinės pensijos dalies neišmokėjimu jai buvo padaryta žala, yra nepagrįsti.
Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nėra visumos viešosios atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (administracinė byla Nr. A525-1355/2010, A82-932/2011 ir kt.). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus privalėjo veikti.
Atmestini pareiškėjos reikalavimai dėl KAM potvarkių panaikinimo. Pareiškėjos ginčijamus potvarkius KAM priėmė, nes apskaičiuodama valstybinės pensijos dydį vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi KAM, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kokias išlaidas turėjo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turėjo atstovavimo (advokato pagalbos) išlaidų. Dėl to šis jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu
nusprendė:
Pareiškėjos A. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, 14 436,94 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt šešis litus 94 centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Kitus reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.