Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E.G., jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Andruškevičiui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal E.G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl 2007 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-52 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E.G. bei jo atstovas advokatas Henrikas Mackevičius palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo jį tenkinti.

Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. Nr. X-1010 nutarimą „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ Klaipėdos miesto VPK reorganizuotas į Klaipėdos apskrities VPK ir pagal ABTĮ 55 straipsnio nuostatas Klaipėdos apskrities VPK yra procesinis Klaipėdos miesto VPK teisių perėmėjas, todėl atsakovu šioje byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-52 (b.l.7, t. 1), 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-11-IS-36, pateiktos medžiagos (b.l. 42-161, t. 1), kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nustatyta, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą), todėl sprendžiant šį ginčą, yra būtina išaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Statutas) 26 straipsnį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena iš kurių yra atleidimas iš vidaus tarnybos (1 dalies 6 punktas). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūno vardo pažeminimas. Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą pareigūnas taip pat gali būti atleidžiamas, jei paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš šio reguliavimo galima konstatuoti, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiškas atleidimo pagrindas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr.A11-490/2004). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi, esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme – tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią yra būtina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turėtų būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 45-63, t. 1) konstatuota, kad Klaipėdos miesto VPK KP ONTT 3-iojo poskyrio viršininkas E.G., būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas apie A.N. ir S.K. neteisėtos veikos pobūdį, nesiėmė jokių veiksmų jų neteisėtiems veiksmams nutraukti. Žinodamas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A.N. vadovaujamos prostitutės teikia seksualines paslaugas, pasiūlė vykti į šį butą, vėliau ten vyko ir su bute buvusiomis prostitutėmis vartojo alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu gauta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad E.G. sistemingai naudojosi A.N. vadovaujamų prostitučių teikiamomis seksualinėmis paslaugomis. E.G. veiksmai vertintini kaip tyčiniai, kuriais akivaizdžiai pažemintas policijos pareigūno vardas.

Tuo E.G. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr.V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas įpareigojančias saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas), būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai (4.14 punktas), nesilaikė Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų vidaus tarnybos principų, numatančių, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teistų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigų vykdymo principais. E.G. įvardintąja veika pažemino pareigūno vardą dėl ko tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (b.l. 63, t. 1).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 puntą policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-09 esančio E.G. apklausos protokolo (b.l. 82-84, t. 1) nustatyta, jog jis patvirtino, kad iš V.T. žinojo, jog A.N. verčiasi iš merginų prostitucijos. Taip pat nurodė, jog su V.T. nekartą yra buvęs pas A.N. bei vieną kartą per policijos dieną pas S.K. Aplinkybes, kad V.T., K.G., A.N., E.G., V.M buvo susiję asmeninio pobūdžio ryšiais, patvirtina A.N., kuris nurodė, kad šie asmenys lankydavosi pas jį, naudojosi jo telefonu, jo merginų teikiamomis seksualinėmis paslaugomis be atlygio, nes apie tai kuo užsiima jo merginos neslėpė (b.l. 90-101, t. 1). Tai patvirtino S.K. (b.l. 102-106, t. 1).Todėl akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje ir apibendrinime konstatuotos aplinkybės dėl E.G. veikos (neveikimo) vertinimo yra pagrįstos surinkta faktine medžiaga. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-158-2008 (įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi palikus nuosprendį nepakeistu), kuriuo A.N. ir S.K. pripažinti kaltais pagal LR BK 307 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį dėl organizavimo ir vadovavimo prostitucijai ir turėjimo pajamų iš kito asmens prostitucijos, o V.T. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimo bei panaudojimo (b.l. 25-38, 1-22, t. 2). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tirtos tos aplinkybės, kurios faktiškai dėl bendravimo su įvardijamais asmenimis ir einamų tarnybinių pareigų buvo žinomos arba turėjo būti žinomos ir E.G., todėl akivaizdu, kad teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavus, jog minimų asmenų veikoje buvo nusikaltimo sudėties požymių, E.G. turėjo suvokti jog šių asmenų veika yra nusikalstama ir imtis priemonių numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, t.y. viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir jų atskleidimo ir tyrimo ir kt. Tačiau priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad savo veika (neveikimu) jis sudarė prielaidas šių veikų neatskleidimui. Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.lV-308 patvirtintos „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 4.3 punkte, kur pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi iš aukščiau aptartų aplinkybių visumos vertinimo akivaizdu, kad E.G. neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vertinant pareiškėjo veiką, atsižvelgtina į Lietuvos policijos paskirtį bei uždavinius. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio nuostatas policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir jų atskleidimas ir tyrimas ir kt. Sistemiškai vertinat aukščiau aptartų policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad būtų užtikrinti policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, turėdamas realų pagrindą manyti, kad yra vykdoma neteisėta veika nesiėmė jokių priemonių jai užkirsti, nerealizavo turimos informacijos, tuo jis neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas informaciją A.N., bendraudamas su juo neformalioje aplinkoje, naudodamasis prostitučių, dirbančių A.N.. paslaugomis įvykdė įvardijamą tarnybinį nusižengimą. Aplinkybių, kad E.G. neformalioje aplinkoje bendravo su A.N., S.K., G.K., V.M. nepaneigė teismo posėdyje liudytojais apklausti nurodyti asmenys (b.l. 180-193, t. 1). Todėl nustačius šių aplinkybių visumą pagrįstai jo veiksmai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas, kadangi aptartaisiais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali nevykdyti įstatymų, neginti visuomenės nuo nusikalstamų veikų, suteikti pagrindą manyti, kad pateikta visuomenės informacija apie galimai nusikalstamas veikas yra perduodama tiems patiems asmenims dėl kurių veiksmų teisėtumo yra kreipiamasi. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje. Būtina pabrėžti, kad nurodytas pareiškėjo veiksmų vertinimas nėra tiesiogiai siejamas su publikacijų spaudoje pateikimu ir jų turiniu, o yra materialinės teisės normų (Statuto 2 straipsnio 7 punktas ir 53 straipsnio 1 dalis 7 punktas) aiškinimo ir taikymo rezultatas.

Pažeidus Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, ignoruojant 5 straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, atsakovui numatoma ne teisė, o imperatyvi pareiga šiuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintu administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu. Minimo apibendrinimo 3.2.4.4 punkte yra cituojama administracinėje byloje Nr. A-523/2005 priimta nutartis ir konstatuota, kad Vidaus tarnybos statutas nenumatė vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. 2008-03-12 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008 taip pat akcentavo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės netaikyti šio jo atleidimo iš tarnybos pagrindo negali būti pripažinti pagrįstais.

Pareiškėjas abejoja dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų leistinumo ir teisėtumo, nurodydamas, kad naudoti faktiniai duomenys surinkti vykdant operatyvinę veiklą.

Tam, kad būtų nustatyti pareigūnų vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis) yra būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį, sudarančių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 03 d. pasitarime aprobuota administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktika ir šiame apibendrinime nurodoma, kad administracinėje byloje Nr. A-750/2004 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, nurodant, kad operatyvinė informacija įstatymo nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; kitiems tikslams operatyvinė informacija gali būti panaudojama tik įstatymo numatytais atvejais. Tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra baudžiamasis procesas ar jo dalis. Įstatymai nenustato tokių atvejų, kad operatyvinė informacija galėtų būti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 9, 409-419 psl.). Teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos dalis įrodymų, tame tarpe ir dalis įrodymų dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo įvykdymo yra surinkta operatyviniu būdu, tačiau tai tik dalis tarnybinio patikrinimo medžiagos.

Būtent dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimo ir jų patikimumo teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad įrodymų leistinumo tvarka nebuvo pažeista, nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių teismas negalėtų vadovautis ta ikiteisminio tyrimo medžiagos tyrimo dalimi, kuri buvo pagrindu tarnybinio patikrinimo išvadai pagrįsti ir grindžiamas tarnybinio nusižengimo įvykdymas, todėl teismas šia bylos medžiaga vadovaujasi. Operatyviniu būdu surinkta medžiaga yra tik dalis medžiagos – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, teismas vertindamas šią informaciją negrindžia konstatuojamų aplinkybių pagrindo. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama ir eile kitų įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimo, renkant įrodymus, kuriais grindžiamas ginčijamas įsakymas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nesilaikyta LR Vidaus Reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 ir 19 punktų reikalavimų, kadangi tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju pareiškėjo manymu tarnybinio patikrinimo terminas turėjo trukti iki 2006 m. gruodžio 16 d., kadangi LKP biuro viršininko A.M. tarnybinis pranešimas surašytas 2006 m. lapkričio 16 d., todėl būtent iš šio pranešimo turinio turėjo paaiškėti galimai neteisėtos pareigūnų veikos ir nuo šio momento skaičiuotinas tarnybinio patikrinimo terminas.

Tačiau įvertinus 2006 m. lapkričio 16 d. A.M. tarnybinio pranešimo turinį, akivaizdu, kad šiuo pranešimu yra tik konstatuojama, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2006 m. balandžio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, Klaipėdos miesto VPK pareigūnai netinkamai atliko pareigas (b.l. 137-138, t. 1). Tarnybinis pranešimas vizuotas viza „pr. tikrinti, siūlyti sprendimus“. Tarnybinis pranešimas surašytas įvertinus 2006 m. lapkričio 15 d. pažymą dėl atlikto darbo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-0009-06 9 (b.l. 132-136, t.1), t.y. duomenis surinktus vykdant operatyvinę veiklą.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jo kaip pareigūno netinkamas pareigų atlikimas suformuluotas kaip atitinkantis BK numatytas nusikalstamas veikas. Įstatymai nenustato tokių atvejų, kad operatyvinė informacija galėtų būti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti, todėl akivaizdu, kad šie duomenys negalėjo būti teisiniu pagrindu tarnybiniam patikrinimui pradėti ir galėjo būti tik išeitiniai duomenys pradėti rinkti įrodymus, atitinkančius įrodymų leistinumo taisykles, nustatant ar yra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo. Realizuojant gautą informaciją 2006 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 5-11-S-808 (b.l. 71, t. 1) buvo kreiptais į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurią įvertinus PD prie LR VRM Vidaus tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas A.L. 2007 m. vasario 2 d. tarnybiniu panešimu dėl Klaipėdos miesto VPK pareigūnų veiksmų (b.l. 64-65, t. 1), informavo Policijos generalinį komisarą, kad yra teisinių pagrindų atlikti tarnybinį patikrinimą. 2007 m. vasario 5 d. generalinis komisaras pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (b.l. 64, t. 1), todėl būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui. 2007 m. kovo 5 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 66, t.1) dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo kreiptasi į generalinį komisarą, prašant pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą, kadangi atliekant tarnybinį patikrinimą 2007 m. vasario 21 d. raštu Nr. 5-11-S-134 (b.l. 130, t. 1) kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką dėl 2006 m. lapkričio 15 d. pažymos (b.l. 132-136, t. 1) ir 2006 m. lapkričio 16 d. (b.l. 137-141, t. 1) tarnybinio pranešimo išslaptinimo. 2007 m. kovo 5 d. generalinio komisaro viza tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas (b.l. 66, t. 1). Tarnybiniame pranešime nurodomą patikrinimo termino pratęsimo priežastį patvirtina 2007 m. vasario 21 d. rašto Nr. 5-11-S-134 (b.l. 130, t. 1) turinys, 2007 m. kovo 9 d. aktas Nr. 38-IL-62, kuriuo nutarta išslaptinti prašomą medžiagą (b.l. 131, t. 1). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklausti A.L. ir A.N., kurie nurodė, kad iš pirminės informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą buvo aišku, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl V.T. veiksmų ir buvo tik užuominų apie kitų pareigūnų galimai neteisėtą veiką (b.l. 180-193, t. 1). Todėl akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Tvarkos 18-19 punktuose numatytų terminų ir tarnybinio patikrinimo išvada surašyta bei patvirtinta laikantis Tvarkos 20 ir 21 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad Policijos departamento generalinis komisaras negalėjo pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiklos. Tačiau teismas su tokiu teisinio reguliavimo vertinimu nesutinka, kadangi pagal Tvarkos 6 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą ar kitą informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2006 05 27 iki 2008 10 01) 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numatė, kad policijos generalinis komisaras atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą, o 9 punktas numatė, kad vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Pagal šio straipsnio 3 dalį policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose. Taigi iš šių teisės aktų sisteminės analizės akivaizdu, kad policijos generalinis komisaras jam suteiktų įgalinimų apimtimi pagal Tvarkos 6 punktą gali pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nežiūrint to, kad pareigūną į tarnybą priėmė teritorinės policijos įstaigos viršininkas.

Pagal Tvarkos 29 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Taigi 2007 03 15 tarnybinio patikrinimo išvada konstatavus, kad įvykdytas tarnybinis nusižengimas atsakovui nebuvo kliūčių spręsti klausimą dėl pareigūno atsakomybės, kadangi Tvarkos 29 punktas numato maksimalų terminą per kurį turi būti išspręstas tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas, tačiau nėra detalizuojama per kokį minimalų terminą šis klausimas turi būti išspręstas. Todėl atsakovas, gavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, pagrįstai 2007 m. kovo 16 d. pareiškėją atleido iš tarnybos.

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjas E.G. savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalis 7 punktas), todėl atsakovo 2007 03 16 priimtas įsakymas Nr. 30-TE-52 dėl atleidimo E.G. iš vidaus tarnybos pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia : pareiškėjo E.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.