- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-502-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB „SEB lizingas“
- Skolininkas
- UAB „Bunastus“, M. K. K.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ pareiškimą skolininkams UAB „Bunastus“, M. K. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 7626,43 Lt skolos, 4700,75 Lt delspinigių, 72796,37 Lt nuostolių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš solidarių skolininkų UAB „BUNASTUS“ ir M. K. K.. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – solidariųjų skolininkų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą įsiskolinimo dydžiu, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditoriumi. Prašymą motyvavo tuo, kad privalomų mokėjimų skolininkas UAB „Bunastus“ nemoka nuo 2010 m. balandžio mėnesio, buvo kreiptasi į laiduotoją, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo. Reikalavimo suma laikytina labai didele.
Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies - areštavo UAB „Bunastus“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 85124 Lt sumai, o šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose nurodė areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus kreditoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į reiškiamo reikalavimo dydį, kreditorius ir skolininkų tarpusavio santykius, padarė išvadą, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems solidariems skolininkams šioje byloje yra netikslinga. Teismo nuomone, reikalavimo sumai areštavus visų solidariųjų skolininkų ne tik turtą, bet ir pinigines lėšas, būtų pažeisti ne tik teisingumo, protingumo principai, bet būtų pažeistas ir ekonominės pusiausvyros principas, nes skolininkų ekonominiai interesai būtų suvaržyti labiau nei yra reikalinga užtikrinti reiškiamam reikalavimui. Teismas, atsižvelgdamas į didelę reiškiamo reikalavimo sumą, padarė išvadą, kad laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti UAB „Bunastus“ atžvilgiu.
Šalies argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį toje dalyje, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko M.K. K. atžvilgiu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - visų solidariųjų skolininkų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą įsiskolinimo dydžiu, leidžiant areštuotu turtu ir lėšomis atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodo, kad teismo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų solidariųjų skolininkų atžvilgiu šioje byloje yra netikslingas, yra nemotyvuotas. Teismas nutartyje neargumentavo, kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma būtent skolininkui UAB “Bunastus”. Akcentavo, kad visų skolininkų atsakomybė šioje byloje yra solidari – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Atitinkamai ir galimybės iš jų gauti teismo sprendimo įvykdymą turi būti užtikrintos vienodai, neatsižvelgiant į jų kiekį byloje. Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių solidaraus skolininko M.K. K. atžvilgiu, kyla grėsmė, jog jis gali imtis veiksmų perleisti tretiesiems asmenims ar paslėpti jam priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Skolininkai UAB „Bunastus“ ir M.K. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atmesti kreditoriaus skundą. Nurodė, jog pagrindinis skolininkas, kuriam tenka atsakomybė pagal lizingo sutartį, yra UAB „Bunastus“. Pažymėjo, kad kreditorius neturi pagrindo reikalauti iš skolininkų solidarios atsakomybės, tarp šalių gali kilti ginčas, kuriame laiduotojas reikalaus nustatyti jo atsakomybę tik toje dalyje, kurioje jis laidavo už pagrindinį skolininką, arba apskritai ginčys laidavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Pažymėtina, jog teismui, sprendžiančiam klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai prašančiajam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau nėra būtina turėti prašymą pagrindžiančių įrodymų (LR CPK 144 str. 1 d.).
Kreditorius UAB „SEB lizingas“ pareiškė reikalavimą dėl skolos, delspinigių bei nuostolių priteisimo UAB „Bunastus“ ir M.K. K. kaip solidariems skolininkams. Pažymėtina, kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (LR CPK 5 str., LR CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus kreditoriaus reikalavimą keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno ar abiejų skolininkų. Prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas neturi įtakos prievolės įvykdymui, kadangi tokiu atveju prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (LR CK 6.6 str. 7 d.). Todėl kreditorius, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių skolininkų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas kreditoriaus pareikšto prašymo (LR CPK 13 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, esant prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų skolininkų atžvilgiu ir teismui pripažinus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, jeigu vykdant teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik vieno iš solidarių skolininkų atžvilgiu, paaiškėtų, kad jo turto nepakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teisėjų kolegija nesutinka su skolininkų argumentu, kad pagrindinis skolininkas, kuriam tenka atsakomybė pagal lizingo sutartį, yra UAB „Bunastus“. Toks skolininkų argumentas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Bunastus“ atžvilgiu, neįvertino to fakto, kad reikalavimas yra pareikštas solidariesiems skolininkams, nemotyvavo, kodėl reikalavimo užtikrinimui pasirinktas būtent skolininkas UAB „Bunastus“ ir kodėl skolininko M.K. K. atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės nepritaikytos, dėl ko skundžiama teismo nutartis turi būti pakeista. Atsižvelgiant į dispozityvumo principo kreditoriui suteiktas veiksmų laisvės ribas, įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus bei į tai, jog reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams, darytina išvada, kad teismas turėjo atsižvelgti į kreditoriaus prašymą ir, nustatęs pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų skolininkų atžvilgiu.
Dėl aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo nutartis keistina ir toje dalyje, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko M.K. K. atžvilgiu naikintina ir šioje dalyje kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas (LR CPK 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti ir toje dalyje, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko M. K. K. atžvilgiu, panaikinti ir jo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
areštuoti UAB „Bunastus“, (į.k.. (duomenys neskelbtini) ir M.K. K. (a.k(duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 85124 Lt sumai.
Nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto nesant ar jo nepakankant, – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti skolininkų pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, išskyrus skolininko M.K. K. darbo užmokestį, leidžiant skolininkui UAB „Bunastus“ vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi, darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas, kitais galimais skolininko kreditoriais, esančiais pirmesnės nei kreditorius eilės išieškotojais, jei prievolių šiems kreditoriams įvykdymo terminas yra suėjęs, taip pat areštuojamą turtą naudoti išlaidoms, skirtoms įprastai įmonės veiklai vykdyti.