Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. R., gim. 1979 m. rugpjūčio 19 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, 8 klasių iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

R. R., gim. 1977 m. gegužės 24 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, 9 klasių iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

S. R., gim. 1974 m. gegužės 12 d., Rietavo sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, 9 klasių iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Rietavo sav., teis­tas: 1) 2011-10-05 pagal BK 140 str. 1 d. (už tris nusikaltimus), BK 140 str. 2 d., BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 m. 9 mėn., pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirtas vienas įpareigojimas, bausmės neatlikęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji pagrobė svetimą turtą kvalifikuoto plėšimo būdu.

2010 m. gegužės 24 d., apie 17⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo savivaldybėje, kaltinamieji V. R., R. R., S. R. veikdami bendrai ir turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pro neužrakintas namo duris įsibrovė į J. J. gyvenamąjį namą, ten iš J. J. reikalavo duoti pinigų, o jam atsisakius jų duoti, grasindami panaudoti prieš jį fizinį smurtą (reikalavo duoti pinigų ant butelio, nes kitaip gaus mušti), ko pasėkoje J. J. išsigandęs atidavė 8 Lt pinigų, kuriuos kaltinamieji pagrobė. Po to kaltinamieji V. R. ir R. R. liepė J. J. sėdėti prie stalo virtuvėje ir niekur neiti, o kaltinamasis S. R. iš kito kambario pagobė 20 Lt vertės televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, tyčia nutraukė laidus ir sugadino 100 Lt vertės radijo telefoną, išeidamas kieme pagrobė 100 Lt vertės šuniuką. Šia nusikalstama veika kaltinamieji įvykdė plėšimą įsibraudami į patalpą ir nukentėjusiajam J. J. padarė turtinę žalą bendrai už 228 Lt. Šią nusikalstamą veiką visi kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio.

Duodami parodymus teisme vis kaltinamieji teigė, kad nukentėjusysis jiems pinigus paskolino, smurto prieš jį nevartojo ir negrasino. Visi pareiškė neprisimeną aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dėl girtumo įvykio metu ir praėjus daug laiko po nusikaltimo padarymo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. teismas pagarsino visų kaltinamųjų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. R. parodė, kad 2010-05-24 jis su broliais S. ir V. R. šventė jo gimtadienį. Kai išgėrė degtinę S. pasiūlė nueiti pas J. J. gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, kad gauti pinigų. Iš to pasakymo jis suprato, kad nuėjus pas J. J. S. pasiskolins pinigų išgertuvėms. Jis tuo metu dar turėjo pinigų, bet jų nenorėjo išleisti, todėl nesisakė jų turįs. Pas J. J. nuėjo apie 17⁰⁰ val. ir įėję pro neužrakintas namo duris virtuvėje rado J. J. skutantis barzdą. S. pasakė J. J., kad duotų pinigų ant butelio, nes kitaip gaus mušti. Tada V. S. pasakė, kad prie J. J. nelįstu, nes kitaip visiems bus blogai. Tuo metu J. J. ant stalo padėjo 8 Lt pinigų, kuriuos jis paėmė. Vaidas J. J. paklausė ar už tuos pinigus reikia suskaldyti malkas ar nupjauti žolę, tačiau to daryti neliepė. Kai jie kalbėjosi su J. J. virtuvėje S. buvo kitame kambaryje, tačiau nematė ką jis ten veikė. Išeinant į namus Vaidas J. J. įspyrė į užpakalį, o S. pasiėmė šuniuką sakydamas, kad jo reikia jo vaikui pažaisti. Dėl šio nusikaltimo padarymo labai gailisi ir pasižada atlyginti padarytą žalą. (b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Teisme kaltinamasis R. R. šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad visiems buvo žinoma, jog nukentėjusysis gyvena vienas, turi pinigų, artimiausias kaimynas tik už 200 metrų, todėl jį pasirinko. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pagal tarpusavio žodinį susitarimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. R. parodė, kad 2010-05-24 jis su broliais Sauliumi ir Renaldu šventė pastarojo gimtadienį. Kai baigėsi degtinė S. pasiūlė nueiti pas J. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, kad gauti pinigų. Iš to pasakymo jis suprato, kad nuėjus pas J. J. S. pasiskolins pinigų išgertuvėms. Pas J. J. nuėjo apie 17⁰⁰ val. ir pro neužrakintas namo duris įėjo į vidų. Ten rado J. J., kuris skutosi barzdą. S. pasakė J. J., kad duotų pinigų ant butelio, nes kitaip gaus mušti. Tada jis Sauliui pasakė, kad prie J. J. nelįstų, nes kitaip bus visiems blogai. Tuo metu J. J. ant stalo padėjo 8 Lt pinigų, kuriuos pasiėmė Renaldas. Kol jis J. J. klausė ar už tuos pinigus reikia suskaldyti malkas, ar nupjauti žolę, tuo metu S. jau buvo kitame kambaryje. Išeinant į namus jis J. J. įspyrė į užpakalį, o S. pasiėmė šuniuką. Dėl šio nusikaltimo padarymo labai gailisi ir pasižada atlyginti padarytą žalą. (b.l. 21).

Teisme kaltinamasis V. R. šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad jam buvo žinoma, jog nukentėjusysis turi pinigų, nes anksčiau yra pas jį dirbęs, už darbą gerai atsilygindavo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pagal tarpusavio žodinį susitarimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. R. parodė, kad 2010-05-24 su broliais R. ir V. šventė R. gimtadienį. Kai išgėrė degtinę jis pasiūlė nueiti pas J. J. gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, pasiskolinti pinigų bei išgerti degtinės. Kai nuėjo pas J. J. jau buvo apie 17⁰⁰ val. Kadangi namo durys nebuvo užrakintos, pro jas įėjo į vidų, ten rado J. J., kuris skutosi barzdą. Jis pareikalavo J. J. duoti pinigų ant butelio, o ar grasino sumušti nepamena. Tada J. J. padėjo ant stalo 8 Lt pinigų, kuriuos pasiėmė R.. Kai R. ir V. kalbėjosi su J. J., jis buvo nuėjęs į kitą kambarį, ten nuo telefono nuplėšė laidus, kad J. J. nepaskambintų dukrai ir į policiją, atidaręs rūbų spintos duris tarp rūbų žiūrėjo ar nėra daugiau pinigų, pažiūrėjo ir ant spintos. Po to visi išėjo, išeidamas iš namo V. J. J. įspyrė į užpakalį. Iš kiemo jis pasiėmė mažą šuniuką ir įsikišo į striukę, norėjo parnešti savo vaikui pažaisti. Dėl šio nusikaltimo labai gailisi, pažada atlyginti padarytą žalą. (b.l. 51).

Teisme kaltinamasis S. R. šiuos savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad iš kambario jis dar paėmė ir televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pagal tarpusavio žodinį susitarimą.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas J. J. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2010-05-24 jį bandė apiplėšti (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai, broliai R.. Dviese jį saugojo, o vienas darė kratą kambariuose, ieškojo pinigų, grasino primušti. Kad neiškviestų policijos sugadino telefono aparatą. Nieko neradę pavogė dviejų mėnesių šuniuką. (b.l. 4).

Teisme nukentėjusysis J. J. parodė, kad 2010-05-24 d., apie 17⁰⁰ val., į jo namus pro neužrakintas duris įėjo girti kaltinamieji R. ir pradėjo reikalauti pinigų. Pasakius, kad jų neturi, buvo pagrasinta jį sumušti. Jis išsigando ir paėmęs nuo šaldytuvo dėžutę su metaliniais pinigais, kurioje buvo 8 Lt, padėjo ant stalo, visi trys puolė prie dėžutės ir pasiėmė pinigus. Po to jam buvo liepta sėdėti prie stalo, virtuvėje buvo V. ir R., o S. kitame kambaryje ieškojo pinigų spintoje, ką jis matė pro praviras duris. Kai apieškojo kambarį jie išėjo. Išeidamas V. jam įspyrė į užpakalį. Nuėjęs pažiūrėti į kambarį paslėptų pinigų pastebėjo, kad yra sugadintas telefono aparatas, paimtas televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis. Vėliau pro langą pamatė kaip S. pasiėmė kieme buvusį šuniuką ir įsikišo už striukės. Kai liepė paleisti šunį jie neklausė. Šiuo nusikaltimu jam buvo padaryta bendrai turtinė žala už 228 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu šuniukas ir televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis grąžintas. Civilinio ieškinio nereiškia, tačiau norėtų, kad kiekvienas po 100 Lt sumokėtų žalai atlyginti. Griežtos bausmės prašo kaltinamiesiems neskirti.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. pateikė tyrimui televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį ir juodos spalvos šuniuką, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, nufotografuoti ir pagal pakvitavimą grąžinti J. J.. (b.l. 10, 11-14, 16).

Nuosprendyje aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pro neužrakintas namo duris įsibrovę į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, grasindami panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo turtą. Jų veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Plėšimą kvalifikuojantis požymis įsibrovimas teismų praktikoje suprantamas, kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar teritoriją, įveikiant kliūtis ar be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 p.).

Šio nusikaltimo darymo metu kaltinamieji į nukentėjusiojo namą pateko be kliūčių, tačiau prieš nukentėjusiojo valią. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta įrodymų, kad kaltinamieji prašėsi būti įleidžiami, o nukentėjusysis juos įsileido. Pradėjus reikalauti pinigų, o šį reikalavimą nukentėjusiajam atsisakius vykdyti, kaltinamieji pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad patekdami į nukentėjusiojo namus kaltinamieji turėjo išankstinį sumanymą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą.

Bausmės skyrimas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į bausmės skyrimo ypatumus esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Visi kaltinamieji teisiami už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis įstatymas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 75 str.), taikyti kaltinamiesiems BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė nėra sąlygų, numatytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Nustatant bausmės dydį kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikaltimo padarymo metu, jų asmenybes.

Visi kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu nebuvo teisti, neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, juos charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Nusikaltimo darymo metu visi buvo bendravykdytojai. Visų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, visų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (girtumą įrodo nuosprendyje aptarti įrodymai) ir veikdami bendrininkų grupe.

Po šio nusikaltimo padarymo S. R. yra nubaustas administracine tvarka ir turi vieną galiojančią nuobaudą, nuteistas 2011-10-05 to paties teismo nuosprendžiu, todėl naujai paskirta bausmė subendrintina vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. sausio 10 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. R. sulaikymo.

V. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vienerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. sausio 10 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. R. sulaikymo.

S. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam ter­mi­nuo­to lais­vės at­ė­mi­mo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011 m. spalio 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 2 (dvejus) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d. pagal 2011-10-05 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. R. sulaikymo.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.