Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-214/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-10
Bylos Nr.
2-214/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
M. Z., G. R., R. R., N. Z.
Ieškovas
Nordea Bank Finlanf Plc
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „ERP“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-214/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4933-881/2012 pagal ieškovo Nordea Bank Finlanf Plc ieškinį atsakovams G. R. (G. R.), R. R., N. Z. ir M. Z. dėl skolos priteisimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ERP“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Nordea Bank Finlanf Plc kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) solidariai priteisti iš atsakovų N. Z., M. Z., G. R., R. R. 3 388 495,01 Lt skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų G. R. ir R. R. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. DB-11702, kurios pagrindu G. R. perleido R. R. nuosavybės teises į 350 kv. m bendro ploto gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 437,55 kv. m. bendro ploto prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei 51,82 kv. m bendro ploto butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją - priteisti iš atsakovės R. R. G. R. nuosavybėn dovanojimo sutarties objektą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams N. Z., M. Z., G. R., R. R. priklausantį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis neviršijant 3 388 495,01 Lt. sumos. Nurodė, jog ieškinio suma pareikšta atsakovų atžvilgiu yra didelė. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant išvengti turto pardavimo ar kitokio perleidimo, dėl ko gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi solidariai areštavo atsakovų G. R. ir N. Z. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises 3 388 495,01 Lt sumai. Patikslintame ieškinyje nurodžius du naujus solidarius atsakovus: G. R. ir N. Z. sutuoktines R. R. ir M. Z., ieškovas prašo priteisti minėtą sumą iš keturių minėtų atsakovų ir areštuoti atsakovių R. R. ir M. Z. turtą. 2012 m. liepos 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones šių atsakovių atžvilgiu ir areštavo jų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises bendrai 3 388 495,01 Lt sumai, o nesant šio turto ar jo esant nepakankamai - pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jau yra priimta nutartis areštuoti atsakovų G. R. ir N. Z. turtą, pažymėjo, kad bendra visų atsakovų areštuoto turto suma negali viršyti ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovų solidariai 3 388 495,01 Lt sumos.

Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nuomone, didelė reikalavimo suma, prašoma priteisti iš atsakovų (fizinių asmenų), sudaro prielaidas manyti, jog patenkinus ieškinį egzistuoja reali rizika, kad sprendimas gali būti neįvykdomas ar jo įvykdymas apsunkintas, todėl nesant paneigtai prezumpcijai dėl didelės ieškinio sumos, suponuojančiai būtinumą užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinus apribojimus taip pat ir atsakovių M. Z. bei R. R. atžvilgiu (CPK 144 str.). Teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinąsias apsaugos priemones (areštą) pirmiausia taikė atsakovėms M. Z. ir R. R. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar jo nepakankant – piniginėms lėšoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė M. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovės M. Z. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės M. Z. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas visiškai nepagrindė ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, todėl teismo nutartis atsakovės M. Z. atžvilgiu yra nemotyvuota. Teismas skundžiamoje nutartyje tiesiog nurodė, jog byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų N. Z. ir G. R. atžvilgiu, ir vien ženkli reikalavimo suma, prašoma priteisti iš atsakovų, leidžia ir atsakovės M. Z. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vienintelis reikalavimo iš priteisti iš atsakovės pinigines sumas pagrindas yra jos sutikimas, nurodytas laidavimo sutartyje. Ieškovas ieškinį atsakovės atžvilgiu grindžia CK 3.109 straipsniu, aplinkybe, kad laidavimo sutartis sudaryta santuokos galiojimo metu ir UAB ,,ERP“ akcijos N. Z. ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CK 3.109 straipsnio 2 dalis preziumuoja skolininkų solidarią atsakomybę tik tam tikrais atvejais, t. y., kai sudaromas sandoris, būtinas šeimos ūkio išlaikymui ir kai sandoriu užtikrinamas vaikų auklėjimas bei švietimas. Minima laidavimo sutartis neturi nieko bendra su šeimos ūkiu ar vaikų poreikių tenkinimu. Esant tokiai situacijai egzistuoja žymiai didesnė tikimybė, kad ieškinys bus atmestas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas.

2. Atsakovės turto areštas nenumatant jai galimybės naudotis bent dalimi gaunamų pajamų, pažeidžia atsakovės teises, proceso šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo principus, pažeidžia atsakovės nepilnamečių vaikų teises.

3. Atsakovės sutuoktiniui N. Z. 2012 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra leista disponuoti dalimi lėšų bei atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl N. Z. negali disponuoti nutartyje nurodyta lėšų suma. Teismas turėjo atsižvelgti į šią situaciją, nustatydamas turto arešto apimtį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, kadangi dabar yra areštuotas visas abiejų sutuoktinių turtas.

.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovės M. Z. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, kadangi ieškinys, pareikštas jos atžvilgiu, yra nepagrįstas. Apeliantė, įrodinėdama ieškinio, pareikšto jos atžvilgiu, nepagrįstumą, nurodo, jog laidavimo sutartyje esantis atsakovės, kaip laiduotojo sutuoktinės sutikimas, nelemia atsakovės solidariosios atsakomybės pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės: teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, susipažinus su ieškinio ir atsakovės atskirajame skunde pateikiamais argumentais, negalima teigti, kad ieškinys atsakovės M. Z. atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovo pateikto ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog yra tikimybė, kad ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę M. Z..

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia ekonomiškumo principą ir atsakovės teises, kadangi teismas nenumatė galimybės atsakovei bent iš dalies disponuoti areštuotomis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės M. Z. atžvilgiu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka savo ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi jos neviršija ieškinio sumos, be to, teismas pirmiausia nurodė areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o tik šio turto esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovė, manydama, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo jos teises, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu jos atžvilgiu taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinti jų mastą, leisti naudotis konkrečia areštuotų piniginių lėšų dalimi, pateikiant tokių lėšų panaudojimo būtinybę pavirtinančius įrodymus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė tokio prašymo teismui neteikė. Ši nutartis nepaneigia apeliantės teisės ir neužkerta jai galimybės kreiptis į teismą su tokiu prašymu (CPK 148 str.).

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 7 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria apeliantės sutuoktiniui N. Z. leista disponuoti jo gaunamu darbo užmokesčiu bei kitomis pajamomis, neviršijant 2 300 Lt sumos, atskaičius mokėtinus mokesčius, taip pat disponuoti lėšomis, viršijančiomis šią sumą tiek, kiek būtina atsiskaitymui su AB „Swedbank“, Vilniaus apskrities VMI bei VSDFV Vilniaus skyriumi, todėl apeliantės teiginys, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra areštuotas visas abiejų sutuoktinių turtas, atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra neatitinkantis faktinių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAudronė Jarackaitė Nijolė PiškinaitėDonatas Šernas