Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-185-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-05
Bylos Nr.
2A-185-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
Atsakovas
K. Š.
Ieškovas
V. Š.
Advokatai
Diana Oseckienė
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja J. Sedalienė Civilinė byla Nr. 2A-185-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant atsakovės K. Š. atstovei advokatei Dianai Oseckienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei K. Š., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Nijolei Masiliūnienei ir Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarei Neringai Matulionienei dėl testamento ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. Š. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) I. Š. testamentą, patvirtintą Šiaulių rajono notarės Nijolės Masiliūnienės, ir Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą pagal I. Š. testamentą atsakovei K. Š.. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas I. Š., kuris 2006-09-19 testamentu jam nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko vaikaitei K. Š.. I. Š. mirties priežastis – insultas, kraujo išsiliejimas į smegenis, dėl ko testamento sudarymo metu, ieškovo manymu, jis buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) testamentas turi būti teismo pripažintas negaliojančiu. Nurodė, kad Kuršėnų seniūnijos biuro notarė jau vykdo testamentą ir yra užvesta paveldėjimo byla, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo V. Š. atsakovei K. Š. 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo V. Š. 834,50 Lt už teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimą ir 72,40 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo atlikta I. Š. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, o ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog I. Š. (duomenys neskelbtini) surašant testamentą nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga), testamento surašymo metu galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, o byloje pakanka rašytinių įrodymų, kad būtų galima pilnai ir teisingai atsakyti į pateiktus klausimus. Be to, byloje apklausti liudytojai I. K., R. Z., A. Ž. taip pat parodė, kad testamento surašymo metu, t.y. 2006 m. vasarą ir rudenį, testatorius I. Š. buvo puikios orientacijos, savimi rūpinosi pats, nueidavo ir į bažnyčią, ir į parduotuvę, pas gydytojus, bendraudavo su kaimynais, prižiūrėjo liudytojos I. K. vaiką. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės K. Š., liudytojų I. K., A. Ž., E. Š. parodymų matyti, jog testatorius I. Š. savo valią palikti namą būtent anūkei K. Š. buvo išreiškęs jau seniai, nes jo nuomone, anūkei K., kaip augančiai be tėvo, buvo labiau reikalinga pagalba ir parama. Pripažino, kad šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog jo tėvas po insulto buvo paralyžuotas, blogai orientavosi, nebegalėjo pats apsitarnauti, blaiviai mąstyti ir priiminėti sprendimus, todėl sudarant testamentą buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovo argumentus, kad jo tėvas buvo prievarta nuvežtas pas notarą surašyti testamento, kad testamento surašymą „suorganizavo“ atsakovės motina, jo sesuo E. Š. su liudytoja I. K., kad jos sutarė su notare dėl tokio testamento surašymo, teismas atmetė kaip neįrodytus. Nurodė, jog ieškovo teiginį, kad ant testamento pasirašė ne I. Š., kad jo parašas yra suklastotas, paneigia notarės Nijolės Masiliūnienės parodymai, kuri teismo posėdyje patvirtino, jog testamentą pasirašė pats I. Š. dviejuose egzemplioriuose. Teismas konstatavo, kad 2008-09-30 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra aiškus ir išsamus, išvados konkrečios. Todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo ieškovo prašymu skirti papildomą teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. Be to, teismas pažymėjo, kad pateikdamas prašymą skirti papildomą ekspertizę ieškovas nepateikė teismui jokių naujų duomenų ar faktų, dėl kurių nebūtų pasisakęs ekspertas atlikdamas pirminę ekspertizę, tame tarpe ir dėl I. Š. (duomenys neskelbtini) patirto insulto ir jo pasekmių. Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių dokumentų, paties ieškovo ir liudytojų parodymų matyti, kad namo, garažo ir sandėlio statyba baigta 1967 m., ieškovas su šeima į namą įsikėlė gyventi 1988 m., namas be patogumų, todėl jame nenorėjo gyventi testatorius I. Š., iki šiol nėra įvestas vanduo, nėra tualeto, įrengtas tik pirmas aukštas. Pažymėjo, jog tai, kad įsikėlęs gyventi V. Š. įsivedė dujas, telefoną, susitvarkė aplinką, pakeitė duris ir langus teismo posėdyje parodė tik ieškovo žmona, liudytoja L. Š., kitokių įrodymų apie namo (duomenys neskelbtini), pagerinimą asmeninėmis ieškovo lėšomis byloje nėra. Todėl įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad testatorius I. Š. testamento surašymo metu (duomenys neskelbtini) pagal sveikatos būklę galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jo apsisprendimas palikti savo turtą vaikaitei K. Š. išreikštas laisva valia, ir nėra pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat dėl apgaulės ar suklydimo. Be to teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu K. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal I. Š. testamentą, nurodydamas, kad toks paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei bei valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, o ieškovui buvo sudarytos nepalankios sąlygos apginti savo teises ir teisėtus interesus. Teismas visiškai nenagrinėjo ieškovo argumentų, o tik nagrinėjo atsakovės bei trečiųjų asmenų pareiškimus. Nurodomą, kad pagrindas tokiam teismo sprendimo atsiradimui buvo Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuris prieštaravo tikrovei ir gerai moralei. Ieškovas, įtardamas, jog ekspertizės aktas yra galimai suklastotas, teismo prašė paskirti papildomą ekspertizę, tačiau teismas atsisakė skirti papildomą ekspertizę, o teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį apie ekspertizės akto suklastojimą bei šio akto išvadų neatitikimą faktinėms aplinkybėms. Tačiau teismas ieškovui net nepasiūlė asmeniškai kreiptis dėl ekspertizės atlikimo pas nepriklausomus ekspertus, kuo galimai ieškovas būtų pasinaudojęs. Be to, teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas pagerino savo asmeninėmis lėšomis. Tačiau, ieškovo manymu, šiuo atveju teismui pakaktų to fakto, jog testatorius, kurio išduotas testamentas yra ginčijamas, negyveno minėtame name, ir nors teisinė registracija yra atlikta mirusiojo I. Š. vardu, namą faktiškai valdė ieškovas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo V. Š. apeliacinį skundą atsakovė K. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto. Atsiliepimas grindžiamas tokaisi argumentais:

Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, iš apeliacinio skundo neaišku kokios procesinės teisės normos, kaip nurodo apeliantas, buvo pažeistos, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja skundžiamas teismo sprendimas. Šiaulių rajono apylinkės teismas ne tik, kad nesudarė nepalankių sąlygų ieškovui apginti neva jo pažeistas kažkokias teises, bet pats padėjo ieškovui rinkti įrodymus, nors tokio pobūdžio bylose šalys pačios turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pats ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko advokato, todėl teismas neturėjo būti ieškovo atstovu šioje byloje. Be to, jeigu ieškovui civilinės bylos nagrinėjimo metu atrodė, kad teismas yra šališkas, jis turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau jis jokių abejonių dėl teismo šališkumo nereiškė.Vien ieškovo noras užvaldyti jo tėvo I. Š. turtą, kurį I. Š. testamentu po savo mirties paliko vaikaitei K. Š., nesudaro pagrindo teigti, kad ekspertizės aktas prieštarauja tikrovei, gerai moralei ar yra suklastotas.

Trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarės Neringos Matulionienės atsiliepimas į ieškovo V. Š. apeliacinį skundą gautas praleidus įstatymo numatytą terminą jam pateikti ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu, o atsakovės atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo išreikšdamas savo valią, padaro patvarkymus dėl turto, taip pat dėl neturtinių teisių ir pareigų savo mirties atveju. Kad testamentas galiotų, būtina jog testatorius, surašydamas testamentą, būtų veiksnus. Sutinkamai su Notariato įstatymo 31 str. 2 d. notaras, tvirtindamas testamentą, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuris prieštarauja tikrovei ir gerai moralei. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas CPK 87 str. pagrindu 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar testatorius I. Š. testamento surašymo dieną sirgo kokia nors psichine liga, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat teismas ekspertą klausė, ar byloje yra pakankamai įrodymų pilnai atsakyti į šiuos klausimus (b.l. 69 - 70). Šios nutarties pagrindu Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrė-ekspertė 2008 m. rugpjūčio 30 d. atliko pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 83 - 85). Teismas konstatavo, kad paskirtąją ekspertizę atliko teismo ekspertė, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė į nutartyje nurodytus klausimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 218 str., ekspertų išvada teismui neprivaloma ir ji vertinama pagal CPK 185 str. nustatytas taisykles. Jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios. Tuo atveju, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.). Pakartotinė ekspertizė gali būti paskirta ir tuo atveju, kai teismui kyla abejonių dėl jos nepagrįstumo (CPK 219 str. 2 d.). Apelianto teiginys, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principas niekuo nepagrįstas. Byloje taip pat nenustatyta, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto teiginys, kad ekspertizės aktas yra suklastotas, neįrodytas. Pareiškimai apie įrodymo suklastojimą sprendžiami CPK 184 str. tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įrodymus dėl šio fakto turi pateikti ieškovas. Apelianto teiginys, kad ekspertizės išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad ekspertizės akto išvados yra ne vienintelis objektyvus I. Š. psichinės būklės konstatavimo įrodymas. Teismui buvo pateikta Pažyma Nr. 195 (b.l. 45), iš kurios matyti, jog pats velionis 2006-09-18 kreipėsi į psichiatrą, kuris nenustatė jo psichikos sutrikimų ir suteikė galimybę atlikti notarinius veiksmus. Apelianto motyvas, kad teismas neišsprendė paveldimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo bei faktinio valdymo klausimų, nepagrįstas. Teismas neturi teisės peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d). Teismas aktyvus gali būti tik darbo ir šeimos bylose. Ginčai, susiję su paveldėjimo teise, nesuteikia galimybės teismui savo iniciatyva peržengti reikalavimų, kuriuos išdėsto ieškovas, ribas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., b.l. 148, 153).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 12,93 Lt (dvylika litų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėPetras PovilaitisKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė