Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-245-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
II-245-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00186-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Pažeidėjas
E. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-245-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00186-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. A.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Vladislav Butkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-582-2023, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22191139538, panaikinimo (toliau – ir Skundas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-582-2023 (toliau – ir nutarimas) E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. gruodžio 1 d., apie 16.25 val., Vilniaus g., Grigiškėse, Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, aplenkė pėsčiųjų perėjoje išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.4 punkto reikalavimus.

2. Nutarimu E. A. paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo E. A. 2023 m. sausio 25 d. pateiktą skundą administracinio nusižengimo byloje ROIK 22191139538.

4. Skunde E. A. (toliau – ir pareiškėjas) nurodom, kad nesutinka su nutarimu, nes, pareiškėjo nuomone, jis yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės, paremtas prielaidomis, priimtas formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių, nesurinkus įrodymų, reikšmingų bylos išnagrinėjimui, neatsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nesutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstyta nusižengimo esme ir aplinkybėmis, neginčijo to, kad buvo lenkiama kita transporto priemonė, tačiau nesutiko su tuo, kad lenkimas buvo daromas pėsčiųjų perėjoje. Nurodė, kad lenkimo manevras buvo pradėtas ir baigtas leistinoje vietoje, t.y. iki pėsčiųjų perėjos, keliui esant pažymėtam brūkšnine linija. Administracinio nusižengimo byloje nėra nei vaizdo, nei garso, nei foto medžiagos, kuri patvirtintų, kad nusižengimas buvo padarytas būtent pėsčiųjų perėjoje. Iš byloje esančio pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo Nr. 1 girdėti, kad buvo daromas lenkimas, tačiau koks tai buvo lenkimas, pareigūnas nenurodė, nedetalizavo. Tai yra vienintelė byloje esanti vaizdinė medžiaga, tačiau, anot pareiškėjo, joje nėra užfiksuota, kad lenkimas buvo daromas pėsčiųjų perėjoje. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas sustabdžiusiam pareigūnui neneigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, taip pat, jog tai nurodė ir protokolo asmens paaiškinimo grafoje, tačiau pareiškėjas nurodo, jog vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnui, sustabdžiusiam automobilį, pareiškėjas sako „taip, žinau, nes lenkiau“, pareigūnas jo klausia „ar toks lenkimas buvo galimas šitoj vietoj“, į ką pareiškėjas atsako „nebuvo galimas“, į ką pareigūnas atsakė „taip, jūs teisus, kad suprantat savo pažeidimą“, tačiau, anot pareiškėjo, pareigūnas, neįsitikinęs, jog pareiškėjas tiksliai supranta, koks nusižengimas jam yra inkriminuojamas, jam surašė protokolą ir tik tuomet pagarsino nusižengimo esmę ir aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu pateiktame rašytiniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad protokole nurodė, kad sutinka ir gailisi, tačiau taip parašė dėl to, kad buvo stresinėje būsenoje, pirmą kartą sustabdytas policijos pareigūnų. Taip pat pareigūnas nurodė, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, tai girdėti vaizdo įraše, kuris padarytas policijos pareigūno „Body“ kamera Nr. 2, todėl esant tokiai pareigūno pateiktai informacijai, jis nesuabejojo pareigūno žodžiu ir pateikė tokį paaiškinimą, kuris minėtas anksčiau.

6. Taip pat pareiškėjas nurodo nesutinkantis su nutarime Institucijos pateiktais argumentais, jog atvykdamas į bylos nagrinėjimą jis sąmoningai bandė išvengti atsakomybės. Pareiškėjas teigia, kad, turėdamas teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti paaiškinimus, jis pasinaudojo šia suteikta teise, siekdamas, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla. Išanalizavus surašytą protokolą, straipsnį, dar kartą nuvažiavus ir apžiūrėjus įvykio vietą, jam kilo abejonės, jog pareigūnas neteisingai įvertino visas aplinkybes. Kadangi pareigūnas protokolo surašymo metu nurodė, kad nusižengimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, 2022 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą gauti šią vaizdinę medžiagą. Kadangi vaizdo medžiagai pateikti yra skiriama 15 darbo dienų, 2022 m. gruodžio 22 d., negavęs vaizdo įrašo, jis skambučiu kreipėsi į policiją ir gavo žodinį atsakymą, kad, patikrinus sistemas, vaizdo įrašo nėra. Tą pačią dieną buvo atsiųstas ir el. laiškas, kad vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio pateikti nėra galimybės dėl techninių kliūčių. Taigi, jo atvykimas į bylos nagrinėjimą ir savo teisių gynimas negali būti traktuojami kaip sąmoningas atsakomybės vengimas.

7. Anot pareiškėjo, kritiškai vertinamas Institucijos argumentas, kad jis bandė derėtis su pareigūnu dėl galimybės jam pritaikyti kitą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas nurodo, kad jam tai buvo nauja, nepažįstama situacija, jis sutriko išgirdęs, kad už tokį nusižengimą taikomas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Būdamas adekvatus, sąžiningas ir nelinkęs nusižengti asmuo, pasimetęs tokioje situacijoje, jis netinkamais žodžiais, frazėmis paklausė pareigūno dėl kito administracinio nusižengimo pritaikymo, tačiau tai nebuvo nei derybos, nei kyšio davimas, nei kažkoks pasiūlymas.

8. Taip pat, anot pareiškėjo, Institucija, interpretuodama jo žodžius, klaidingai nurodo jo išdėstytą argumentą dėl vaizdo įrašo, kaip įrodymo, nebuvimo byloje. Nutarime nurodyta, kad neturi būti sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad nesant vaizdo įrašo, nėra ir administracinio nusižengimo. Tačiau jis bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir pateiktame rašytiniame paaiškinime, nurodė, kad vaizdo įrašas, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, yra toks pat įrodymas, kaip ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys, surinkti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, nesant vaizdo įrašo, kuris yra vienintelis įrodymas, galintis pašalinti esminius prieštaravimus tarp pareiškėjo ir protokolą surašiusio pareigūno, negali būti patvirtinta jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

9. Dėl Institucijos argumento, kad gauti ir peržiūrėti vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio nėra galimybės, kadangi automobilis yra nurašytas ir neeksploatuojamas, pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad vaizdo stebėjimo priemonės pareigūnų tarnybos metu būtų sugedusios ar kilusios kažkokios techninės kliūtys, dėl ko vaizdo įrašas galėjo būti nedaromas. Atvirkščiai, pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, teigė, kad nusižengimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kameromis, tas užfiksuota ir byloje esančiame tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 5-V-185 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-563 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 34 punktu, turėdamas pareigą įkelti į administracinių nusižengimų registrą vaizdo įrašą, kuriuo remiantis galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, asmens kaltę ar kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, to nepadarė. Anot pareiškėjo, vaizdo įrašas šioje byloje yra svarbus įrodymas, galbūt dėl to jo pareigūnas sąmoningai neįkėlė į registrą, kadangi nusižengimas, kurį inkriminavo pareiškėjui, išvis nebuvo padarytas.

10. Taip pat pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Institucijos teigimu, kad pagrindiniai įrodymai šioje byloje yra administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, o vaizdo įrašas būtų priskirtinas papildomiems įrodymams. Anot pareiškėjo, toks įrodymų skirstymas į pagrindinius ir papildomus nenumatytas jokiame teisės akte, yra prieštaraujantis teismų praktikai, protingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

12. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo E. A. skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti nutarimą ir tenkinti E. A. skundą.

13. Institucija nurodo, kad, jų vertinimu, nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga.

14. Institucija nurodo, kad vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t.y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o baigiamas draudžiamoje. Taip pat Institucija pažymi, kad lenkimo manevras yra atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti, posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą, įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu, ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl, anot Institucijos, akivaizdu, kad būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs taip atlikti lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai i horizontalus kelio ženklinimas.

15. Institucija taip pat nurodo, kad šioje byloje nenustatyta, kad pareigūnai iki įvykio būtų pažinoję pareiškėją, su juo būtų palaikę kokius nors santykius ir turėtų pagrindą jį apkalbėti. E. A. nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui pateiktame skunde tokių aplinkybių nenurodė.

16. Institucija pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai neadministruoja vaizdo įrašų iš policijos tarnybinių automobilių. Institucijos pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų administravimo skyrius pateiktų policijos tarnybinio automobilio, kurio borto numeris (duomenys neskelbtini), priekinės kameros 2022 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašą, ir tik dėl to, kad transporto priemonė yra nurašyta, toks įrašas pateiktas nebuvo. Iš to, anot Institucijos, darytina išvada, kad policijos pareigūnai neturėjo tikslo nuo pareiškėjo nuslėpti policijos tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo, o ėmėsi veiksmų, kad toks įrašas, kaip įrodymas, būtų pateiktas administracinio nusižengimo byloje.

17. Institucijos nuomone, nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Anot Institucijos, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl visas skunde išdėstytas aplinkybes jie vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

9. Pareiškėjas E. A., apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis palaiko viską, kas yra išdėstyta skunde, neginčija to, kad buvo lenkiama transporto priemonė, tačiau nesutinka su tuo, kad lenkimas buvo daromas pėsčiųjų perėjoje, lenkimo manevras buvo pradėtas ir baigtas leistinoje vietoje, t. y. iki pėsčiųjų perėjos, keliui esant pažymėtam brūkšnine linija. Byloje nėra jokios medžiagos, kuri patvirtintų, jog nusižengimas padarytas būtent pėsčiųjų perėjoje iš byloje esančių duomenų tai yra pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašo Nr. 1, girdėti, kad buvo daromas lenkimas, tačiau koks tai lenkimas, pareigūnas nenurodė, nedetalizavo. Pareigūno „Body“ kameros įrašas yra vienintelė vaizdinė medžiaga, tačiau ir joje nėra užfiksuota, jog lenkimas buvo daromas pėsčiųjų perėjoje, todėl jis nesutinka su nutarimu, kadangi jis nepagrįstas, priimtas paviršutiniškai neįvertinus bylos aplinkybių, nesurinkus įrodymus, neatsižvelgtina į teismų praktiką. Jis prisimena įvykio aplinkybes, pripažino padaręs pažeidimą, nes lenkimas buvo daromas, jis manė, kad dėl to jį pareigūnas stabdo, jis apskritai buvo pirmą kartą stabdomas policijos pareigūno. Jam buvo stresas, kai jo paprašė dokumento, jis net ne iš karto jį rado. Pareigūnas paklausė ar automobilis registruotas jo vardu, jis atsakiau kad taip, tada pareigūnas pasakė, kad nereikia dokumentų, nes patikrins per automobilio registracijos numerius. Kai pareigūnas paklausė, ar jis žino, dėl ko sustabdytas, jis (E. A.) manė, kad buvo sustabdytas dėl negalimo lenkimo, o ne dėl lenkimo pėsčiųjų perėjoje. Kai jam išrašė protokolą, jis nesiginčijo su pareigūnų, o grįžęs namo, nusiraminęs, perskaitė protokolą ir nuvažiavo į tą vietą. Pirma mintis, kuri jam atėjo į galvą, tai kad jis darė lenkimą per ištisinę liniją, nes per tą vietą jis labai dažnai važiuoju ir kažkaip neužfiksavo ar ten yra brūkšninė, ar ištisinė linija. Tačiau kai nuvažiavo pasižiūrėti, pamatė, kad ten yra brūkšninė linija ir galima daryti lenkimo manevrą, o tą diena, kai jį sustabdė, jis lenkė kitą transporto priemonę, kuri važiavo prieš jį, nes automobilis važiavo labai lėtai, dėl to jis ir darė manevrą, jis įvertino, kad nėra jokių kitų transporto priemonių ir kliūčių jo kelyje. Jis dažnai važinėja tuo keliu. Važiuodamas už lėtai važiuojančio automobilio, jis galėjo matyti, ar pėsčiųjų perėjoje yra žmonių, be to, vietovė jam yra gerai pažįstama, jis įvertino, kad niekas neatvažiuoja priešais, prieš darydamas manevrą įsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra žmonių. Kokiu atstumu buvo, negali pasakyti, nes metrais nematavo, tačiau pakankamai toli, nes ten yra įvažiavimas nuo pagrindinio kelio į gamyklos teritoriją ir kelias tiesiai, pravažiavus posūkį į gamyklą, yra greičio ribojimo salelė, jis ją pravažiavo ir tada įsitikino, kad nieko nėra, dėl ko buvo pradėtas lenkimo manevras. Jį sustabdė, nes teigė, kad jis lenkimą darė pėsčiųjų perėjoje, o lenkimas buvo pradėtas ir baigtas iki pėsčiųjų perėjos. Ten, kur jis darė manevrą, iki policijos pareigūnų automobilio buvo apie 100 metrų, buvo tamsus paros metas, apie 16.30 val., prietema, oro sąlygos nelabai geros, gal pareigūnas pamatė, kad yra daromas lenkimas ir gal jis pagalvojo, kad jis (E. A.) lenkia būtent per pėsčiųjų perėją, nes iš tos vietos nelabai gerai matosi, kur baigiasi pėsčiųjų perėja, ar automobilis baigė lenkimą iki jos, ar baigė už pėsčiųjų perėjos. Jis, nuvažiavęs į tą vietą, darė eksperimentą, buvo nuvažiavęs ne vieną kartą ir įvertinau vietą ir sąlygas, jei neklysta penktadienį buvau sustabdytas, o sekmadienį į e-policiją pateikiau prašymą, kad jam atsiųstu vaizdo medžiagą, o kadangi jam atsiuntė tik medžiagą iš „Body“ kameros. Jis paprašiau, kad jam atsiųstu kitą vaizdo medžiagą, nes jį sustabdęs pareigūnas teigė, kad viskas yra filmuojama ir automobilio vaizdo kamerose yra užfiksuotas jo galimai padarytas nusižengimas, tai jis paprašė tos vaizdo medžiagos ir laukė 15 darbo dienų. Jokių žinių negavau, todėl paskutinę dieną pasiskambino ir jam pasakė, kad dėl techninių kliūčių vaizdo medžiagos nėra. Atvažiavus į bylos nagrinėjimą, jam tyrėja atsiuntė, kad vaizdo medžiagos nėra, nes automobilis buvo nurašytas. Asmeniškai policijos pareigūnų jis nepažįsta, pirmą kartą matė pareigūną, kuris jį sustabdė. Iki tol jis yra baustas tik vieną kartą už greičio viršijimą. Jis vairuoja tris metus, per tą laiką įsitikino, kad jei nėra pažeidimo, pareigūnai be reikalo nestabdo, bet yra žmogiškasis faktorius, pareigūnai galėjo suklysti, jis nesako, kad pareigūnai siekia tyčiai melagingai apkaltinti. Lenkimas buvo baigtas prieš perėją. Jis galvojo, kad buvo sustabdytas dėl to, kad kirto ištisinę liniją, dėl to, pareigūno paklaustas, ar žino, dėl ko yra sustabdytas, jis atsakė, kad žino. Jei gerai prisimena, pareigūnui surašius protokolą ir jam (E. A.) paklausus, ar tikrai pėsčiųjų perėjoje, pareigūnas pasakė, kad viskas yra užfiksuota automobilio kameromis, jis su pareigūnu nesiginčijo, pasirašė protokolą, bet, kaip minėjo, namuose viską perskaitė ir kitą dieną nuvažiavo į įvykio vietą patikrinti. Jis patikėjo pareigūno žodžiu, kad buvo vaizdo įrašas, tačiau paprašius vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio, jo nebuvo. Jo nuomone, įvykio dieną tarnybinis automobilis nebuvo nurašytas, todėl pareigūnai, baigę savo darbą, turėtų tą medžiagą įkelti į sistemą, ar ji automatiškai įsikelia į sistemą, jis šito nežino, bet pareigūnai nežino, kada asmuo gali kreiptis į teismą ir kada gali paprašyti vaizdo medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto G. P. 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d., dirbant kartu su specialistu A. J. ir patruliuojant Vilniaus g., Grigiškėse, jie sustabdė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas lenkė pėsčiųjų perėjoje kitas transporto priemones. Patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad už vairo buvo E. A.. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Jam buvo įteikta protokolo kopija ir tinkamai išaiškinta apie padarytą pažeidimą. Pažeidimas užfiksuotas tarnybinio automobilio kameromis. BODY 1803. (b. l. 17).

11. Liudytojas G. P., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad pažeidimas buvo fiksuotas, kai abu pareigūnai stovėjo prie tarnybinio automobilio, nes toje vietoje buvo ne viena avarija ir jie nusprendė prevenciškai prižiūrėti. Jie pastebėjo, kaip automobilis lenkė kitą transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, tada kolega sustabdė. Tai yra paprastas administracinis nusižengimas, dėl to byloje nėra schemų. Jis nepasakys, kokiu atstumu stovėjo jų automobilis, bet jų akiratyje buvo pėsčiųjų perėja. Tą dieną viskas puikiai matėsi ir jie, prieš priimdami sprendimą, buvo tikri. Tarnybinio automobilio išorėje kamerų nėra, jos yra automobilio viduje ir filmuoja tiek automobilio priekį, tiek galą, tiek automobilio vidų. Byloje filmuotos medžiagos nėra, nes jie neturėjo prieigos tiek peržiūrėti vaizdo įrašų, tiek juos išsaugoti, filmuota medžiaga keliauja į serverius, viskas vyksta automatiniu būdu. Tarnybinis automobilis tikrai nebuvo nurašytas tą pačią dieną. Jis prisimena pažeidėją, kolega priėjo prie piliečio ir jam aiškino, dėl ko sustabdė, jis (G. P.) šito negirdėjo. Minėta pėsčiųjų perėja yra paženklinta, ir vienoje, ir kitoje kelio pusėje yra kelio ženklai, o ant važiuojamosios kelio dalies yra ženklinimas, vadinamasis „zebras“. Dėl oro sąlygų ir apšvietimo jis nepasakys, bet tiek pėsčiųjų perėja, tiek jos ženklinimas gerai matėsi. Toje vietoje atvažiuojant nuo Vilniaus yra ribojamas greitis iki 40 km per valandą, automobilių vairuotojai mato stovinčius pareigūnus. Pažeidimas buvo akivaizdus, iki perėjos lenkimas negalėjo būti padarytas.

12. Liudytojas A. J., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jie (pareigūnai) stabdė automobilį būtent dėl lenkimo, jų tarnybinis automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje tiesiai prieš atvažiuojančias transporto priemones, matomumas buvo labai geras, jie abu matė pėsčiųjų perėją, lenkimas buvo atliktas būtent per ją. Pagal paros laiką galėjo būti ir prietema, bet ten yra įrengtas pėsčiųjų perėjos apšvietimas iš abiejų pusių, dėl to matomumas nebuvo blogas. Asmuo buvo sustabdytas dėl to, kad būtent per pėsčiųjų perėją lenkė. Jis neprisimena žodis žodin, ar buvo įvardintas pažeidimas, jam atrodo, kad jis pažeidėjo paklausė „kodėl vairuotojas lenkė neleistinoje vietoje“, gal to žodžio „pėsčiųjų perėjoje“ jis ir nepasakė. Jei yra „Body“ kameros įrašai, ten turėtų viskas girdėtis. Dėl to, ar pareigūnai buvo lauke, ar automobilyje, galimai buvo automobilyje, jis (A. J.) vairavo transporto priemonę, tai jo durelės buvo arčiau važiuojamosios dalies, jam buvo patogiau išlipti ir sustabdyti automobilį, spėja, kad taip ir buvo, nes ne vienas pažeidėjas buvo apskritai. Sprendimą sustabdyti jie priėmė tikriausiai abu, jis (A. J.) kolegos dažniausiai perklausia, ar šis irgi matė, kolega atsakė, kad matė. Atstumas iki pėsčiųjų perėjos buvo nedidelis, apie 80 žingsnių. Jis sustabdė automobilį, kadangi ten buvo po vieną eismo juostą važiavimo krypčiai, kad netrukdytų eismui, automobilį nukreipė į šalikelę. Jam abejonių, kad lenkimas galėjo būti atliktas iki pėsčiųjų perėjos, nekilo, nes ir vienoje, ir kitoje pusėje buvo akivaizdus žymėjimas. Toje vietoje yra zona 40, jis gali pasakyti, kad pažeidėjo greitis buvo didesnis, negu leistina, bet jis nebuvo užfiksuotas, tos dienos automobilyje nebuvo greičio matuoklio įrangos. Jis gali pasakyti, kad buvo viršytas greitis, bet to įrodyti negali.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

19. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

20. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

21. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą. KET 140.4 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.

22. 2022 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 16) asmens paaiškinimo grafoje pareiškėjas pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka ir teisme pareiškėjas aiškino, jog jis buvo susijaudinęs, nesuprato, kokį konkrečiai nusižengimą padarė, jis pripažino, kad lenkė transporto priemonę, tačiau nesutiko su tuo, kad lenkimas atliktas per pėsčiųjų perėją, tvirtino, kad nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad jis lenkimą darė pėsčiųjų perėjoje, nes byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas pažeidimas.

23. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog E. A. 2022 m. gruodžio 1 d., apie 16.25 val., Vilniaus g., Grigiškėse, Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, aplenkė pėsčiųjų perėjoje išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

24. Kaip teisingai nurodyta skunde byloje nėra policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, kuris akivaizdžiai patvirtintų aplinkybę, kad E. A. kitą transporto priemonę lenkė pačioje pėsčiųjų perėjoje. Tačiau, teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Pažymėtina tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis, sustabdžius policijos pareigūnams, pripažino, kad atliko lenkimą neleistinoje vietoje, tačiau nesuprato, kad yra kaltinamas, jog darė lenkimą pėsčiųjų perėjoje, tvirtino, kad policijos pareigūnai jam nepaaiškino, kokį KET pažeidimą jis padarė, jis buvo stipriai susijaudinęs ir administracinio nusižengimo protokole, parašė, kad gailisi ir pripažįsta kaltę, nesuvokdamas, nusižengimo esmės. Teisme apklausti abu policijos pareigūnai patvirtino, kad asmuo buvo sustabdytas dėl to, kad būtent per pėsčiųjų perėją lenkė kitą transporto priemonę. Apklaustas teisme policijos pareigūnas A. J. paaiškino, jog pažeidėjui paaiškino, dėl ko jis buvo sustabdytas, pažeidėjas iškart sutiko, kad padarė pažeidimą. Nei vienam policijos pareigūnui abejonių, kad lenkimas galėjo būti atliktas iki pėsčiųjų perėjos, nekilo, nes ir vienoje, ir kitoje pusėje buvo akivaizdus žymėjimas. Pėsčiųjų perėja yra apšviesta. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei E. A. skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų nešališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas nenustatė, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu ar duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teismo vertinimu, E. A. kaltę įrodo ir esantis byloje BODY kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad iškart po pažeidimo E. A. pasako, kad žino, jog lenkė neleistinoje vietoje. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas detaliai išaiškina pažeidimo esmę, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, E. A. pasako žodžius: „lenkimas pėsčiųjų perėjoje“, kas leidžia teigti, kad E. A. suprato, dėl kokio pažeidimo padarymo jis buvo sustabdytas ir dėl kokio pažeidimo padarymo jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, po ko jis protokole įrašo ir garsiai perskaito „gailiuosi, kaltę pripažįstu“, kas patvirtina, jog E. A. pripažino ir neginčijo, to, kad lenkimą atliko pėsčiųjų perėjoje. Taigi, paties E. A. įvykio vietoje policijos pareigūnams duoti paaiškinimai paneigia E. A. vėlesnius paaiškinimus, kuriuos jis davė po to, kai susipažino su bylos medžiaga ir jam tapo žinoma, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas jo padarytas pažeidimas, todėl teismas tokius E. A. paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

25. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, yra ir administracinio nusižengimo protokolas bei pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Taigi, teismo įsitikinimu, E. A. kaltę, be aukščiau aptartų įrodymų, taip pat įrodo 2022 m. gruodžio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-48590-2022 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto G. P. 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybinis pranešimas.

26. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, E. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, nes jis žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, bei pagrįstai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam paskyrė minimalią – 170 Eur nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

27. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį iškart po nusižengimo išaiškinimo, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas vertina, kad E. A. skunde nurodyti motyvai dėl nekaltumo yra jo gynybinė pozicija, kurios jis pradėjo laikytis, po to, kai jam tapo žinoma, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas pažeidimas.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliekamas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4,6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo E. A. skundo netenkinti.

Palikti 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 10-ANR_N-582-2023, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22191139538 nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė