- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-826-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- V. B., V. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Stefanija Taluntienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovei advokatei Stefanijai Taluntienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl iškeldinimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei V. M., trečiajam asmeniui antstolei Redai Vizgaudienei dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė iškeldinti atsakovą su visais jo daiktais iš jai priklausančių sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal santuokos nutraukimo sutartį, patvirtintą 2007-11-12 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, atsakovui atiteko nuosavybės teisėmis žemės sklypas su nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovas turėjo jai sumokėti piniginę kompensaciją 120000 Lt iki 2008-04-30. Šios sutarties atsakovas nevykdė, jai kompensacijos nesumokėjo, todėl ji kreipėsi dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis jai perdavė turtą: žemės sklypą, sodo namelį už 144000 Lt. Kainos skirtumą ji pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Atsakovas iš jai nuosavybės teise priklausančio sodo namelio neišsikelia, ji siuntė atsakovui rašytinį perspėjimą dėl iškeldinimo, tačiau atsakovas nereaguoja, toliau naudojasi jos nuosavybe. Priešieškinį kaip nepagrįstą prašė atmesti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašė pripažinti 2010-02-05 turto perdavimo aktą Nr. 74-13372 negaliojančiu ir taikyti restituciją. Mano, kad ieškovė be pagrindo nori perimti turtą, kurio vertė yra didesnė ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei yra perduotas 22,31 kv.m. ploto sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0730 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktiškai sodo namelis yra perstatytas ir jo plotas viršija 100 kv.m. Tokiu būdu, antstolis, nenuvykęs į vietą ir neapžiūrėjęs areštuotų daiktų, ieškovei perdavė ne tą turtą, kuris yra įregistruotas registre. Taip pat antstolis, iš varžytinių pardavinėjo ne tą turtą, to turto vertė realiai buvo didesnė ir dėl šių priežasčių ieškovei nepagrįstai atiteko jo turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Iškeldino atsakovą A. M. su visais daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei iš atsakovo 906 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2007-11-12 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria pareiškėjui A. M. asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai V. M. išmokama 120000 Lt kompensacija iki 2008-04-30. Taip pat šalys sutarties 2.4.4. punktu susitarė, kad pretenzijų dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo vienas kitam neturi. 2008-10-28 ieškovė kreipėsi į antstolės R. Vizgaudienės kontorą dėl 120000 Lt išieškojimo iš atsakovo A. M.. 2008-11-27 buvo areštuotas skolininko A. M. turtas 128000 Lt sumai. Tą pačią dieną surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas žemės sklypas ir sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). Neįvykus antrosioms varžytinėms, antstolis pasiūlė išieškotojui perimti turtą ir išieškotoja V. M. sutiko. 2010-02-05 aktu Nr. 74-13372 antstolė perdavė išieškotojai V. M. neparduotą turtą iš varžytinių – 0,0730 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2010-03-10 įregistravo minėtus nekilnojamuosius daiktus viešajame registre. Ištyręs bylos įrodymus teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai valdo ieškovei priklausančius daiktus, todėl jis turi būti iškeldintas iš ieškovei priklausančio žemės sklypo ir sodo namelio. Teismas nenustatė, kad antstolė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus perduodant turtą išieškotojai, todėl priešieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo priešieškinį. Nurodė, jog ginčijamu turto perdavimo aktu ieškovė įgijo ne tą turtą, kuris buvo pardavinėjamas išieškojimo procese. Antstolė netinkamai įvertino turtą, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias turto realizavimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl antstolės veiksmų vykdymo procese, tačiau teismas nenustatė pagrindų CPK 602 straipsnio taikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai antstolė Reda Vizgaudienė atsakovo ginčijamu turto perdavimo aktu perdavė ieškovei sodo namelį ir žemės sklypą.
CPK 702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą, jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, ar nėra normų pažeidimų, nurodytų CPK 602 straipsnyje, bet sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M., A. K., bylos Nr. 3K-3-157/2006). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. antstolis D. S., UAB „Vilniaus svebas” ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2005.).
CPK 643 straipsnyje nustatytos skolininko teisės, bet jos nėra išsamiai išvardytos. CPK 643 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad skolininkas turi ir kitas šiame įstatyme numatytas teises. Skolininko teisės turi būti derinamos su pagrindiniu vykdymo proceso tikslu – kreditoriaus reikalavimo patenkinimu. Pagal CPK 725 straipsnyje nustatytą tvarką teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, turi patikrinti ne tik tai, ar buvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, bet ir nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl varžytynių akto patvirtinimo. Teismas patikrina, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų. Dėl to teisėjas patikrina ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, bet ir sprendžia, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas nepažeidžia kitų asmenų interesų. Tuo atveju, kai nustatoma, kad buvo kitas būdas patenkinti kreditoriaus reikalavimą ir būtent tuo būdu kreditoriaus reikalavimas buvo patenkintas, teismas atsisako tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar buvo paduotas skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolio patvarkymo perduoti turtą išieškotojui panaikinimo, nes teismas sprendžia klausimą dėl turto perdavimo akto patvirtinimo. Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 straipsnio 3 dalis, 725 straipsnio 8 dalis). Teismo atliekamas varžytynių ar turto perdavimo akto tvirtinimas yra ne tik procesinės priežiūros veiksmas, bet ir vykdymo veiksmo dalis, nes įteisina turto perdavimą. Teismas, spręsdamas dėl varžytynių akto ar turto perdavimo be varžytynių akto tvirtinimo pagal CPK 702 straipsnio 3 dalį ir 725 straipsnį, turi patikrinti, ar iki to momento nėra aplinkybių, jog dėl visiško vykdomojo dokumento įvykdymo vykdomoji byla pagal CPK 632 straipsnio 1 punktą turi būti laikoma baigta. 2010-02-05 turto perdavimo išieškotojui aktą patvirtino teismas. Tokie teismo veiksmai buvo pagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė priimdama turto perdavimo išieškotojui aktą būtų pažeidusi procesines teisės normas. Atsakovas neįvykdė santuokos nutraukimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Nepavykus ginčo turto parduoti varžytinėse ir esant ieškovės sutikimui, antstolė pagrįstai priėmė turto perdavimo išieškotojui aktą. Kaip jau buvo minėta, pagrindinis vykdymo proceso tikslas yra kreditoriaus (šiuo atveju ieškovės) teisėtų reikalavimų patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai buvo teisėti tiek perduodant turtą, tiek ir jį įvertinant.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Ieškovei ginčo daiktai priklauso nuosavybės teisėmis. Tą patvirtina viešo registro duomenys. Atsakovas jokių teisių į ginčo turtą neturi, todėl ieškovės reikalavimai jį iškeldinti yra teisėti ir pagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė šalių ginčo santykiams materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinas jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. B. 1 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo A. M..