Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

3. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį galutine 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, pridedant iš dalies neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

4. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė;

5. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu 2 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis S. K. paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 19 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant, prie anksčiau paskirtos iš dalies atliktos bausmės pridedant šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės apribojimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. 2019 m. birželio 9 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su sugyventine J. N., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, tyčia rankos kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai J. N. į nosį, mažiausiai vieną smūgį į kaktą, tuomet sugriebęs nukentėjusiajai J. N. už rankos ją permetė ant žemės ir apžergęs ją gulinčią kojomis abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė, taip mušdamas ir smurtaudamas šeimos nariui – nukentėjusiajai sugyventinei J. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, nosies srityje, kaklo srityje, odos nubrozdinimus kairio žasto srityje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini). gėrė su kaimynais alkoholinius gėrimus. Gulint sugyventinės kambaryje, į kambarį atėjo sugyventinė ir prasidėjo konfliktas, kurį išprovokavo sugyventinė. Susinervinęs atsikėlė ir nuėjo į kiemą parūkyti. Paskui į kiemą atėjo J. Būdamas girtas, sudavė sugyventinei, kur ir kiek tiksliai neprisimena. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Nurodė, kad padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Dėl šio įvykio, kuriam įtakos turėjo alkoholis, gailisi, pilnai pripažįsta padaręs nusikaltimą.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad su S. K. gyvena apie 13 metų, veda bendrą ūkį, turi du vaikus. 2019 m. birželio 9 d. namuose rado girtą S. K.. Namo kambaryje tarp jos ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Norėjo išeiti iš namų. Paskui ją pasivijo sugyventinis, kuris šaukdamas ant jos sudavė, jai vieną smūgį kumščiu į nosį, dėl to labai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas. Sekantis smūgis buvo rankos kumščiu jai į kaktą, tada griebė už kairės rankos ir permetė ant žemės. Apžergęs ją gulinčią kojomis abejomis rankomis spaudė jai kaklą taip ją stipriai smaugdamas. S. K. jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, tačiau šį kartą jis stipriau pakėlė ranką prieš ją, taip sukėlė stiprų fizinį skausmą ir ją sužalojo. S. K. buvo stipriai apgirtęs, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas (b. l. 11 – 12).

2019 m. birželio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme (b. l. 6 – 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 520/2019(06), kurioje nurodyta, kad J. N. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies srityje, kaktos srityje, odos nubrozdinimas kairio žasto srityje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus daiktus (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K., suduodamas kumščiu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai į nosį ir mažiausiai vieną smūgį į kaktą, bei permetęs ją ant žemės ir abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugdamas, J. N. sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sužalojimą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies srityje, kaktos srityje, odos nubrozdinimas kairio žasto srityje. Kaltinamasis S. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2019 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, būdamas neblaivus sugyventinei J. N. ranka sudavė du smūgius į veidą bei ją permetęs ant žemės ir smaugė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini), esančios sodybos kieme, S. K., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį, dėl to labai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas ir vieną smūgį rankos kumščiu jai į kaktą, tada griebė už kairės rankos ir permetęs ant žemės, apžergęs ją gulinčią kojomis abejomis rankomis spaudė jai kaklą taip ją stipriai smaugdamas. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. N. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo padaryti smūgiavimo būdu.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. K. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai J. N. į nosį, mažiausiai vieną smūgį į kaktą, tuomet sugriebęs nukentėjusiajai J. N. už rankos ją parmetė ant žemės ir apžergęs ją gulinčią kojomis abejomis rankomis suėmęs už kaklo smaugė. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius rankos kumščiu bei smaugiant), padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, nosies srityje, kaktos srityje, odos nubrozdinimas kairio žasto srityje) ir sužalojimo pobūdį (kraujosruvos ir odos nubrozdinimas, sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad J. N. patirtas fizinis skausmas yra S. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai ant veido padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimas ant žasto, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai ir ją smaugdamas, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. S. K. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Prokurorė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir bausmės neatlikęs, pažeidinėja probacijos sąlygas, prašė skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina taip pat ir tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. K. – praeityje teistas penkis kartus tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 40 – 45), baustas administracine tvarka (b. l. 36 – 39), vykdo individualią veiklą (b. l. 32), dirba (b. l. 163, 164), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 31), turi du nepilnamečius vaikus (134 – 138), kuriuos vienas išlaiko (139 – 162). Nors kaltinamasis jau praeityje buvo ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tai nesulaikė nuo nusikalstamų veikų, jis tinkamų išvadų nepadarė ir pakartotinai vartojo smurtą savo šeimos nario atžvilgiu. Tai rodo, kad ankstesnės bausmės nepasiekė visų joms keliamų tikslų, neatgrasė kaltinamojo nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo S. K. klausimą, pakartotinai įvertinęs nuteistąjį, bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Kadangi kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, dirba, išlaiko vienas nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam S. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir trims mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. Kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, S. K. iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (b. l. 65 – 66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti atlikti bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, subendrinti paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti S. K. bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Informuoti S. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.