Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1348-142/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-26
Bylos Nr.
II-1348-142/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pažeidėjas
S. L.
Advokatai
Jonas Korsakas
Kategorijos
  • 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr.II-1348-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 26.1; 32
NUTARTIS(S)Vilnius2007 m. birželio mėn. 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. L., jo atstovui advokatui Jonui Korsakui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. L. skundą dėl Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP VTT Mobilios kuopos vyr.patrulis 2007-02-24 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą S. L. už Kelių eismo taisyklių (KET) 75 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2007-02-24 17.15 val. Ozo g.10, Vilniuje vairuodamas automobilį nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengusių pėsčiųjų. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 1 d. (b.l.8).

Vilniaus m. VPK VP EPT AVS vyr.specialistas 2007-03-13 nutarimu Nr.E 538133 S. L. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą skyrė 160 litų baudą, pažeidimą įvertino 4 balais (b.l.9).

Šalies argumentai

Skundu S. L. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, kad KET nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Paaiškino, kad 2007-02-24 apie 17.15 val. važiuojant per pėsčiųjų perėją Ozo gatvėje ties 10 namu, Vilniuje, žmonės ėjo šaligatviu, į pėsčiųjų perėją įžengusių pėsčiųjų nebuvo, todėl reikalavimo sustoti prieš pėsčiųjų perėją jam nebuvo. Kadangi žmonės ėjo Ozo g. šaligatviu link Lukoil degalinės, o šalikelė prieš pėsčiųjų perėją ir už jos buvo pilnai užstatyta automobiliais, pareigūnams galėjo pasirodyti, kad pėstieji įžengė į pėsčiųjų perėją. Teigia, kad byla buvo išnagrinėta šališkai. Šališką bylos tyrimą patvirtina tas faktas, kad policijos pareigūnai protokolą surašė ir nutarimą priėmė vien tik Vilniaus m. VPK VP VTT MK vyr.patrulio A. N. prieštaringo Tarnybinio pranešimo pagrindu. Pirmoje tarnybinio pranešimo dalyje A. N. nurodo, kad S. L. nepraleido per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo, o trečioje dalyje jau rašo, kad tiek jis, tiek kiti jo kolegos matė, kaip du pėstieji įžengė į gatvę ties Ozo g.10 (Lukoil degalinė) nuo degalinės. Byloje jokių kitų įrodymų nėra. Nenustatyti nei tie neva ėję pėstieji, nei kitaip neva jo padarytas pažeidimas užfiksuotas (nėra filmuotos medžiagos, fotonuotraukų ar pan.). Atsižvelgdamas į tai, mano, kad byla išnagrinėta šališkai, nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai, ignoruojant ir pažeidžiant įstatymu jam suteiktas teises, pažeidžiant LR ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 272 str. reikalavimus, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir todėl naikintinas.

Teismo posėdyje 2007-05-08 S. L. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su juo kartu važiavę keleiviai taip pat nematė žmonių pėsčiųjų perėjoje. Buvo jau prieblanda. Policininkai sėdėjo savo automobilyje, jiems matomumą užstojo autobusas. Prieš jį važiavusio automobilio policininkai nestabdė, o kažkodėl sustabdė jį, vijosi su švyturėliais. Priėjęs pareigūnas neprisistatė, jo striukė buvo be skiriamųjų ženklų. Toje vietoje yra po dvi eismo juostas kiekviena važiavimo kryptimi. Greitėjimo-lėtėjimo juosta ir autobusų stotelė buvo užstatyta mašinomis. Pareigūnai stovėjo draudžiamoje zonoje, važiuodami jie negalėjo pastebėti automobilio.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje 2007-06-14 paaiškino, kad pažeidimo bylų nagrinėjimą reglamentuoja Generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtinta Instrukcija. Nutarimas priimtas remiantis tik tarnybiniu pranešimu, tačiau pagal Instrukcijos 27 p. tarnybinis pranešimas yra tik kiti dokumentai, o ne įrodymas pažeidimo byloje. Be to, kaip jau nurodyta skunde, tarnybinis pranešimas yra prieštaringas. Instrukcijos 26.8 p. įpareigoja pareigūnus nustatyti visus galimus liudytojus, juos užfiksuoti. To reikalauja ir LR ATPK 256 str. 3 d., t.y. pareigūnai privalo surinkti visus įmanomus įrodymus, tai nurodyta ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Generalinio komisaro įsakymu Nr.660, 142 p. Pareigūnų buvo trys, todėl jie turėjo galimybę surinkti visus įmanomus įrodymus: nustatyti kaip liudytojus pėsčiuosius, nubraižyti schemą, tuo tarpu visi trys pareigūnai nusivijo tariamą pažeidėją. Aiškino, kad vienas jų galėjo likti ir nustatyti liudytojus. Pačių liudytojų, policijos pareigūnų, parodymai yra prieštaringi – t.y. jie neprisimena, ar buvo stovinčių automobilių, teigia, kad matomumas buvo geras, tačiau neatsimena, ar buvo vakaras. Neatsimena, kokie buvo pėstieji – vyrai ar moterys. Skirtingai nurodo atstumą iki perėjos nuo jų stovėjimo vietos. Matyti tokiu atstumu fiziškai neįmanoma. Stovinčių automobilių buvo, nes patys pareigūnai patvirtino, jog Siemens arenoje vyko kažkoks renginys. A. D. teigia, kad puikiai viską atsimena, kad sėdėjo šalia vairuotojo, o už jo A. N., tuo tarpu A.N. nurodė, kad sėdėjo už vairuotojo. Nebuvo braižoma schema, bet byloje II-390-15/2006 teismas pasisakė, jog schema svarbus įrodymas. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką praneštą tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad S. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už KET 75 punkto reikalavimų pažeidimą. Minėtas KET punktas nurodo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Atsakomybė už tokį KET pažeidimą numatyta LR ATPK 124¹ str. 1 d.

S. L. neigia jam inkriminuotą teisės pažeidimą, ginčija faktą, kad jo važiavimo kryptimi į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją buvo įžengusių pėsčiųjų, t.y. jis teigia, kad pėstieji ėjo šaligatviu, todėl jis neprivalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją. Tačiau byloje surinkti tiesioginiai įrodymai (ATP protokolas, tarnybinis pranešimas), patvirtina, jog S. L. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Tokie įrodymai vertintini pakankamais, įrodinėjant S. L. kaltę dėl padaryto KET pažeidimo. Be to, vėliau šie įrodymai buvo patvirtinti ir liudytojų parodymais teisme.

Pareigūnas A. N. 2007-02-24 tarnybiniame pranešime (b.l.10) nurodė, kad 2007-02-24 apie 17.15 val. dirbdamas kartu su kitais Mobilios kuopos pareigūnais Vilniuje ties Ozo g.10, sustabdė automobilį Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini) už tai, kad nepraleido per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo, kuris ėjo jo važiavimo krypties juosta. Vairuotojas S. L. su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad jie kaip pareigūnai nieko nematė, jokių pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Tiek jis (t.y. pareigūnas A. N. ), tiek kiti jo kolegos matė, kaip du pėstieji įžengė į gatvę ties Ozo g. 10 (Lukoil degalinė) nuo degalinės. Automobiliai, važiuojantys link Ukmergės ta pačia kryptimi kaip ir minėtas Toyota Previa antra juosta, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, o automobilis Toyota, važiuojantis pirmąja juosta, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti einančių pėsčiųjų.

Nepagrįstas S. L. teiginys, kad protokolas surašytas ir nutarimas priimtas vadovaujantis tik vyr.patrulio A. N. rašytu tarnybiniu pranešimu. ATP protokole nurodyta, kad pažeidimo faktą liudija A. D. ir A. P.. Todėl protokolas surašytas ir nutarimas priimtas ne vieno A. N. parodymų pagrindu, o ir kitų pareigūnų, o būtent A. D. ir A. P., kurie liudija pažeidimo faktą, parodymų pagrindu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad tarnybinis pranešimas yra prieštaringas, nes iš pradžių pareigūnas nurodo, jog per perėją ėjo vienas pėstysis, o vėliau rašo, kad buvo du pėstieji, todėl nėra tinkamas įrodymas šioje byloje. Iš tiesų, pirmoje tarnybinio pranešimo pastraipoje pareigūnas A. N. nurodo, kad „nepraleido per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį“, o trečioje pastraipoje nurodo, kad „tiek jis, tiek kiti jo kolegos matė, kaip du pėstieji įžengė į gatvę ties Ozo g. 10 (Lukoil degalinė) nuo degalinės“. Tačiau teismas jokių prieštaravimų neįžvelgia, nes, kaip ir pasitvirtino pareigūnų duotais parodymais teismo posėdžio metu, įžengę į pėsčiųjų perėją buvo du pėstieji, tačiau per pėsčiųjų perėją ėjo vienas pėstysis, kitas stovėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai A. P., A. N. ir A. D. nurodė tokias pačias aplinkybės, kaip ir užfiksuota tarnybiniame pranešime. Liudytojų parodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai išvažiavo iš Lukoil degalinės ir sustojo prie išvažiavimo į Ozo gatvę praleisti Ozo gatve važiuojančių automobilių, todėl gerai matė, kaip automobilis Toyota nepraleido į nereguliuojamą perėją įžengusių pėsčiųjų. Pareigūnų parodymai sutampa esminėmis aplinkybėmis: kiek buvo pėsčiųjų, nuo kurios pusės pėstieji įžengė į važiuojamąją dalį, kuria eismo juosta važiavo Toyota automobilis, kad kiti automobiliai, važiavę Toyota važiavimo kryptimi prie pėsčiųjų perėjos sustojo. Tuo tarpu S. L. atstovo nurodomi pareigūnų parodymų nesutapimai nėra esminiai ir nekelia abejonių parodymų objektyvumu. Logiška, kad atstumą iki perėjos pareigūnai nurodė nevienodai, nes atstumą jie vertino vizualiai, tiksliai atstumas specialiomis matavimo priemonėmis nebuvo matuojamas. Nustatant S. L. pažeidimo faktą visiškai nereikšminga ta aplinkybė, kurioje tarnybinio automobilio vietoje ant galinės sėdynės sėdėjo pareigūnas A. N., be to, pareigūnų parodymuose dėl šios aplinkybės nėra jokių prieštaravimų, nes pareigūnas A. N. teismo posėdyje parodė, kad jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo, automobilį vairavo A. P., o pareigūnas A. D. nurodė, kad A.N. sėdėjo ant galinės sėdynės, kurioje tiksliai vietoje, neatsimena. Logiška, kad pareigūnai neprisiminė, ar buvo gatvės pakraščiuose stovinčių automobilių, nes jų dėmesys buvo nukreiptas į judančius automobilius – jie norėjo iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį kelią, taip pat logiška, kad pareigūnai nekreipė dėmesio į pėsčiųjų lytį, išvaizdą, nes jų dėmesys buvo sutelktas į pažeidėją ir kaip kuo greičiau jį nustatyti. Be to, apibūdinti pėsčiuosius, kuriuos policijos pareigūnai kelias sekundes stebėjo 2007 m. vasario mėnesį, 2007 05 08 teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į pareigūnų darbo pobūdį, į buvusią situaciją kelyje (reikėjo skubiai vytis pažeidimą padariusį asmenį), yra beveik neįmanoma. Taip pat nepagrįsti aiškinimai, kad pareigūnų automobilis toje vietoje iš viso negalėjo stovėti. Nustatyta, kad pareigūnai automobiliu važiavo nuo „Lukoil“ degalinės į Ozo gatvę. Tam, kad galėtų išvažiuoti, tarnybinis automobilis privalėjo stabtelėti, o vairuotojas turėjo stebėti, ar gali išvažiuoti į Ozo gatvę ir stebėjo būtent ta kryptimi, kur yra perėja. Tuo metu visi pareigūnai turėjo galimybę pamatyti, kas vyksta netoliese esančioje perėjoje. Jokio pareigūnų pažeidimo būtent taip stebint daromą KET pažeidimą nėra. Priešingai, pamatę daromą pažeidimą, jie privalėjo imtis priemonių eismo saugumui užtikrinti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis tuo, kad pareigūnų parodymai yra logiški, nuoseklūs, sutampantys esminėmis aplinkybėmis, atitinkantys bylos rašytinius įrodymus, jie vertinti kaip objektyvūs įrodymai. Netikėti jais pagrindo nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių pareigūnų parodymų objektyvumu.

Pats S. L. teismo posėdyje nurodė, kad su juo važiavę keleiviai kaip ir jis nematė jokių pėsčiųjų, tačiau keleivių konkrečiai neįvardijo, neprašė teismo jų apklausti liudytojais. Savo teise rinkti ir teikti įrodymus, paneigiančius jo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo, S. L. nepasinaudojo. Kaltės neigimas nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas nutarimui naikinti.

ATP protokolas ir tarnybinis pranešimas taip pat yra įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys S. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, ir teismas vertina, kad tokių įrodymų pakanka, kai jie teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtinami ir liudytojų parodymais.

Nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo, kad tarnybinis pranešimas nėra įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal LR ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat ir kitokiais dokumentais. Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2001-10-05 konsultacija Nr.122. Administracinių teismų praktika Nr.2, psl.320), pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatyti faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Remiantis išdėstytu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini įrodymais, nes juose pateikiami faktiniai duomenys, reikalingi bylai išspręsti. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos instrukcijos 27 p. taip pat nurodyta, kad pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, tarnybiniai pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi bylai išspręsti.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr.660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos ar 2005-07-25 įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos pažeidimų surašant ATP protokolą ir nagrinėjant bylą nenustatyta. Pareiškėjo atstovas nepagrįstai teigia, kad vienas iš pareigūnų galėjo likti ir nustatyti pėsčiuosius, kurie galėtų tapti liudytojais byloje. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai kurį laiką vijosi S. L. vairuojamą automobilį. Dėl to akivaizdu, kad jeigu jie pažeidimo padarymo vietoje būtų bandę atlikti kokius nors veiksmus, netgi išlaipinti vieną iš pareigūnų, jie turėtų mažiau galimybių pavyti S. L. nesudarant pavojaus eismo saugumui.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str., nutarė:

Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-03-13 nutarimą Nr.E538133, kuriuo S. L. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 1 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, pažeidimas įvertintas 4 balais, palikti nepakeistą ir S. L. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė