Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1010-536/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-08-02
Bylos Nr.
1-1010-536/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00258-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. V.
Kaltinamasis
D.K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1010-536/2012Teisminio proceso Nr.1-10-1-00258-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nukentėjusiajai J. V.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-26 apie 16 val. 15 min. D. K., Vilniaus m. Žirmūnų gatve link Lakūnų gatvės vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 87 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 37 p. reikalavimus: pirmąja eismo juosta priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nesustabdė jo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiuosius, ir partrenkė į jo važiavimo juostą įžengusią J. V., tuo nesunkiai sutrikdydamas jai sveikata.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad dvi dienas prieš byloje tiriamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. 2012-02-26 dienos metu jis pasiėmė išgertuvių vietoje paliktą automobilį ir apie 15 val. 30 min. pirmąja eismo juosta juo važiavo Žirmūnų gatve nuo jos sankryžos su Kareivių gatve link miesto centro. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios netoli minėtos sankryžos, ties parduotuve „Maxima“, sumažino automobilio greitį, tačiau žmonių perėjoje nebuvo. Trumpam nukreipęs žvilgsnį į šoną, pasižiūrėjo į priekį ir pamatė per perėją ėjusią merginą. Pradėjo stabdyti automobilį, tačiau išvengti pertrenkimo nesugebėjo ir savo automobilio bamperio kairiuoju kampu kliudė pėsčiąją. Nuo smūgio ji nukrito ant variklio dangčio, sudaužiusi priekinį mašinos stiklą, po to buvo nublokšta ant važiuojamosios dalies. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie gulėjusios nukentėjusios, įsitikino, kad ji gyva ir sąmoninga. Dėl įvykusio jis buvo pasimetęs, jį ištiko šokas, todėl jis vaikščiojo ties įvykio vieta, tačiau pasišalinti iš įvykio vietos neketino. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie pristatė jį į Priklausomybės ligų centrą blaivumui patikrinti. Bijodamas, kad gli būti nustatytas jo neblaivumas, tikrintis jis atsisakė.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2012-02-26 dienos metu ji pėsčiųjų perėja, esančia ties parduotuve „Maxima“ kirto Žirmūnų gatvės važiuojamąją dalį, įsitikinusi, kad iki iš kairės pirma juosta, kaltinamojo, kaip paaiškėjo vėliau, vairuojamo automobilio buvo apie 5 m. atstumas. Automobilis, kaip jai atrodė, iš pradžių buvo sulėtinęs greitį, tačiau po kelių akimirkų jis trenkė jai į koją, ji buvo nublokšta iš pradžių ant variklio gaubto, sudaužiusi automobilio stiklą, po to – ant asfalto. Kas vyko toliau, nepamena.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. V. parodė, kad padaryta žala yra atlyginta, su kaltinamuoju D. K. susitaikė, pretenzijų jam neturi.

Liudytojai T. B. ir A. B. parodė, kad 2012-02-26 dienos metu jie automobiliu pirmąja eismo juosta važiavo Žirmūnų gatve nuo jos ir Kareivių gatvės sankryžos link miesto centro. Priekyje judėjo, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamojo vairuojamas automobilis. Jie matė, kaip priartėjęs prie netoli minėtos sankryžos esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, šis automobilis, nesustojęs, įvažiavo į ją ir partrenkė per perėją ėjusią merginą. Tuo momentu ji buvo priartėjusi 1 ir 2 juostų skiriamosios linijos. Vairuotojas, sustabdęs savo automobilį, išlipo, priėjo prie partrenktosios, o po to mėgino pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jie pastarąjį sulaikė maždaug už 100 m. nuo partrenkimo vietos ir parsivedė jį atgal.

Automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo nustatyta, kad jo priekinis stiklas sudaužytas, nežymiai įlenktas variklio dangtis.

Sugretinus šios apžiūros metu nustatytas aplinkybes su nukentėjusios, kaltinamojo ir liudytojų parodymais nustatytinas toks J. V. partrenkimo mechanizmas: kaltinamojo vairuojamas automobilis savo priekiniu bamperių kliudė J. V. kairę koją. Nuo smūgio ji užkrito ant variklio dangčio, savo galva sudaužė priekinį automobilio stiklą ir parkrito ant važiuojamosios dalies.

Tokią išvada patvirtina ir teismo medicinos specialisto, ištyrusio nukentėjusios medicinos dokumentus, pateikti duomenys (b.l. 23-24), pagal kuriuos kad J. V. eismo įvykio metu dėl kieto buko riboto paviršiaus daikto smūginio poveikio iš šono patyrė kairiojo šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžį ir nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje dėl kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikio. Šie sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (dėl šeivikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 3-10) pažymėta, kad ši vieta yra nereguliuojama, kelio ženklais Nr. 534 („Pėsčiųjų perėja“) ir horizontaliu kelio ženklinimu Nr. 1.13.1 („Nereguliuojama pėsčiųjų perėja“) pažymėta pėsčiųjų perėja, esanti Vilniaus m. Žirmūnų gatvėje ties pastatu Nr. 87. Važiuojamoji dalis kaltinamojo automobilio judėjimo kryptimi šioje vietoje padalinta į 2 eismo juostas, turinčias 3,7 m. (1 juosta) ir 3,5 m. (2 juosta) plotį. Protokolo priede plane užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) stovintis už 9,8 m. nuo pėsčiųjų perėjos (šio automobilio judėjimo prieš įvykį krypties atžvilgiu) dešiniojo krašto. Tai reikšią, kad po pėsčiosios partrenkimo kaltinamojo vairuojamas automobilis nuvažiavo dar beveik 10 m.

Taigi tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad kaltinamasis, Žirmūnų gatve važiuodamas pirmąja eismo juosta nuo šios gatvės sankryžos su Kareivių gatve Minties gatvės kryptimi, partrenkė į jo važiavimo juostą pėsčiųjų perėjos ribose įžengusią ir ją (1 eismo juostą) beveik baigusią pereiti J. V., dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Minėtame įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad gatvės važiuojamosios dalies danga buvo šlapia ir slidi. Tokia kelio dangos charakteristika rodo, kad vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, turėjo būti itin atidus ir atsargus ir besąlygiškai laikytis KET 37 p. nuostatų, reikalaujančių iš vairuotojo, privažiuojančio nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ (kelio ženklas Nr. 534), kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį. Akivaizdu, kad kaltinamasis šių reikalavimų neįvykdė, nenumatydamas, kad dėl tokio jo neveikimo bus partrenkta J. V., nors pagal visas įvykio aplinkybes, savo asmenybės savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, dėl ko pertrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią J. V., nesunkiai sutrikęs jai sveikatą.

Kaltinamajame akte teigiama, kad šią veiką kaltinamasis padarė neblaivus. D. K. girtumo fakto nepaneigė, nurodęs, kad jis galėjo būti neblaivus. Prokuroras kaltinimo tezę apie D. K. neblaivumą grindė liudytojų A. ir T. B. parodymais, kurie teigė, kad iš karto po eismo įvykio kaltinamasis buvo nekoordinuotas, ne visai orientavosi aplinkoje ir atrodė girtas. Kartu A. B. pažymėjo, kad alkoholio kvapo iš kaltinamojo burnos pajutęs nebuvo. Be to, išvadą apie kaltinamojo girtumą prokuroras argumentavo ir tuo, kad kaltinamasis po įvykio atsisakė duoti fiziologinių skysčių lyginamuosius pavyzdžius, kad būtų patikrintas jo blaivumas.

Iš tikrųjų, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą blaivumui patikrinti, tačiau tyrimo atsisakė (b.l. 55), nedavė ir fiziologinių skysčių pavyzdžių (b.l. 57-58). Tokios aplinkybės, persipinančios su kaltinamojo prisipažinimu, kad jis galėjo būti neblaivus, leidžia įtarti, kad kaltinamasis J. V. partrenkimo metu buvo girtas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 281 str. 8 d. nedviprasmiškai nurodo, kad apsvaigusiu nuo alkoholio asmeniu pripažįstamas tas, kurio kraujyje yra ne mažiau 0,4 ‰ alkoholio. Toks girtumo sąvokos apibrėžimas reiškią, kad asmens girtumo būklei nustatyti būtina atlikti santykinio alkoholio kiekio žmogaus organizme matavimus. Šiems matavimams atlikti būtinas specialių žinių ir įrangos taikymas, kuris šiuo atveju atliktas nebuvo, ir santykinis alkoholio kiekis kaltinamojo organizme apskritai nenustatytas. Kartu Jokių išlygų iš girtumo sąvokos definicijos įstatymų leidėjas nenustatė,pvz., Lietuvos Respublikos BK 281 str. nenurodyta, kad apsvaigusiu nuo alkoholio pripažįstamas tas, kuris atsisakė medicininio patikrinimo siekiant nustatyti girtumo faktą ir jo laipsnį.

Taigi kaltinamojo girtumo faktas objektyviais ir pakankamais duomenimis nenustatytas, ir atitinkama kaltinamojo akto tezė grindžiama tik prielaidomis, bet ne įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pašalina iš kaltinimo tą jo dalį, kurioje teigiama, kad J. V. D. K. partrenkė, būdamas neblaivus.

Taigi kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis atlygino nukentėju-siajai padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į jo asmenybę: jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Tuo pačiu metu negalima neatsižvelgti į tai, kad iš liudytojų parodymų matyti, kad iš karto po nukentėjusios partrenkimo D. K. bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Jis nebendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, atsisakydamas vykdyti privalomą prokuroro nutarimą dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo.

Įvertinęs šiuos aspektus, teismas sutinka su prokuroro siūlymu skirti kaltinamajam baudos bausmę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas

nusprendė:

D.K. pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam dvidešimt penkių minimalių gyvenimo lygių, t.y trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų, dydžio baudą.

Į šią D. K. paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinojo sulaikymo parą (2012-02-27).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ