Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. O. (S. O.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo, kuriuo S. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 289 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 11 d., apie 17.06 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Vytauto g., kelio Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė 2 km, vairavo transporto priemonę „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, t. y. pasibaigus vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminui, neįvykdė vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų. Šiais savo veiksmais S. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2015 m. spalio 27 d. apeliantas mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, 2015 m. spalio 27 d. buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baudą sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokių vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų apeliantas neįvykdė ir netinkamai aiškino „neturėdamas teisės vairuoti“ sąvoką. S. O. 2016 m. balandžio 11 d. jau turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, nes buvo įvykdęs reikalavimą praeiti medicininę ir švietėjišką atestaciją.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojo pažymėjimas iš apelianto nebuvo paimtas visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Per visą šį laiką S. O. nėra gavęs jokio reikalavimo jį gražinti atitinkamai institucijai, kas reiškia, kad policijos pareigūnai neįvykdė savo pareigos paimti dokumentą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad apeliantas objektyviai negalėjo pateikti prašymo grąžinti teisę vairuoti ir vairuotojo pažymėjimą policijos įstaigai, nes vairuotojo pažymėjimą jis saugojo pats. ATPK 330 straipsnis numato, kad pasibaigus specialios teisės atėmimo terminui, kai ši teisė atimta asmeniui, kuris administracinį teisės pažeidimą padarė neblaivus, paimti dokumentai gražinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Kadangi iš apelianto dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) nebuvo paimtas, ši norma neįpareigoja jo pateikti duomenis apie medicininę ir švietėjišką atestaciją atitinkamai institucijai. Šis straipsnis numato tik vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo sąlygas, o iš skundžiamo nutarimo turinio apeliantas daro išvadą, kad teismas nustatė būtent šių sąlygų pažeidimą. Nutarime S. O. nėra kaltinamas tuo, kad neįvykdė teisės vairuoti grąžinimo sąlygų. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis numato, kad teisė vairuoti transporto priemones gražinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą. Ši norma taip pat nereikalauja turimus dokumentus apie atestaciją pateikti atitinkamai institucijai. Apie tokią pareigą apeliantas nebuvo informuotas ir teismo. Papildomas sąlygas (informuoti policiją, pateikti jai pažymas, gauti pareigūno teigiamą sprendimą) numato tik Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 1V-100, kuris teisės aktų hierarchijoje turi žemesnę galią, todėl kolizijos atveju turi būti vadovaujamasi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Vieni iš ATPK 248 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, S. O. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam buvo paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki septynių mėnesių.

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ATPK 330 straipsnio 2 dalis numato, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta <...> vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus <...>, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Tokie patys reikalavimai numatyti ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, tačiau šiame įstatyme vartojama ne dokumentų, o teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąvoka. Vienok, šiuose teisės aktuose nėra reglamentuota atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir paimtų dokumentų grąžinimo tvarka. Tam tikslui yra priimtas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100. Šio aprašo 12 punktas numato, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje saugomus vairuotojo pažymėjimus <...>, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jį sutrumpinus vadovaujantis ATPK 329 straipsniu, kai asmens sveikatos ar elgesio būklė atitinka nustatytus reikalavimus, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas <...> (jei vairuotojo pažymėjimas <...> nebuvo paimtas <...> – policijos įstaigai, kuri vykdo nutarimą atimti teisę vairuoti), <....> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir atitinkamus dokumentus. 15 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus ir aprašo 14 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas <...> priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptartų teisės normų kontekste nėra jokio pagrindo konstatuoti teisės kolizijos. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas reglamentuoja atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir paimtų dokumentų grąžinimo tvarką, jo nuostatos neprieštarauja ATPK ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju, S. O., nors ir turėjo vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b. l. 101), papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą (b. l. 99), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (b. l. 100), tačiau į policijos įstaigą su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo nesikreipė, nors tai turėjo padaryti, nepaisant to, kad specialiosios teisės atėmimo terminas jam buvo sutrumpintas ATPK 329 straipsnio pagrindu ir jo turimus dokumentus jau vertino teismas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad fiziškai vairuotojo pažymėjimas iš apelianto visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį paimtas nebuvo, tačiau, kaip matyti iš minėto aprašo nuostatų, tokiu atveju policijos įstaigai, kuri vykdo nutarimą atimti teisę vairuoti, vis tiek turi būti pateiktas prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Kadangi tokio pobūdžio prašymas pateiktas nebuvo, nėra įgalioto policijos pareigūno sprendimo grąžinti S. O. teisę vairuoti, kas reiškia, kad 2016 m. balandžio 11 d. transporto priemonę apeliantas vairavo neturėdamas tam teisės, todėl buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Nors formuluojant pažeidimo esmę yra nurodyta, kad pasibaigus vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminui, pažeidėjas neįvykdė vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų, o apeliantas teigia vairuotojo pažymėjimą nuolat turėjęs, tai neturi esminės reikšmės, kadangi šio administracinio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti pakanka, kad asmuo vairuotų transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kas nagrinėjamu atveju yra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, S. O. apeliacinis skundas atmestinas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. O. (S. O.) apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.