Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams Ž. J. ir J. P. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams Ž. J. ir J. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai. Atsakovui J. P. adresuoti procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. sausio 21 d. jo šeimos nariui – mamai A. P., todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, teismo procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Procesiniai dokumentai atsakovui Ž. J. įteikti 2020 m. kovo 3 d., paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje, nustatyta, kad J. P. ir Ž. J. Kauno apygardos teismo 1999 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118/1999 pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, – nužudžius J. P.. 2011 m. lapkričio 25 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. sutuoktinei (našlei) D. P. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki gyvos galvos paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija. VSDFV Kauno skyrius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. išmokėjo D. P. 316,17 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei ji susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Neteisėti atsakovų J. P. ir Ž. J. veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai – pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jie pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. J. P. sutuoktinei (našlei) D. P. valstybinė socialinio draudimo našlių pensija mokama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o ieškovas dėl to patyrė žalą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovui padarytą žalą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir teisės aktų nuostatas, tenkintinas visiškai – ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų 316,17 Eur žala, ieškovo turėta D. P. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. mokant valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje už pareikštą ieškinį mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, žyminis mokestis lygiomis dalimis, po 7,50 Eur priteistinas valstybei iš atsakovų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 5,37 Eur. Šios išlaidos iš atsakovų valstybei priteistinos lygiomis dalimis, po 2,68 Eur, kadangi bendra iš atsakovų valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) suma viršija minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur dydžio sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970). Iš viso valstybei iš atsakovų priteistina po 10,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovų Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316,17 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 17 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,18 Eur (dešimt eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,18 Eur (dešimt eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovai Ž. J. ir J. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.