Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-04 · Byla Nr. Iv-1075-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
Iv-1075-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00915-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1075-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui T. P., jo atstovo – Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui, atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovams bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. prašymą atsakovams Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. P., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio – 3566,56 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme ir patikslintame skunde nurodė, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad darbdavys nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas pažymėjo, kad negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme. Nurodė, kad atsakovu byloje turėtų būti ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog apie savo teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą pažeidimą jis sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą dienos, bet nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos., t. y. nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Be to, pareiškėjo manymu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sunkią finansinę padėtį ir objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą neturėjimą, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, prašė sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams dėl sunkios finansinės padėties. Nurodė, kad pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi jau po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo. Teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Toks teisės aktas negalioja tik ateičiai. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi tik santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai, oficialaus paskelbimo, tiek kiek jie nebuvo įvykdyti, nes KTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymas, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjo atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tokiu atveju, jei atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo, mokėdamas darbo užmokestį, ir toliau taikytų VTĮ nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pabrėžė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, numatantį atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiga atlyginti žalą gali kilti tik esant teisei priešingiems veiksmams. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu turi būti taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trejų metų senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Pareiškėjas T. P. teismo prašo priteisti neišmokėtą priemokų ir priedų dalį viršijančią 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtų patikslintų pažymų, pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų dalis viršijanti 70 procentų pareiginės algos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2010-04-01 sudarė 2314,77 Lt (b. l.71). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-05-29 raštas Nr. 67-S-3084 patvirtina, jog pažyma dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo T. P. buvo pataisyta įvertinus vidurkių perskaičiavimą, todėl nustatant pareiškėjui priteistinos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydį, teismas vadovaujasi 2012-05-31 teismui pateiktomis pažymomis Nr. 64-PA21-115 ir Nr. 64-PA21-115 (b. l. 63-67) bei 2012-06-21 pažyma Nr. 67-S-3623 (b. l. 71).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytą priedų ir priemokų ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka 2012-04-26 nutartimi Nr. 822-1029/2012 ( b.l.55-60) konstatavo, jog konkrečiu atveju teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Pažymėjo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė pareiškėjų reikalavimų atžvilgiu taikyti senaties terminą, todėl teismas pagrįstai taikė DK 27 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (tame tarpe ir T.P.) DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų senaties termino nepraleido dėl reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos dalies, susidariusios ne anksčiau, nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjai į teismą skundu kreipėsi 2010 m. balandžio 9 d., todėl, pritaikius DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, jie turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog apie ribojimą už 2007 m. balandžio mėnesį, pareiškėjai sužinojo 2007 m. gegužės mėnesį, gavę atlyginimą už 2007 m. balandžio mėnesį. Atitinkamai, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra priteistina už visą 2007 m. balandžio mėnesį. Taigi pareiškėjo argumentai, kad jog apie savo teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą pažeidimą jis sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuotinas ne nuo kreipimosi į Kauno apygardos administracinį teismą dienos, bet nuo minėto nutarimo paskelbimo dienos., t. y. nuo 2009 m. gruodžio 11 d., yra paneigti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-26 nutartimi, todėl iš naujo nebegali būti svarstomi.

Iš pareiškimo turinio spręstina, jog pareiškėjas reiškia prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl šio pobūdžio išmokų priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio. Esminiu argumentu nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, be to, jo nuomone, turėtų būti remiamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A575-1048/2012 yra konstatavęs, jog ta aplinkybė, kad darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino priežastimi. Pažymėtina, jog nagrinėjant nurodytą bylą pirmos instancijos teisme buvo remiamasi ir pareiškėjo nurodyta praktika dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, tačiau šios priežastys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebuvo pripažintos svarbiomis. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas senaties terminas, pareiškėjas nenurodė. Remiantis šiuo metu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011), įvertinus pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą.

Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. nuostatą, pareiškimas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui T. P. iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistina (neišeinant iš pareiškėjo reikalavimų ribų) neišmokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, kuri sudaro 2314,77 Lt. Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 m. sausio – kovo mėnesius prašymas atmestinas, taikant ieškinio senatį ( CK 1.126 str.2d.).

Pareiškėjas teismui pateiktu skundu reikalavo solidariai priteisti iš atsakovų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemoką. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja prasme, todėl konstatuojama, kad Lietuvos valstybė šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Šiuo atveju pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje išdėstė 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtose administracinėse bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010. Todėl reikalavimas priteisti iš abiejų atsakovų nesumokėto darbo užmokesčio dalį, netenkintinas.

Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra išnykęs.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3566,56 Lt neišmokėto darbo užmokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant 2314,77 Lt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl sunkios turinės padėties turi būti pagrindžiamas įrodymais, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą darbo užmokesčio dalies dydį, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą darbo užmokesčio dalies dydį, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, be to pažymėtina, jog prašymą atidėti bylos teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams atsakovas pateikė 2010-05-03, tačiau šiuo metu nagrinėjant bylą nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų dėl ko sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, todėl atsakovo prašymas sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui netenkintinas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato T. P. 2314,77 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiolika litų, 77 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Dėl kitos reikalavimų dalies prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė