- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-541-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00116-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo Y. R. (J. R.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. R. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimu pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bauda su 3 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ konfiskavimu. Be transporto priėminės konfiskavimo. Krovininis automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registravimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintini savininkui individualiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ar jos įgaliotiems asmenims. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. birželio 12 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vykdamas krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padangų kroviniu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį tikrinimą, po krovininio automobilio dugnu tarp rėmo išilginių sijų rasta paslėpta 3 000 pakelių nedeklaruotų cigarečių „NZ Gold Superslims“ su filtru ir baltarusiškomis banderolėmis, kurių vertė 8 700 Eur, tuo J. R. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, nėra pagrindo kontrabandos dalyką gabenusią transporto priemonę –krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso individualiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“, konfiskuoti, nes byloje nėra duomenų, jog savininkui buvo žinoma apie vairuotojo neteisėtai gabenamas cigaretes.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo dalį, kuria nutarta transporto priemonės krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti ir grąžinti savininkei – individualiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ir minėtą transporto priemonę konfiskuoti.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Pagal administracinės bylos nustatytas aplinkybes J. R. didelį cigarečių kiekį gabeno pasinaudojęs krovininio automobilio gamyklinėmis konstrukcijomis, todėl pripažintina, kad transporto priemonė yra nusižengimo įrankis, kadangi be automobilio jis nebūtų galėjęs gabenti tokio didelio kiekio cigarečių išvengiant muitinės kontrolės ar nepastebėtam muitinės pareigūnų. Nurodo, kad automobilio savininkei buvo suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį, pateikti savo paaiškinimas, tačiau ji to nepadarė. Byloje yra tik transporto priemonės savininkės raštiškas paaiškinimas teismui, kad nieko nežinojo apie vairuotojo papildomą uždarbį ir prašo grąžinti transporto priemonės. Skunde Institucija pažymi, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. R. automobiliu pasinaudojo automobilio savininkui apie tai nežinant, disponavo juo neteisėtai, prieš jo valią. Priešingai, aplinkybė, kad transporto firma „(duomenys neskelbtini)“ patikėjo savo turtą suteikusi įgaliojimą vykti į užsienį, kitam asmeniui, įrodo, kad ji, būdama automobilio savininkė, nesidomėjo ir nesirūpino kaip, kokiems tikslams naudojama jos transporto priemonė. Be to, pažymima, kad J. R. cigaretes vežė paslėpęs po krovininio automobilio dugnu tarp rėmo išilginių sijų ir tai, jog šiuo automobiliu buvo vykstama į užsienį, leidžia neabejotinai teigti, kad automobilio savininkas apie galimą riziką žinojo, tačiau visiškai nesirūpino savo turtu bei savininko teises faktiškai perleido teisėtam automobilio valdytojui/vairuotojui, kuris šį automobilį valdė kaip savo, todėl vien automobilio registracija kito asmens vardu nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip nusižengimo padarymo priemonės, konfiskacija būtų negalima.
3.2. Institucija mano, kad pirmos instancijos teismas pažeidė administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinius - visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Institucijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, palaikydamas tik pažeidėjo versiją, pasielgė neapdairiai, nes situacija, kuomet nėra konkrečių įrodymų, kad automobilio savininkas apie jam priklausančiame automobilyje paslėptą krovinį nieko nežinojo, nesudaro pagrindo automobilį grąžinti savininkui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime (pavadintu „Laiškas“) į apeliacinį skundą individuali unitarinė transporto įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prašo Vilniaus Teritorinės muitinės skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.Apeliaciniame skunde keliamas J. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė administracinio poveikio priemonės - automobilio, kuris buvo panaudotas kontrabandos dalykui gabenti, konfiskavimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė - gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti skiriama.
6.1. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Už minėto straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti ar jiems slėpti, konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis). Taigi, ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra numatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, į proporcingumo principą, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina, ar ne, t. y. administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą, diskrecijai ir yra vienas iš bylos nagrinėjimo dalykų.
6.2. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.
6.3. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. R. automobiliu pasinaudojo automobilio savininkui apie tai nežinant, disponavo juo neteisėtai, prieš jo valią, nes bylos duomenys patvirtina priešingai – jog nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad krovininis automobilis pervežimus atliekančios įmonės samdomam vairuotojui – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R. buvo patikėtas tik darbinėms funkcijoms vykdyti – kroviniams pervežti. Pats pažeidėjas patikino, jog apie krovininiame automobilyje paslėptas cigaretes darbdaviui nesakė, krovininis automobilis nuo cigarečių paslėpimo momento buvo tik jo žinioje. Krovininio automobilio savininko nurodyta pozicija taip pat analogiška – ji neturėjo jokios informacijos apie tai, kad jai priklausantis turtas gali būti panaudotas neteisėtiems tikslam siekti. Byloje nėra duomenų, jog J. R. praeityje būtų baustas už analogiško nusižengimo padarymą, todėl automobilio savininkas pagrįstai galėjo nenumanyti apie automobilio panaudojimą neteisėtai veiklai. Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akto bei pridėtų foto nuotraukų (b. l. 9-16) matyti, krovininis automobilis nebuvo specialiai įrengtas kontrabandai vežti, tą apeliaciniame skunde pripažino ir pati Institucija. J. R. cigaretes vežė paslėpęs po krovininio automobilio dugnu tarp rėmo išilginių sijų. Tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia paties pažeidėjo ir krovininio automobilio savininko teiginių ir nepatvirtina, kad šiam apie po krovininio automobilio dugnu vežamas cigaretes buvo žinoma, ir kad jis, išleisdamas darbuotoją į tarptautinį reisą, būtų žinojęs, kad transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Nesutiktina su skundo argumentu, jog tai, kad automobilio savininkas (atstovas) neatvyko į teismo posėdį pateikti savo paaiškinimo, taip pat kelia abejones dėl to, kad jis nieko nežinojo apie vairuotojo neteisėtus veiksmus. Kaip jau paminėta aukščiau, byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai manyti, kad perleisdamas turtą pažeidėjui darbinėms funkcijoms atlikti, šis asmuo žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Savo poziciją transporto priemonės savininkas išdėstė teismui raštiškame paaiškinime, kuriame nurodytos aplinkybės neprieštarauja teismo nustatytoms.
6.4. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas individualiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame krovininiame automobilyje „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, J. R. ir automobilio savininko paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų jog transporto priemonės savininkė patikėdama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui transporto priemonę, elgėsi nerūpestingai, byloje nėra. Šiuo atveju apylinkės teismas vadovaudamasis ANK 29 straipsnio nuostatomis bei įvertinęs, tai jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė ANK 22 straipsnio numatytiems administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti bei vadovaudamasis proporcingumo bei teisingumo kriterijais, pagrįstai automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskavo.
7. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą sprendimą ir nepažeisdamas teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose, pagrįstai neskyrė J. R. administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, todėl Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.