Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. N. skundą institucijai – Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui dėl 2008-12-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-12-05 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83 J. N. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji nuo 2008-10-27 iki 2008-10-29 iš H. H. nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, apgyvendino neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančius Armėnijos piliečius E. H., g. 1981, S. H., g. 1987, E. H., g. 1986. Minėtų piliečių Šengeno valstybės vizos baigė galioti 2008-02-24. Pasibaigus leistinam buvimo Lietuvoje laikui, užsieniečiai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. 2008-10-29 jie buvo įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, jiems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2010-11-11. J. N., suteikdama gyvenamąjį plotą užsieniečiams, kuriems Šengeno valstybės vizų galiojimo laikas pasibaigė, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 206² str. 1 d. Nenustačius J.N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 30 str., 30² str., 206² str. 1 d, 287 str. 1 d. 1 p., jai paskirta 1500 litų bauda.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko 2008-12-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83, nes ši administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta neišsamiai, nutarimas priimtas nesurinkus visų būtinų nutarimui priimti pagrįstų įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų ar kitų duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas, todėl valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neturėjo teisės įsiveržti į J.N. nuomojamas patalpas be esminės būtinybės. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis būtų patvirtinta J.N. veiksmų ar neveikimo tyčia ar neatsargumas, dėl ko jos atžvilgiu turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Nurodo, kad ji neturėjo jokių duomenų apie trijų užsieniečių apgyvendinimą jos išsinuomotose patalpose ir nedavė sutikimo jų apgyvendinimui, tokio sutikimo nebuvo davęs ir patalpų savininkas. Be to, J.N. neturi jokių duomenų apie nutarime nurodytų Armėnijos piliečių buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, t.y. turėjo, ar ne nurodyti asmenys galiojančias Lietuvos Respublikos vizas, ar kitus reikalingus dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad J.N. individuali įmonė J.N. firma „Gevorgas“ iš asmens H. H. išsinuomojusi pastarajam priklausančias negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurių naudojimo paskirtis – sandėliavimas, dalį jų yra pernuomojusi tretiesiems asmenims. Išnuomotos patalpos yra viena su kita susisiekiančios, todėl iš vieno ploto galima lengvai patekti į kitą, todėl be J.N. ir patalpų savininko H. H. sutikimo nutarime nurodytiems asmenims patekus į patalpas, jiems nebuvo jokių kliūčių patekti iš vieno ploto į kitą, jie galėjo būti tiek J.N., tiek patalpų savininko, tiek ir patalpų subnuomininkų naudojamose ir valdomose patalpose. Pastebėjus nutarime nurodytus užsieniečius vienoje iš patalpų, nėra pagrindo teigti, kad jie buvo apgyvendinti būtent J.N.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaiko, prašo jį tenkinti, remiantis skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad vieną kartą pagal jos iškvietimą trys užsieniečiai buvo atvykę į Lietuvą, tačiau, jos žiniomis, jie iš Lietuvos išvyko. Pati J.N. jų neišlydėjo, bet buvo įsitikinusi, kad jie išvyko. Užsieniečiai buvo rasti ne jos patalpose, iš tų patalpų, kur jie buvo rasti, negalima pereiti į kitas patalpas. Pareigūnai baudžia ją vien dėl to, kad ji rūpinosi Armėnijos piliečių vizomis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su J.N. skundu ir skunde išdėstytais motyvais. Savo nesutikimą grindžia šiais argumentais: Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. į Lietuvos Respubliką atvyko J.N. kvietimu, t.y. J.N. ne tik kvietė minėtus asmenis laikinai atvykti į Lietuvą, bet ir įsipareigojo juos apgyvendinti adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. buvo aptikti patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso H. H., kuris dalį jam nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomoja J. N. Apklausti Armėnijos piliečiai ir J.N. brolis R. N., įsileidęs į įmonės „Gevorgas“ patalpas pareigūnus, patvirtino, kad įmonės patalpose jie apgyvendinti gavus žodinį J. N. sutikimą, kas patvirtina, kad J.N. buvo informuota apie tai, kad jos nuomojamose patalpose apsigyvens jos kvietimu į šalį atvykę armėnai ir tam neprieštaravo. Nors J.N. savo skunde teigia, kad jos nuomojamos patalpos yra negyvenamosios ir neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, įstatymų leidėjas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nepateikia gyvenamojo ploto sąvokos aiškinimo. Institucija mano, kad gyvenamasis plotas turėtų būti suprantamas ne kaip gyvenamoji patalpa, skirta žmonėms apgyvendinti, kuriai taikomi įvairūs higieniniai reikalavimai, bet bendrąja prasme plotas, suteiktas žmogui apsigyventi, t.y. suprantama kaip suteikta užsieniečiui galimybė likti Lietuvoje neteisėtai. Pagal ATPK 206² str. nuostatas administracinė atsakomybė kyla asmeniui, suteikusiam bet kokią galimybę neteisėtai esančiam Lietuvos Respublikoje užsieniečiui apsistoti, nakvoti, laikyti asmeninius daiktus ir pan. Pareigūnai, tirdami šią bylą veikė jiems įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, siekdami užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui, nenaudojant prievartos. Prašo J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 206² straipsnio 1 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ( b.l 9, 62 ), tarnybiniame pranešime Dėl administracinės teisenos pradėjimo ( b.l. 35 ), S. H., E. H., E. H., J. N., R. N., H. H. paaiškinimuose užfiksuotais duomenimis ( b.l. 36 - 43, 64 ) ir kita byloje esančia medžiaga. J. N. veika kvalifikuota pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas sankcijos ribose numatytos administracinės nuobaudos vidurkis - 1500 Lt bauda. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 1 straipsnio ir 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklės reikalauja, jog įrodymai būtų surinkti, pateikti, išreikalauti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos; o įrodinėjant tam tikras konkrečias bylos aplinkybes, būtina naudoti teisės aktuose tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones.

Pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio litų iki dviejų tūkstančių litų.

Nustatyta, kad 2008-10-29 VSAT PAR Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnai, tikrindami informaciją dėl galimai neteisėto užsieniečių darbo bei buvimo Lietuvos Respublikoje, R. N. įsileidus į tikrinamas patalpas ir jam patvirtinus tikrinamose patalpose esant užsieniečiams, atliko patikrinimą įmonėje „Gevorgas“, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Šio patikrinimo metu J. N. individualios įmonės „Gevorgas“ patalpose rasti neteisėtai Lietuvoje gyvenantys Armėnijos piliečiai E. H. g. 1981-08-14, S. H., g. 1987-12-24 ir E. H., g. 1986-08-15. Jie atvyko į Lietuvą 2008-01-29, turėdami Šengeno valstybės C tipo vienkartines trumpalaikes vizas, galiojančias nuo 2008-01-29 iki 2008-02-24, buvimo laikas 27 dienos. Remiantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 125 straipsnio 3 punktu Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. 2008-10-29 VSAT PAR Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko sprendimu Nr. 155-7 buvo įpareigoti išvykti iš Lietuvos, uždraudžiant atvykti į Lietuvą iki 2010-11-11. Pagal ATPK 206 straipsnį jiems už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimą skirtos administracinės nuobaudos – 500 litų baudos, o pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį asmeniui (J. N.), kuris suteikia gyvenamąjį plotą užsieniečiams (E. H., S. H., E. H.), neturintiems paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje paskirta 1500 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J.N. neginčijo, kad Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. į Lietuvos Respubliką atvyko jos kvietimu, ką patvirtina ir prašymų įforminti kvietimus minėtiems asmenims kopijos ( b.l. 83-85 ). Pagal Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių 44.1.3 punktą kviečiantis asmuo privalo pateikti įsipareigojimą pasirūpinti, kad kviečiamas užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas (ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus ploto asmeniui, įskaitant ir kviečiamus užsieniečius) ir kad prireikus bus padengtos užsieniečio grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. Todėl J.N., pakvietusi minėtus Armėnijos piliečius svečiuotis Lietuvoje, yra atsakinga ne tik už atvykusių asmenų apgyvendinimą, bet ir už teisėtą jų buvimą Lietuvoje ir išvykimą iš jos.

Pareigūnų apklausti Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. paaiškino, kad š.m. spalio 27 d. jie J. N. priklausančioje kalvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, darė gėles savo mamai ir dvi dienas gyveno šiose patalpose. Į minėtas patalpas juos įleido J. N. brolis R., nes teta J. tuo metu buvo išvykusi į Armėniją. Kol viza galiojo, apie mėnesį laiko jie gyveno pas J. N., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Grįžusi iš Armėnijos J. N. žadėjo duoti pinigų, kad jie galėtų išvykti namo (b.l. 36-41). Faktą, kad Armėnijos piliečiai E. H., S. H., E. H. J. N. žodiniu leidimu keletą dienų buvo apgyvendinti jai priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patvirtino ir J. N. brolis R. N. (b.l. 43).

Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jį J. N. paliko prižiūrėti jos patalpas, tačiau užsieniečių neapgyvendino, o tik leido jiems pabūti kelias valandas. Seseriai J. N. skambino, bet apie užsieniečių apgyvendinimą nieko nesakė. R. N. teismo posėdžio metu pakeitė paaiškinimus duotus patikrinimo metu (b.l. 43), tačiau R. N. paaiškinimas duotas institucijos pareigūnams yra aiškus ir nuoseklus, todėl juo netikėti nėra pagrindo. Manytina, kad R. N. savo paaiškinimus pakeitė, turėdamas tikslą, kad sesuo J. N. išvengtų atsakomybės.

Liudytojas M. D. parodė, kad atliekant patikrinimą jis buvo, matė tris užsieniečius, tačiau fakto, kad jie dirbo nenustatė.

Apklausti liudytojais S. H., E. H. ir E. H. teismas neturėjo galimybės, nes jie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos, tačiau jų paaiškinimais duotais patikrinimo metu nėra pagrindo netikėti, nes S. H., E. H. ir E. H. į Lietuvą atvyko pagal J. N. kvietimą, jie yra jos buvusio sutuoktinio H. H. broliai, kada jie konkrečiai išvyko iš Lietuvos J. N. nurodyti negalėjo. J. N. nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad S. H., E. H. ir E. H. turėtų tikslą ją apkalbėti ar kitaip jai pakenkti, taip pat, kad į jos patalpas jie būtų patekę savavališkai ir kad jie buvo apsigyvenę ne jos nuomojamuose patalpose.

Nepagrįstu laikytinas J.N. teiginys, kad jos nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, yra negyvenamosios ir neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų, nes ATPK 206² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įsakmiai nenurodyta, kad suteikiamas gyvenamasis plotas būtinai turi būti gyvenamosios patalpos. Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklėse taip pat nėra detalizuota gyvenamojo ploto sąvoka, tik nurodyta, kad turi tekti ne mažiau kaip po 5 kvadratinius metrus ploto asmeniui, įskaitant ir kviečiamus užsieniečius.

J. N. teigia, kad pareigūnai neturėjo teisės įsiveržti į jos nuomojamas patalpas be esminės būtinybės. Pareigūnams be patalpų savininko ir/ar jos sutikimo patekus ir apžiūrėjus patalpas buvo pažeistos nuosavybės teisės ir nesilaikyta įstatyminių reikalavimų, užtikrinančių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Tačiau pareigūnus į patalpas įsileido J.N. brolis R. N., kuriam buvo patikėta prižiūrėti patalpas, tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. N. Todėl J.N. argumentas, kad pareigūnai įsiveržė ar kitaip neteisėtai patekimo į jos nuomojamas patalpas, nepagrįstas.

Nustatyta, kad J. N. patalpas (duomenys neskelbtini) nuomoja iš buvusio sutuoktinio H. H., pasibaigus leistinam buvimo Lietuvoje laikui užsieniečiai S. H., E. H. ir E. H. iš Lietuvos neišvyko, ji pati nuo 2008-10-22 iki 2008-10-31 buvo Armėnijoje. Nepaneigta, kad R. N. ( J. N. brolis ), gavęs J. N. žodinį leidimą, leido užsieniečiams laikinai ( keletą dienų ) apsigyventi jos nuomojamose patalpose.

Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, – užtraukia atsakomybę pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį, todėl J. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą teisės normą. Jai paskirtas pažeidimo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkis. Nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje nustatytų baudos skyrimo taisyklių, nes nenustatyta nei J.N. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti. 2008-12-05 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 154-83 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.